Ausinukai ir nuolatinis triukšmas rimtai kenkia klausainuotraukos (3)

2020 balandžio mėn. 24 d. 19:00:01 Perskaitė 1874

Pramonės ir technologijų pasaulyje vis daugėja dirbtinių garsų, auga aplinkos triukšmas, - ir tai viena iš priežasčių, kodėl blogėja klausa. Jei lauke nebegirdite paukščių čiulbėjimo, pats laikas keliauti pas gydytoją. „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Kauno klinikų gydytoja otorinolaringologe doc. Alina KUZMINIENE.

 

- Ar šiais laikais žmonės rūpinasi savo klausa?

- Profilaktiškai savo klausos ir ausų nelabai tikrinasi, tačiau kai atsiranda klausos sutrikimas, dauguma labai sąžiningai laikosi gydytojų nurodymų. Pastebima, kad didėja aplinkos triukšmas, nes plečiasi pramonė, daugėja automobilių, daugumoje darbo vietų yra triukšminga, - tai neišvengiama, bet tai neigiamai žmogų veikia. Žmogaus klausos analizatorius ne tik teikia informaciją apie garsinę aplinką, bet ir atlieka apsauginę funkciją. Išgirdus pavojingą garsą, smegenys reaguoja, kaip nuo jo apsisaugoti. Aplinkoje esant per stipriems garsams, ilgainiui veikiant aplinkos triukšmui, tiesiogiai veikiamas ne tik klausos analizatorius, bet ir kinta tam tikrų organizmo mediatorių, hormonų gamyba, atsiranda nuolatinis stresas, raumenų įtampa, didėja kraujospūdis, atsiranda nerimas. Žinoma, labiausiai šis poveikis pastebimas dėl neigiamų pokyčių vidinėje ausyje. Paprastai sakant, klausos ląstelės pavargsta nuo nuolatinės įtampos. Blogėja jų funkcija.

Norėčiau atkreipti dėmesį į naujus mokslinius įrodymus, kurie liudija didelę žalą klausai nuolat naudojant ausines. Pasaulio sveikatos organizacija prieš keletą metų pateikė duomenis apie tai, kad sparčiai daugėja žmonių, kurie nuolat dėvi ausines, klausosi muzikos. Dėl to smarkiai daugėja su ausinių klausymusi susijusių klausos sutrikimų ypač jauniems žmonėms. Iš to kyla du pokyčiai - blogėja klausa ir neigiamai veikiamas visas organizmas, sutrinka daugumos organų veikla, atsiranda nerimas, nemiga, nes pakeičiamas normalus organizmo balansas.

- Kaip pailsinti klausą?


- Jeigu būnate triukšmingoje aplinkoje, darykite 10-15 minučių pertraukas, pabūkite ramioje aplinkoje. O jei darbe nuolat triukšmas - naudokite klausą apsaugančias ausines. Ypač kai triukšmo lygis viršija 70 decibelų.

- Kada reikėtų kreiptis į medikus dėl klausos problemų?

- Paprastas metodas - jeigu žmogus išėjęs į lauką negirdi paukščių čiulbėjimo, medžių šnarėjimo, o namie negirdi laikrodžio tiksėjimo, vandens iš čiaupo varvėjimo, tai pirmieji simptomai, kad reikia tikrintis klausą.

- Ar dirbtinių garsų paveiktą klausą galima atkurti?

- Viskas priklauso nuo to, kaip ilgai yra simptomai ir kiek stipriai jie išreikšti. Jeigu pacientas pajuto, kad jam užgulė ausis, pradėjo jose ūžti, ir kreipiasi į gydytojus per mėnesį, o gydytojas nustato klausos pokyčius, dažniausiai skiriamas medikamentinis gydymas, jis daugeliu atvejų būna efektyvus. Jei žmogus laukia tris keturis mėnesius ir ilgiau, kreipiasi vėliau, dažniausiai pacientui padėti nebegalime. Kai žmogus dažnai turi perklausti, nenugirsta, vienintelis efektyvus gydymo metodas yra klausos reabilitacija aparatais.

- O jeigu pacientas kompleksuoja, nenori nešioti klausos aparato, klausa toliau prastės?


- Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie įrodo, kad tie žmonės, kurie turi neurosensorinio tipo klausos sutrikimą, kitaip sakant, pažeistą klausos nervą, ir nenešioja klausos aparato, patiria ne tik diskomfortą, bet jaučiasi nepatogiai dėl nuolatinio perklausimo. Dažnai atsiranda socialinė izoliacija, ypač vyresniems žmonėms, jie praranda interesą bendrauti, nes jaučiasi nepatogiai. Blogėja pažintinės funkcijos. Jeigu nenešiojamos klausos reabilitacijos priemonės, paspartėja demencijos (silpnaprotystės) vystymasis. Didžiajai daliai pacientų tokie pokyčiai vyksta.

Pablogėjus klausai ir jos nereabilituojant klausos aparatais, ima blogėti garsų, ypač kalbos, suvokimas. Asmuo jaučia, kad lyg ir girdi, bet nelabai supranta, ką girdi. Kai ilgą laiką smegenys nestimuliuojamos garsais, mažėja jų darbingumas, funkcija, tuomet žmogui atsiranda suvokimo problemų.

Mes, gydytojai, aiškiname, kokios gali būti pasekmės. Aišku, ne visus pavyksta įtikinti. Tačiau pacientai anksčiau ar vėliau sugrįžta.

- Kaip rūpintis ausų higiena?

- Vyresni žmonės dedasi vatą į ausis, to daryti tikrai nereikia. Kai einate į vonią praustis, ausis plaukite su vandeniu ir muilu, išmuilavę ausis jas išplaukite ir gerai išsausinkite. Tai vienintelis būdas rūpintis savo sveikomis ausimis. Nei krapštukais valyti, nei kažko pilti į ausis profilaktiškai nereikia.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net