respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Afrikinis kiaulių maras nesustabdomas (1)

2019 vasario mėn. 08 d. 08:15:00
Edita SIAVRIS

Afrikinis kiaulių maras jau apėmęs trečdalį Lietuvos. Kadangi vakcina iki šiol nesukurta, liga apima vis daugiau šalių. Pernai į „afrikinio kiaulių maro klubą“ pateko ir Belgija. Maras, regis, taikysis ir į Vokietiją. Tačiau bene labiausiai dėl šios kiaulių ir šernų ligos sunerimę didžiausi kiaulių augintojai danai. Jie iš savo biudžeto skyrė 11 mln. eurų 70 km ilgio tvorai pasienyje su Vokietija tverti, darbai jau verda.

×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

 

Šiuo metu 10 (įskaitant Lietuvą) Europos Sąjungos šalių turi afrikinio kiaulių maro užkratą. Tarp šalių, kurias pasiekė šis virusas, pernai rugsėjį atsidūrė ir Belgija, čia afrikinis kiaulių maras buvo nustatytas laukinėje faunoje (šernuose). „Stebint žemėlapį, kur buvo nustatytas šis virusas, matyti, kad židinys yra keliasdešimt kilometrų nuo Prancūzijos, šalia Liuksemburgas. O toliau - Vokietija. Žvelgiant į tai, kaip liga galėtų evoliucionuoti, ji plistų per Belgiją-Liuksemburgą-Vokietiją“, - dėstė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas.

Čekija, kurioje 2017 metų birželį buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras, su liga tvarkosi tikrai efektyviai. Ši valstybė apsitvėrė teritoriją, kurioje buvo nustatyti teigiami afrikinio kiaulių maro atvejai. P.Bušauskas akcentavo, kad Čekijos vykdytos priemonės padėjo efektyviai kovoti su šiuo kiaulių maru. Nuo pernai balandžio Čekijoje nėra nustatyta nė vieno teigiamo ligos atvejo laukinėje faunoje. „Taikant savalaikes priemones, laiku suradus „teigiamus“ šernus, aptvėrus teritoriją ligą pavyko izoliuoti ir ji neišplito į kitas teritorijas. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos atveju to padaryti nebuvo įmanoma, nes viruso spaudimas buvo iš visų pusių, - pasakojo (VMVT) Skubios veiklos skyriaus patarėjas. - Lietuvoje jau užkrėsta trečdalis teritorijos, tai tvora juk netversime Žemaitijos regiono.“ Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje afrikinis kiaulių maras išplitęs visoje šalių teritorijoje.

Primename, kad Lietuvoje 2014 metais atsiradus afrikiniam kiaulių marui buvo bandymas tverti tvorą Alytaus rajone, kur nustatyti pirmieji teigiami viruso atvejai. Tąkart buvo pastatyta dalis tvoros, tačiau netrukus ilgapirščiai pavogė 90 cinkuotų tvoros stulpelių. Tvora kainavo iki milijono litų. Kadangi visas Baltarusijos pasienis buvo nusėtas teigiamais afrikinio kiaulių maro atvejais, reikėjo daug lėšų ilgai tvorai pastatyti, galiausiai buvo nuspręsta apsiriboti repelentais pasienyje. Tai tik prilėtino afrikinio kiaulių maro plitimą.

Šį sausį Danija pradėjo statyti pusantro metro aukščio tvorą pasienyje su Vokietija, nors afrikinis kiaulių maras nuo Danijos dar toli. Ligos dar nėra Vokietijoje, Švedijoje. P.Bušausko teigimu, tvora gali apsaugoti nuo šernų judėjimo, bet nuo atvykėlių iš kitų šalių neapsaugos (afrikinis kiaulių maras gali plisti mechaniškai, per apkrėstą mėsą, dešrą, - aut. past.). Todėl danai labai daug dėmesio skiria pasienio kontrolei, vykdo geležinkelio postų kontrolę, tikrina stambiagabaričių automobilių vairuotojų bagažus, oro uostuose pilna informacinių ženklų, kad griežtai draudžiama įsivežti mėsos produktus. Tiesa, danų tvorose bus paliktos angos laukiniams žvėrims pereiti. Kas garantuos, kad šernai neis? Pasak P.Bušausko, to garantuoti niekas negali.

Šiuo metu galioja tvarka, kad, jeigu afrikinis kiaulių maras nustatomas bet kokioje šalyje, užkrėstoje teritorijoje galima medžioklė tik „tyliuoju būdu“, be šunų, be varymų, stengiantis mechaniškai neišplatinti afrikinio kiaulių maro viruso. Tas priemones pradėjo taikyti Čekija, paskui Belgija, ir jos suveikė.

Pasaulio mokslininkai aktyviai dirba siekdami skurti vakciną nuo afrikinio kiaulių maro. Kol kas nesėkmingai. Savo ruožtu Lietuva taip pat atlieka tam tikrus tyrimus, siekiant kuo daugiau išsiaiškinti apie afrikinį kiaulių marą. VMVT bendradarbiauja su entomologais, vasarą atliekami tyrimai su vabzdžiais. Siekiama išsiaiškinti, ar vabzdžiai gali pernešti afrikinį kiaulių marą. Taip pat bendradarbiaujant su vokiečių mokslininkais, siekiama išsiaiškinti, kiek ilgai afrikinio kiaulių maro virusas gali išsilaikyti šerno gaišenoje. „Mokslas nestovi vietoje, bet virusas šiandien protingesnis. Kodėl sunku sukurti vakciną? Nesusidaro specifiniai antikūniai prieš šitą virusą. Kiek bandymų daryta, suvakcinavus kiaulę ji greičiau net nugaišta, nėra organizmo specifinio atsako. Be to, yra daug viruso atmainų, variacijų“, - tikino P.Bušauskas.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate prezidento G. Nausėdos 100 dienų darbą?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +13 C

 +11 +12 C

 

+10 +11 C

+17 +19 C

+12 +14 C

 

 +15 +17 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1007 PLN - 4.2956
RUB - 70.9456 CHF - 1.0977
GBP - 0.8706 NOK - 10.0653