respublika.lt
 

Žmonės ties galimybių riba

2019 rugsėjo mėn. 07 d. 07:00:00
Milda KUNSKAITĖ

Olandas Vimas Hofas (Vim Hof) ledų pilnoje statinėje 2009 m. praleido vieną valandą 42 minutes 22 sekundes, ir tai buvo pasaulio rekordas. 2013 m. jis rezultatą pagerino 11 minučių 40 sekundžių. Po dvejų metų kinas Džin Sunhao (Jin Songhao) ištvėrė dar ilgiau - 1 val. 55 min.

×
nuotr. 1 nuotr.
EPA-Eltos asociatyvi nuotr.

 

Normali medžiagų apykaita sutrinka, kai kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 laipsnių pagal Celsijų, o mirtinai pavojinga laikoma žemesnė kaip 28 laipsnių temperatūra. Sunku nustatyti tikslias ribas išmėginimų, kuriuos gali pakelti organizmas, ypač treniruotas. Bet mums yra įdomu ne pavienių unikumų, o mūsų pačių, statistinio kūno galimybės. Žmogus - tai vidutinio dydžio gyvūnas, jautrus skausmui. Pamėginkite trenkti į medį - rizikuojate susilaužyti ranką. Įkiškite galvą į vandenį ir palaikykite 10 minučių - beveik neabejotinai uždusite. Išeikite žiemą į lauką basi, ir nušalsite kojas. Pagal „trejeto taisyklę“ išgyventi be maisto galima apie tris savaites, be vandens - tris dienas, be deguonies - tris minutes. Tačiau nėra taisyklių be išimčių, ir įvairiomis aplinkybėmis žmogaus organizmas pademonstruoja tikrai nepaprastus gebėjimus prisitaikyti, kurie padeda atlaikyti ekstremaliausius išmėginimus, kokių tik pasitaiko Žemėje.

Karštis ir šaltis


Karštyje organizmas kraują nukreipia arčiau kūno paviršiaus, kur jis atvėsta garuojant prakaitui. Mechanizmas veikia labai veiksmingai ir tik kraštutiniais atvejais kūno temperatūra gali pakilti virš 40 laipsnių, o dėl to ištinka šilumos smūgis. Tai ypač pavojinga širdžiai, kuri perkaista ir nesusidoroja su intensyviu kraujo varinėjimu. Esant vos 10 proc. drėgmei žmogus gali išgyventi ir esant aukštesnei kaip 100 laipsnių oro temperatūrai, bet kai drėgmė yra didelė, išsiskirti prakaitui yra sunkiau, taigi hipertermija prasideda labai greitai. Kūnui įkaitus virš 42-43 laipsnių gresia denatūracija - ląstelių baltymų irimas: žmogaus organizmo biocheminiai procesai nėra pritaikyti tokioms temperatūroms.

Atsidūręs šaltyje, kūnas iškart pereina prie „energijos taupymo režimo“. Kad sulėtėtų šilumos praradimo procesas, paviršinės kraujagyslės smarkiai susiaurėja ir kraujas plūsta į vidaus organus. Sulėtėja medžiagų apykaita, judesiai tampa vangūs, prasideda refleksiškas drebulys: raumenys staigiai susitraukinėja, papildomai šildydami organizmą. Šie mechanizmai negali palaikyti normalios medžiagų apykaitos tik tuomet, kai kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 laipsnių, o mirtinai pavojinga yra žemesnė kaip 28 laipsnių temperatūra.

Beveik sustojusi širdis nebeaprūpina smegenų ir kūno reikiamu deguonies kiekiu, kūnas stingsta ir žūva. Yra žinomi pavieniai laimės kūdikiai, kurie tokiomis sąlygomis patyrė kažką panašaus į hibernaciją (dirbtinai sukelta būsena, kai sumažėja širdies susitraukimų dažnis, energijos ir deguonies suvartojimas, kūno temperatūra), bet išgelbėti visiškai atsigavo Bet tai vis dėlto yra išimtis: daugumai žmonių komfortiško egzistavimo neapibrėžtai ilgą laiką sąlyga yra 4-35 laipsnių oro temperatūra, kai drėgmė siekia 50 proc. (kuo aplinka sausesnė, tuo lengviau pakeliama ekstremali temperatūra).

Aukštis ir gylis


Organizmas sunkiai pakelia ir buvimą dideliame aukštyje, pavyzdžiui, kalnuose. Ore prie Žemės paviršiaus yra apie 21 proc. deguonies, o kylant aukštyn jo vis mažėja iki kritinių 11 procentų - ribos, kurią peržengus prarandama sąmonė. Žemesnis atmosferos slėgis kalnuose papildomai trukdo deguoniui patekti į kraują, ir 4-5 km ir didesniame aukštyje susergama kalnų liga. Ūmi hipoksija (deguonies badas) sukelia silpnumą ir galvos skausmą, sutrinka mąstymas, nuo bet kokio judesio sukasi galva. Tik laipsniška adaptacija padeda organizmui prisitaikyti prie deguonies stygiaus, pirmiausia gaminant daugiau hemoglobino.

Atvirkštinis reiškinys - jūra su padidėjusiu slėgiu, kuris neriant gilyn didėja viena atmosfera kas 10 metrų. Žmogaus organizmo ląstelės yra pilnos vandens ir išorinį slėgį kompensuoja vidiniu, ir dėl to sulaikant kvėpavimą galima panerti dešimtį ir šimtus metrų. Akvalangininkai, naudodamiesi specialiais dujų mišiniais, palengvinančiais kvėpavimą esant dideliam slėgiui, pasiekia ir didesnį kaip 300 m gylį. Specialius kostiumus vilkintys narai dirba dar giliau. Pagrindinį pavojų jiems kelia ne gylis, o iškilimas.

Sulig kiekviena papildoma atmosfera kraujas ir kiti organizmo skysčiai sugeria apie litrą azoto, o slėgiui staigiai mažėjant jo greitai pašalinti nepajėgia - susidaro dujų burbuliukai, kurie užkemša kraujagysles ir žaloja audinius. Laimė, kovoti su kesonine liga padeda laikas. Kylant atsargiai, su didelėmis pertraukomis, dujos išsiskiria palaipsniui, nesudarydamos rimtų sunkumų. Adaptacijai skirdami valandas, o kartais ir dienas, narai pasiekia iki 500-600 m gylį. Žemiau slėgis yra jau toks didelis, kad keičia ląstelių membranų klampumą, dėl to trinka neuronų darbas, ir tai pasireiškia trumpalaikiu sąmonės praradimu ir kitais mirtinai pavojingais simptomais, kurie yra pažįstami ne tik narams, bet ir lakūnams.

Sunkumas ir greitis

Kol žmonės nežengs kokios nors tolimos stambesnės už Žemę egzoplanetos paviršiumi, patirti didesnės gravitacijos mums nelemta. Bet su jos analogu žmonija susidūrė jau XX a., Pirmojo pasaulinio karo metais, kai lakūnai, atlikdavę itin veržlius manevrus, netikėtai prarasdavo sąmonę.

Aviacijai vystantis, perkrovos tapo labai aktualia problema. XX a. 5 deš. jų poveikį organizmui tyrė Amerikos karinių oro pajėgų pulkininkas Džonas Stepas (John Stapp). Naudojant specialų vežimėlį su reaktyviniu varikliu, dešimtys savanorių patirdavo staigų stabdymą ir kritines apkrovas, kaip įvykus avarijai. Nuolatos dalyvaudamas tokiuose bandymuose, Dž.Stepas patyrė keletą lūžių, išbarstė dantų plombas, patvirtino Merfio dėsnio klasikinę formuluotę („visa, kas gali vykti blogai, blogai ir vyks“), bet nustatė, kad pagrindiniai perkrovų efektai yra susiję su kraujo persiskirstymu organizme. Širdis ir kraujagyslės pasirodo esančios nepajėgios palaikyti normalią kraujotaką. Skystis kaupiasi apatinėse galūnėse, smegenys negauna užtektinai deguonies ir išsijungia. Netreniruotam žmogui apkrovos riba yra 4-8 g (1 g atitinka Žemės sunkio jėgą), nukreipta nuo galvos link kojų. Užtat perkrovos, nukreiptos statmenai kūno ašiai, nuo nugaros į krūtinę, pakeliamos gerokai lengviau, todėl kosmonautai startuojančiame laive įsitaiso specialiuose horizontaliuose gultuose.

Teoriškai žmogus pajėgia atlaikyti apkrovą iki 45 g, ir tik pasiekus 50 g pradedami žaloti minkštieji audiniai ir vidaus organai. Daugelis jaučiasi nekomfortiškai net patirdami lengvas apkrovas (1-1,5 g), atsirandančias kylant keleiviniam lėktuvui, tačiau naikintuvų pilotai turi atlaikyti ir 10 g.

Mirtis


Tikrasis žmogaus supergebėjimas yra, aišku, mąstymas. Kad ir kokios būtų mūsų kūno egzistavimo ribos, jos smarkiai išsiplėtė dėl drabužių, ugnies ir kitų technologijų, padedančių palaikyti komfortiškas sąlygas bet kokioje nekomfortiškoje aplinkoje, nuo poliarinių sniegynų iki artimojo kosmoso. Šiuolaikinė medicina padėjo greitai pailginti vidutinę gyvenimo trukmę, kuri šiandien siekia 72 metus. Senukų skaičius sparčiai auga, tačiau 2016 m. žurnalas „Nature“ paskelbė tyrimą, rodantį, kad maksimalus ilgaamžių amžius nesikeičia nuo 1990 metų - jis svyruoja apie 115 metų. Dėl viso to galima manyti, kad žmonija pasiekė savo amžiaus ribą, kurią lemia pati kūno sandara. Beje, daug specialistų ginčija tokias išvadas.

Kai kurių demografų duomenimis, „ekstremalių“ ilgaamžių gyvenimo trukmė ilgėja, nors ir lėtai, ir iki 2070 metų pasieks 125 metus. Kiti mokslininkai pastebi, kad natūralus radiacinis fonas, veikiantis visus Žemės gyventojus, tikimybę susirgti vėžiu didina 0,025 proc. per metus. Teoriškai tai yra dar vienas maksimalios gyvenimo trukmės apribojimas - per 4000 metų piktybinis auglys išsivystys garantuotai. Tačiau per tokį ilgą laiką žmonės, pasižymintys supergebėjimu mąstyti, tikriausiai ras būdą išsigelbėti ir nuo šio mirtino pavojaus.

Superherojai:

  • Nuolatos besitreniruojantis atletas iš Nyderlandų Vimas Hofas, pelnęs titulą „Ledo žmogus“, basas bėga maratonus per sniegą ir kartą pakilo į Everestą mūvėdamas vien šortus.
  • Tibeto, Andų ir Himalajų gyventojai yra prisitaikę prie deguonies bado dideliame aukštyje. Jų „supersavybės“ yra susijusios su stipriu širdies raumeniu, didesniu plaučių tūriu, daugiau hemoglobino kraujyje ir lėtesne medžiagų apykaita, padedančia taupyti deguonį. Tačiau net profesionalūs alpinistai ir palydovai šerpai, kopdami į aukščiausias viršukalnes, beveik visada naudojasi deguonies balionais, o 10 km yra laikoma riba, aukščiau kurios jau nebeįmanoma prisitaikyti.
  • Giliausiai į vandenį paniręs žmogus Žemėje yra austras nardytojas Herbertas Ničas (Herbert Nitsch) - jis be akvalango sugebėjo pasinerti į rekordinį 214 m gylį.
  • Pulkininkas Džonas Stepas atlaikė 46 g apkrovą ir išgyveno. Mirė sulaukęs gilios senatvės.
  • 122 metai ir 6 mėnesiai - patikimai patvirtintas gyvenimo trukmės rekordas, priklausantis prancūzei Žanai Kalman (Jeanne Calment, 1875-1997 m.), nuo to laiko taip ir neviršytas.
Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: penktadienį Anglijoje prasidėjusio finalinio Profesionalų smiginio korporacijos (PDF) „Player Championship“ turnyro pirmajame rate lietuvis Darius Labanauskas po labai atkaklios kovos 6:5 nugalėjo anglą Harry Wardą.
  • TEISMAS: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį ir neginčijamą sprendimą vienoje iš administracinių bylų, kuriuo pripažino, kad reikalavimas bendrovei „Kauno vandenys“ grąžinti netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažintą finansavimo sumą – 679 tūkst. eurų – yra neteisėtas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Ar pritariate rinkimų kartelės mažinimui?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pasipuošėte namus šventėms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-4 0 C

-6 -5 C

 

-3  -1 C

-1 +2  C

-3 -1 C

 

+1  +3 C

1-6 m/s

0-6 m/s

 

0-5 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1091 PLN - 4.2970
RUB - 70.6406 CHF - 1.0998
GBP - 0.8555 NOK - 10.1018