Žmogaus atmintis - keistas reiškinysnuotraukos

2019 kovo mėn. 21 d. 09:38:10 Perskaitė 1072

Mokslininkai nuo seno bandė tyrinėti mūsų smegenų saugyklą. Naujų technologijų atsiradimas ir naujos žinios apie smegenų sandarą suteikė didesnio aiškumo, bet akivaizdu, kad mūsų atmintis - labai keistas reiškinys...

 

Melagingas pirmasis prisiminimas

„Seniausia“ žmogaus atmintis yra pirmieji sąmoningi prisiminimai. Tačiau dauguma pirmųjų prisiminimų būna neteisingi. Tyrinėtojams dirbant su grupe savanorių, kurie sutiko pasidalinti pirmaisiais prisiminimais, dauguma jų atsisakė patikėti tuo, kad jų prisiminimai - išgalvoti. Tačiau 2018 m. atlikto tyrimo rezultatų naudai kalba mokslas. Apie 40 proc. dalyvių iš 6600 žmonių grupės pareiškė, kad prisimena save, kai jiems buvo 9-12 mėnesių. Šis žmogaus gyvenimo laikotarpis pasižymi tuo, kad jis dar negali išsaugoti prisiminimų. Mokslo literatūroje teigiama, kad prisiminimai pradeda išlikti tik sulaukus 2 metų. Kodėl žmonės yra įsitikinę, kad jų pirmasis prisiminimas - neišgalvotas? Atsakyti sunku. Specialistai mano, kad vadinamasis pirmasis prisiminimas gali būti pagal šeimos nuotraukas ir pasakojimus įsivaizduojami ankstyvo įvykio fragmentai.

Atminties bankas, kurio talpa prilygsta internetui

2016 m. mokslininkai tyrinėjo žiurkių smegenis, norėdami nustatyti žmogaus smegenų atminties apimtį, kadangi šių dviejų rūšių smegenys turi panašumo savo forma ir sinapsių funkcijomis. Mokslininkams prireikė metų laiko atvaizduoti kiekvienai ląstelei, rastai graužiko pagumburio pjūvyje. Neįtikėtina, bet iš mažo audinio mėginio buvo gauta didžiulės apimties informacija. Mokslininkai nustatė, kad vienas neuronas gali naudoti 26 skirtingus būdus savo informacijai koduoti. Visa gautoji informacija buvo pervesta į kompiuterinę kalbą. Neįtikėtina, bet žmogaus smegenys gali saugoti vieną petabaitą informacijos. Tai prilygsta visų internete esančių duomenų apimčiai.

Hipnopedija - reali

Hipnopedija - gebėjimas mokytis miegant sukuria unikalią ypatingų gaminių rinką. Vis dėlto, kad ir kokia patraukli atrodytų galimybė mokytis kovų menų arba naujos kalbos tiesiog klausantis įrašų miegant, hipnopedija turi galimybių ribas. Jau XX a. 6-ą deš. buvo nustatyta, kad žmonės negali įsiminti faktų, kol neprabunda. Šiuolaikiniai tyrinėjimai ne tik patvirtino šias išvadas, bet ir padarė nemažai įdomių atradimų. 2014 m. Izraelio specialistams pavyko iš dalies išgydyti priklausomybę nuo nikotino. Tiriamiesiems užmigus, mokslininkai jiems duodavo uostyti cigarečių dūmų, sumaišytų su nemaloniais kvapais. Po to niekas iš tiriamųjų dvi savaites nerūkė. 2017 m. atliktas tyrimas rodo, kad miegančios smegenys gali sudaryti visiškai naujus prisiminimus, tačiau juos formuojant tam tikros reikšmės turi miego stadijos.

Epigenetikos paslaptis


Pagal epigenetikos teoriją vaikai paveldi savo tėvo gyvenimo patirtį. Tai, ką tėvas valgo arba patiria jį supančioje aplinkoje, gali paveikti kelių kartų biologines savybes. Tėvo „gyvenimo prisiminimų“ egzistavimą patvirtino tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis. 2018 m. mokslininkams iš Santa Kruso pavyko atskleisti dalį paslapties: nematodų (apvaliųjų kirmėlių) spermatozoiduose jie rado histonų komplektų. Tų baltymų chromosomose yra DNR, kurioje genetikai rado epigenetinės informacijos. Mokslininkai dabar bent žino, kur ieškoti epigenetinių žymenų baltymuose (histonuose), esančiuose svarbių vystymuisi chromosomų viduje. Tokių svarbių, kad kirmėlės be normalių epigenetinių žymenų gimsta nevaisingos.

Įsiminimo gudrybė


Jums reikia ką nors įsiminti? Nupieškite tai. Tyrimai rodo, kad piešimas padeda atgaivinti prisiminimus.

Piešimas gali pranokti tradicinius įsiminimo būdus kaip perrašinėjimas arba teksto analizavimas. Mokslininkai mano, kad šios įsiminimo technikos galimybės yra susijusios su smegenų gebėjimu priimti tą pačią informaciją įvairiais būdais - vizualiuoju, verbaliniu, erdviniu, prasminiu ir piešiant.

Matematika traumuoja smegenis


Trauma dėl matematikos - realus dalykas. Daugumai žmonių šis jausmas yra pažįstamas. Žiūrėdami į lygtį jaučiate, kaip smegenys „atsijungia“. Žmonės, kurie niekaip negali susidoroti su skaičiais, dažnai vadinami negabiais. Jei nesugebate greitai ir tiksliai skaičiuoti, rizikuojate pagarsėti kaip bukas matematikai. Tikrovė yra gražesnė - dauguma žmonių iš tiesų gerai išmano matematiką, net tie, kurie per egzaminus apsipila šaltu prakaitu (ir patiria nesėkmę). Kur slypi problema? Baimėje. Testai, kuriuos būtina atlikti per tam tikrą laiką, priekabūs mokytojai ir bendraklasiai, lengvai susitvarkantys su trupmenomis, sukaupti pasitikėjimo savimi nepadeda. Baimė - primityvus dalykas. Ji išjungia atmintį, nes pauzė, kurios metu galvojate, kad artinasi urvinis liūtas, yra pavojinga gyvybei. Baimė tiesiog verčia jus kabarotis į artimiausią medį. Baimei nėra skirtumo tarp seniai išnykusių plėšrūnų ir matematikos uždavinių. Kai žmogus panikuoja spręsdamas algebros uždavinius, baimė išjungia atmintį, todėl teisingi skaičiavimai praktiškai tampa neįmanomi.

Atminties protezas


2018 m. mokslininkai gavo galimybę padirbėti su pacientais, į kurių smegenis gydymo tikslais jau buvo implantuoti elektrodai: šie 15 pacientų, sergančių epilepsija, buvo gydomi Baptistų Veik Foresto medicinos centre (Wake Forest Baptist Medical Center). Tyrinėtojai norėjo išbandyti būsimą implantą, kurio paskirtis - atkurti žmogaus smegenų aktyvumą, kad būtų galima padidinti trumpalaikę atmintį. Pacientai žaidė kompiuterinius žaidimus, kuriuose reikėjo duoti atsakymus, o mokslininkai užrašinėjo smegenų aktyvumą, ypač teisingų atsakymų metu. Netrukus kiekvienam savanoriui buvo sudaryta asmeninė anketa. Kai vėliau kiekvieno žmogaus smegenys buvo stimuliuojamos naudojantis aktyvumo kortele, trumpalaikės atminties efektyvumas šoktelėjo 35 procentais. Tai buvo labai sėkmingas žingsnis bandant sukurti „atminties protezą“ konkrečiam žmogui.

Sraigės keičiasi prisiminimais


Norėdami sužinoti, ar egzistuoja genetinė atmintis, Kalifornijos mokslininkai 2018 m. atliko bandymus su jūros sraigėmis Aplysia californica. Vieną iš šių gyvūnų nukrėtė elektros srovė - sraigė greitai įtraukė savo mėsingas ataugas. Pasikartojantys elektros smūgiai ją išmokė ilgiau būti įsitraukus į kriauklę. Iš tokios „mokytos“ sraigės buvo paimta molekulė, veikianti kaip informacijos perdavėja. Ją persodinus kitai sraigei, ši „prisiminė“ donorės patirtį: po pirmojo elektros smūgio gyvūnėlis su persodinta atmintimi susitraukė, tarsi laukdama dar vieno smūgio. Sraigės, gavusios DNR iš neparuoštų donorių, savo čiuopiklius iškišo, elektros smūgį laikydamos vienkartiniu įvykiu. Tai rodo, kad atmintis buvo įterpta į genetinį kodą, nors tikslus donorės medžiagos panaudojimo procesas yra dar neaiškus.

Proveržis gydant Alcheimerio ligą

Nuo Alcheimerio ligos vaistų nėra, ja šiuo metu serga 50 mln. žmonių. 2015 m. Australiljos mokslininkai rado būdą pašalinti ligos priežastį. Alcheimerio liga susergama, kai smegenyse kaupiasi baltymų plokštelės ir blokuoja jų funkcijas. Todėl laipsniškai silpnėja žmogaus protinės galios. Australijoje buvo atliktas bandymas su pelėmis, kurių smegenų funkcijos taip pat buvo pažeistos. 75 proc. pelių protinius gebėjimus, įskaitant atmintį, pavyko visiškai atkurti. Naujoji technologija pritaikoma be invazinių metodų, todėl smegenų audinys nežalojamas. Ji buvo pavadinta „fokusuotu terapiniu ultragarsu“, o jos esmė - į smegenis siunčiamos „supergreitos garso bangos“. Dėl jų prasiplečia hematoencefalitinis barjeras (kraujo-galvos smegenų barjeras), kuriame yra ląstelės, šalinančios atliekas. Tos ląstelės ima veikti ir šalina nereikalingas medžiagas, dėl kurių išsivysto ligos simptomai. Šis atradimas gali būti naujo veiksmingo gydymo be vaistų pradžia.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net