Švietimas pasiklydęs tarp trijų pušelių

Aukštyn kojomis

Anot šešėlinio premjero Ramūno Karbauskio, siekis yra orientuoti moksleivį ne į abitūros egzaminus, o į asmeninius pasiekimus. Esą „valstiečiai" tai įtvirtinti ketino dar praėjusioje kadencijoje, bet nebespėjo.

„Valstiečiai" siūlo, kad brandos atestatas susidarytų iš brandos egzaminų, pasiekimų vidurkio, brandos darbo bei kompetencijų portfelio. Vis tik brandos vertinimą „valstiečiai" nori atsieti nuo stojimo į aukštąsias mokyklas.

„Stojimas į aukštąją mokyklą turėtų vykti kaip dabar visoje Europoje ir visame pasaulyje - pagal aukštosios mokyklos nustatytas taisykles, kriterijus", - sakė parlamentaras, šešėlinis švietimo, mokslo ir sporto ministras Eugenijus Jovaiša.

E.Jovaišos teigimu, privalomi brandos egzaminai būtų penki: lietuvių kalba, matematika, užsienio kalba, pilietinė branda (kuris būtų tam tikras atitikmuo dabartiniam istorijos egzaminui) ir vienas pasirinktinai iš gamtos mokslų. Iš viso šie egzaminai sudarytų 50 balų brandos atestato, o kiekvienas egzaminas sudarytų 10 proc. galutinio įvertinimo. „Valstiečiai" teigia, kad dėl galimų vertinimo netolygumų vidurkį reikėtų vesti iš didesnės imties, t.y. nuo 8 klasės.

„Valstiečiai" įsitikinę, kad vidurkio įvertinimas paskatintų ugdytinius nuosekliai mokytis, nes tai turėtų nemenkos reikšmės surenkant 60 iš 100 brandai reikalingų balų.

Tačiau tokie planai šokiruoja kai kuriuos pedagogų bendruomenės atstovus. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius labiausiai stebisi, kad kiekvieną kartą bandant prastumti kokią nors švietimo reformą labiausiai akcentuojama, esą reikia mažinti moksleiviams sukeliamą stresą.

„Tas nuolatinis streso pozicionavimas yra toks absurdiškas, kad... Dabar sakoma, kad atskyrus brandos egzaminus nuo stojamųjų būtų mažiau streso. Tačiau anksčiau kaip tik sakydavo, kad padarius atskirai brandos egzaminus ir stojamuosius į aukštąsias mokyklas stresas bus didesnis, nes atsiras papildomi egzaminai. Sistema vertėsi per galvą, kad liktų vieni egzaminai. Dabar vėl norima persiversti per galvą atgal. Tiesiog klaidžiojame, esame pasiklydę tarp trijų pušelių. Kažkas turi visa tai sustabdyti. Nes kuo dažniau ką nors keičiame, tuo labiau painiojamės. Prieisime tą ribą, kai išvesime visą sistemą iš pusiausvyros galutinai. Jei nežinoma, ką daryti, geriau iš viso nieko nedaryti", - įsitikinęs S.Jurkevičius.

Gyvena įsivaizduojamame pasaulyje

Pasak jo, bene didžiausias siūlomas absurdas - į brandos atestatą įtraukti pažymių vidurkius.

„Absurdas, nes nėra vieningos vertinimo sistemos. Skirtingose mokyklose pažymiai rašomi nevienodai. Pažymiai yra nelygiaverčiai. Kas tai stumia, nesuvokia realybės, gyvena įsivaizduojamame pasaulyje. Viskas daroma, kad būtų prasčiau. Kaip ir dėl to baigiamojo darbo. Vis dar pasitaiko Lietuvoje nesąžiningų žmonių, kaip užtikrinsime, kad moksleivis pats tą darbą parašys? Atsiras korepetitoriavimo įstaigos, kurios rašys brandos darbus. O mokytojai tuos darbus su malonumu priims.

Sutinku tik su privalomų egzaminų skaičiaus didinimu. Manau, kad visų dalykų, kuriuos pasirinkai A lygiu, egzaminus turi išlaikyti. Mes juk su jumis kadaise laikėme po 5-7 brandos egzaminus ir vis tiek tarpusavyje susikalbame. Ir dar 4 stojamuosius egzaminus laikiau. Galva kažkodėl nenukrito", - pastebėjo S.Jurkevičius.

Vilniaus licėjaus direktorius sako, kad nereikia griauti dabartinės sistemos, kai valstybiniai brandos egzaminai lemia, ar abiturientas įstoja į pasirinktą aukštąją mokyklą.

„Vienkanalė sistema yra didžiulis Lietuvos privalumas, kuriuo ilgai didžiavomės. Dabar kažkodėl ją norime naikinti. Gal tuoj nebesididžiuosime ir tuo, kad paskelbėme Lietuvos Nepriklausomybę? Kaip tik džiaugėmės, kad moksleiviai, išlaikę egzaminus bendrojo lavinimo mokyklose, iškart įstoja į aukštąsias. Tai - pozityvu ir teisinga.

Man kartais tie pasiūlymai atrodo... Kaip čia pasakius korektiškai - pasiūlymai tik dėl pasiūlymų, kurie kompetencija nekvepia. Tokie dalykai turi būti siūlomi kvalifikuotų žmonių, dirbančių sistemoje, žinančių iš vidaus, kaip ji veikia", - įsitikinęs S.Jurkevičius.

Baugina egzaminų skaičius

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė „Vakaro žinoms" teigė, kad sąjungos viduje siūlomos naujovės dar neaptartos, todėl ji gali pasakyti tik savo asmeninę nuomonę.

„Visų pirma, manau, kad mokyklos baigimo tvarkos keisti tikrai reikia. Bet negalima nematyti, kad pokyčiai ir taip jau po truputį vyksta. Tačiau išgirdusi, kad reikėtų 5 privalomų brandos egzaminų, tikrai tam nepritarčiau. Nes baisu, kad tai gali atsiliepti tiek ugdymo programai, tiek sukelti didelių sunkumų.

Tačiau pritarčiau, kad į brandos atestatą būtų įtraukiami pasiekimai per popamokinę veiklą bei vidurkiai. Manau, kad mokyklos turi orientuotis ne tik į akademinius pasiekimus, bet ir į kitas kompetencijas, kurių moksleiviai siektų visus 12 metų", - sakė K.Pralgauskytė.

Komentuoja istorijos mokytojas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas Audrius JURGELEVIČIUS:

„Tiek Vilniaus licėjuje, tiek Balbieriškio mokykloje dėstomi tie patys dalykai, ta pati programa, dirbama pagal tą patį standartą, dirba tos pačios kvalifikacijos mokytojai, jų priežiūra vykdoma vienodai. Todėl kvestionuoti mokytojų rašomus pažymius vien dėl to, kad jie dirba skirtingose vietose, būtų neteisinga. Gyvenimiškai suprantu, kad visko pasitaiko, teoriniu lygmeniu galima pasvarstyti, kad kai kuriose mokyklose gerą pažymį užsidirbti lengviau. Tačiau jei tai pripažintų tie, kas priima sprendimus, pripažintų, kad jų įgyvendinama politika kelia abejonių", - sakė A.Jurgelevičius.

Vis tik jis abejoja, kad „valstiečių" siūlymas į brandos atestatą įtraukti ir pažymių vidurkius taps kūnu, nes daug žmonių tam prieštaraus vadovaudamiesi savo asmenine patirtimi.

„Brandos egzaminų atskyrimui nuo stojamųjų gal pritarčiau. Koks yra mokyklos tikslas? Kad vaikas įgytų brandą. O dabar faktiškai mokyklos rengia stojamiesiems egzaminams ir netgi juos vykdo, paskutiniaisiais metais vyksta nebe mokymas, o rengimas egzaminams. Esminio tikslo pametimas gimdo pasekmes - mokoma nebe bendram išsilavinimui, o tam, kad įstotų. Visa sistema iškreipta. Šešėlinės vyriausybės siūlymai yra logiški, tačiau, kaip jau minėjau, dėl asmeninių kai kurių žmonių patirčių bus sunkiai įgyvendinami", - sakė A.Jurgelevičius.