respublika.lt
 

Reikia grįžti prie tradicijų (3)

2019 rugpjūčio mėn. 24 d. 14:13:15
Dalia BYČIENĖ

Šiųmetinės pavasario ir vasaros sausros ir karščiai aplankė ne tik mūsų kraštą, Europą. Birželio-liepos mėnesiai buvo karščiausi visoje žemėje per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Šiltesnė prognozuojama ir rudens pradžia. Kaip dažnai tai kartosis, spėti niekas nedrįsta. Sunerimęs pasaulis vis dažniau atsigręžia į mokslininkus.

×
nuotr. 1 nuotr.
Eltos nuotr.

 

O gal per daug gąsdinimų? Gal tie išbandymai tėra tik trumpalaikiai periodai, kurie tęsdavosi per visą žmonijos istoriją? Anot klimatologo dr. Donato Valiuko, gąsdinimai remiasi faktais. „Mes matome, kas darosi Lietuvoje, bet nematome, kas dedasi Pietų Amerikoje, prie Amazonės. Ten deginami miškai, norint atlaisvinti žemes žemdirbystei. Ir tai daro įtaką pasaulio klimatui. Sausrų pas mus ir anksčiau būdavo, bet intervalai tarp jų būdavo ilgesni ir ne tokie ekstremalūs, pasirodantys ne tuo metu, kada įprasta. Negalima vienareikšmiškai sakyti, kad Lietuvoje kritulių mažėja, prisiminkime užpraeitų metų rudenį, kai viskas skendo. Blogiausia yra šių reiškinių netolygumas, nenuspėjamumas“, - sako klimatologas.

Klimato ekstremalėjimas neišvengiamai atsiliepia žmonių veiklai, ypač kraštų, kurie pragyvena iš žemdirbystės. Lietuva yra viena jų. Kaip gyventi ir ko tikėtis mūsų žemdirbiams, teiravomės Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties direktoriaus prof., hab. dr. Rimanto Veličkos.

„Lietuva dar tebėra lyg Dievo ausy. Lyginant su sausringais pietų kraštais, pas mus nėra tokių stresinių situacijų. Esame jūrinio klimato sritis, toli nuo didelių vandenynų, kur formuojasi ciklonai. Globalios ir lokalios problemos skiriasi - pas mus jos suaugusios su žemdirbyste. Bet tikėtis, kad vietiniai augalai adaptuosis prie klimato pokyčių, būtų klaida. Išeičių reikia ieškoti patiems, ir be mokslinių tyrimų nebeišsiversime. Bandomos klimato stresams atsparios veislės, koreguojami kai kurie technologiniai parametrai“, - sakė mokslininkas.

Dėl šiltesnio rudens keičiasi rapsų sėjos laikas. Vidurio Lietuvoje optimalus rapsų sėjos laikas nuo rugpjūčio pradžios nusitęsė į rugpjūčio pabaigą. Jau nustatyta, kad atsirado tinkamos sąlygos auginti kukurūzus grūdams. Anksčiau juos galėjome užsiauginti tik silosui. Prieš penkerius metus buvo auginama apie 7 tūkst. hektarų kukurūzų grūdams, dabar jau sėjama 47 tūkst. hektarų.

Tai gal jau laikas mums pradėti auginti ir piečiau augančius augalus? Mokslininkas tuo abejoja. Kol kas chrestomatinė agrotechnika niekur nedingo. Lietuvoje dar neišnyko pavasarinės šalnos. Ar galėtų gerai pas mus augti įvežtinės veislės, reikia atlikti nemažai tyrimų. Ne visos veislės nuo pietų kraštų pas mus prisitaiko. Džiaugiamasi, kad pas mus jau auginamos vynuogės, bet ar drąsu jas sodinti savo sode ir tikėtis dosnaus derliaus? „Ko gero, ne. Vynuogininkai dar nerizikuoja vynui skirtas veisles auginti atvirame grunte. Augina šiltnamiuose. Svajoti, kad pas mus staiga bus galima auginti egzotinius augalus, nereikėtų. Staigių pokyčių nebus“, - aiškina mokslininkas. Anot jo, klaidinga nuomonė susidaro dėl to, kad galvojama, jog klimato kaita - vien tik atšilimas. Pasauliniu mastu tas atšilimas jaučiamas, bet mūsų regione ta kaita pasireiškia dažnesniu ekstremalių reiškinių pasikartojimu. Sausringi periodai, lietingi periodai, šiltos žiemos, labai šaltos.

Anot prof. R.Veličkos, tai, ką Lietuvos žemdirbiai dabar pajuto, yra ne tik kintančio klimato, bet intensyvaus ūkininkavimo pasekmė. Per daug nukrypta nuo tradicinio ūkininkavimo. „Dabar 70-80 proc. sudaro javai, taip niekada nebuvo. Javai turėtų sudaryti tik apie 50 proc. Daugeliu atvejų nesilaikoma sėjomainų, o tai veda prie dirvožemio degradacijos. Anksčiau gyvulininkystė buvo vedančioji šaka Lietuvoje, o augalininkystė aptarnaujanti. Dabar šios veiklos susikeitė vietomis. Sumažinus gyvulių, mažiau auginama daugiamečių žolių. Jei prieš 30 metų daugiamečių žolių buvo 25 proc., tai dabar likę apie 3-4 proc. Daugiametės žolės geriausiai atkuria dirvožemio derlingumą. Aišku viena, kad norint sumažinti klimato kaitos poveikį, reikia grįžti prie gyvulininkystės. Atsirastų organika, daugiametės žolės, ir klimato kaita nebebūtų tokia pavojinga. Būtina atgaivinti nedidelius šeimos ūkius. Tai neįmanoma be valstybės politikos“, - įsitikinęs mokslininkas.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PROTESTAVO: Prancūzijoje studentai surengė demonstracijas, protestuodami dėl nesaugumo jausmo, gyvenimo sąlygų ir skurdo šioje šalyje bei norėdami parodyti solidarumą jaunam vyrui studentui, kuris praėjusią savaitę bandė nusižudyti, norėdamas atkreipti dėmesį į šias problemas Prancūzijoje.
  • UŽKLUPO: pirmasis snygis Austrijos Alpių regionuose sukėlė elektros tiekimo sutrikimus, o be elektros trečiadienį liko apie 9 800 namų ūkių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar alkoholis ir cigaretės turėtų brangti?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar Lietuvoje ne per anksti pradedamas kalėdinis laikotarpis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +8 C

+10 +11 C

 

+4 +7 C

+11 +12 C

+11 +13 C

 

 +7 +9 C

0-6 m/s

0-4 m/s

 

0-4 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1015 PLN - 4.2747
RUB - 70.4859 CHF - 1.0963
GBP - 0.8582 NOK - 10.0798