respublika.lt
 

Laikas išmokti vertinti savo mokslininkusnuotraukos (25)

2019 spalio mėn. 13 d. 07:00:00
Vidmantas MISEVIČIUS

Lietuvos mokslų akademija (LMA), įkurta dar tolimaisiais 1941 metais, yra Lietuvos „smegenų bankas“, po savo stogu surinkęs šviesiausius, dvidešimt, trisdešimt ar net daugiau metų konkrečių mokslinių problemų tyrimui paskyrusius šalies protus. Apie tai, kuo šiandien gyvena LMA, kokią veiklą vykdo ir kokius projektus planuoja, „Respublika“ kalbasi su šios institucijos vadovu, akademiku Jūru BANIU.

×
nuotr. 9 nuotr.
Akademikas Jūras Banys. Redakcijos archyvo nuotr.

 

- Šiandienos LMA yra išskirtinė įstaiga. Ji ne tik yra subūrusi mokslo šviesuomenę, bet ir veikia kaip nepriklausoma, ekspertinė institucija, galinti patarinėti Seimui, Vyriausybei ir ministerijoms švietimo ir mokslo klausimais. Patarti galite, bet ar klauso jūsų valdžia?

- Ir taip, ir ne. Be abejo, daug bendraujama su Seimo švietimo ir mokslo komitetu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Ekonomikos ir inovacijų bei kitomis ministerijomis ir valstybinėmis institucijomis, diskutuojama įvairiais klausimais, randami sprendimai. Deja, dažnokai akademikų ir politikų nuomonės nesutampa. Praktika rodo, kad keleriems metams į valdžią atėję politikai skuba „atidirbti“. Rinkėjams, rėmėjams, dar kam nors. Tai ir lemia, kad net su mokslu susijusios reformos vykdomos be mokslo visuomenės pritarimo.

Problemą gilina ir tai, kad ji yra globali - visi Europos mokslininkai ieško būdų, kaip priversti politikus sprendimus priimti ne vadovaujantis populizmu, o remiantis faktais ir įrodymais. Klausimas - kaip padidinti mokslo įtaką politiniame gyvenime - sprendžiamas ir per tarptautinius susitikimus, nes kuo baigiasi, kai ekonominius socialinius klausimus sprendžia vieni politikai, puikiai parodo Boriso Džonsono ir „Brexit“ pavyzdys.

- Kaip sekasi bendrauti su visuomene?


- Vienos mokslinės konferencijos metu į tribūną išėjęs Berno (Šveicarija) meras pažėrė tris teiginius - vakcinavimas žalingas, žemė plokščia ir amerikiečiai niekada nebuvo Mėnulyje. Tuomet visi pasijuokė, bet yra apsčiai žmonių, kurie tokiais dalykais tiki. Tad vienas iš LMA tikslų - šviesti visuomenę, kad jos nariams kiltų mažiau „keistų“ minčių. Juolab kad sunku diskutuoti su tais, kurie mąsto fragmentiškai ir nemato „pilno vaizdo“.

Siekdami, kad to nebūtų, vykdome projektą „Erdvėlaivis - Žemė“. Jame dalyvauja keli tūkstančiai mokinių, jiems skaitomos paskaitos, vyksta susitikimai su akademine visuomene, pristatomos įvairios mokslo sritys, vyksta vizitai į mokslo įstaigas. Daroma viskas, kad jaunimas iš arti pamatytų, koks yra mokslas ir ką jis gali duoti. Taip pat yra įkurta Jaunoji mokslų akademija, vienijanti iškiliausius, 40-ies nesulaukusius, Lietuvos mokslininkus. Čia auga Lietuvos mokslo ateitis, vieną dieną galėsianti pakeisti dabartinius akademikus.

- Galima teigti, kad būsimų mokslininkų Lietuvai, nepaisant užsienio vilionių, nepritrūks?


- Turime suprasti, kad visi pasaulio universitetai konkuruoja dėl geresnių studentų. Ypač aktyvi kova vyksta dėl doktorantų, nes jie - pagrindiniai veikiantys asmenys mokslo „darymo“ procese. Būtent jie dirba laboratorijose ir atlieka tyrimus. Kuo doktorantai išmanesni, tuo daugiau jie gali pasiekti ir būti naudingi. Ne tik sau, bet ir mokslo įstaigai ar valstybei. Užsienyje tai seniai suprato, todėl ten į vieną doktoranto vietą pretenduoja 20-50 studentų, o pas mus dažnai tik 1-2. Doktorantų trūksta, mūsų šalies aukštosios įstaigos pagal skiriamą finansavimą gerokai atsilieka nuo Vakarų universitetų. Pirmojo pasaulinio šimtuko aukštųjų mokyklų metinis finansavimas siekia apie 1 mlrd. eurų. Kadangi tiek jie, tiek mes naujausią mokslinę įrangą perkame toje pačioje pasaulinėje rinkoje už tą pačią kainą, jie sau gali leisti gerokai daugiau. Ir gabiausi studentai, galvodami apie savo ateitį, eina ten, kur daugiau gali pasiekti.

- Nejau mūsų politikai to nesupranta?

- Supranta, bet tik ketverius metus - vieną savo kadenciją. Jiems reikia greitų rezultatų, tačiau moksle taip nebūna. Neseniai doktorantams padvigubino stipendijas. Sveikintinas žingsnis, tačiau dabar moksliniai bendradarbiai gauna mažiau už doktorantus, o pastariesiems baigus studijas irgi reikės dirbti. Jeigu jau atlyginimai keliami, jie turi kilti visiems. Turėtų, bet, nors šiemet šalies biudžetas yra didesnis negu prieš penkerius metus, nekils. Nedidinamas ir mokslui skiriamas finansavimas, nors dabartinis 0,6 proc. BVP tikrai yra per mažas. Pagal šį rodiklį Europoje lenkiame tik bulgarus, rumunus ir latvius. Pavyzdys galėtų būti estai, kurie nusprendė mokslui skirti 1,5 proc. BVP. Nesiginčiju, šalies gynyba, finansavimas jai nuolat auga, yra svarbu, tačiau reikia nepamiršti ir mokslų. Nes bandant vėliau „susipirkti“ mokslininkus, tai kainuos labai brangiai.

- Gal pavyks susigrąžinti išvykusius?

- Tik tuo atveju, jeigu mokslininkai išvažiavo gilinti žinių. Tie, kurie išvyko, sukūrė šeimas ir į mokyklas išleido atžalas, vargu ar begrįš. Nors galime pasidžiaugti, kad grįžtančių irgi yra. Geras pavyzdys galėtų būti pas mus fiziką baigęs, užsieniuose žinių pasisėmęs ir vėl į tėvynę grįžęs Rokas Kondratas. Kadangi Lietuvos aukštosios mokyklos negalėjo pasiūlyti to, ką siūlė užsienis, jis išvyko ten, kur tuo metu buvo geriau. Dabar turimas žinias ir įgūdžius sėkmingai pritaiko Lietuvoje.

Galbūt jų grįžtų ir daugiau, nes ir Lietuvoje kuriami mokslo slėniai, tačiau yra vienas „bet“. Pradžia buvo gera - buvo įkurti nauji slėniai, skirta pinigų įrangos įsigijimui, bet tuo viskas ir baigėsi. Vienkartinis finansavimas net buvo mažesnis, negu metams gauna vienas rimtas universitetas, o jis turėtų būti reguliarus. Aišku, tam kartui pavyko įsigyti modernios įrangos, tačiau reikia nepamiršti, kad laikas bėga ir viskas tobulėja. Įranga sensta greičiau už automobilius, tad jos įsigijimui būtina užtikrinti nuolatinį finansavimą. Su dalgiu ir grėbliu modernaus mokslo nesukursi.

Visas pasaulis daug kalba apie inovacijas ir jų skatinimą. Kas yra inovacija? Naujas produktas, sukurtas remiantis naujomis žiniomis. Žinios ateina iš mokslo. Šiandien mokslo „darymas“ tiesiogiai susijęs su prototipų gamyba ir jų rinka. Kelias trumpėja, procesai greitėja, tačiau vien inovacijų skatinimas primena traukinio garvežio statybą nenutiesus bėgių. Būtent mokslas yra tie „bėgiai“, kuriais gali riedėti garvežys. Deja, ne visi tai supranta ir ragina finansuoti mokslą tik tiek, kiek jis gali būti pritaikomas Lietuvoje. Taip XIX amžiuje mąstė elektromagnetines bangas atradęs Henrichas Hercas. Jis buvo įsitikinęs, kad tai „įdomu, bet nenaudinga“. Gerai, kad jis klydo, nes šiandien neturėtume visos įprastos elektronikos. Kartais mokslininkai atranda tai, kas pritaikoma gerokai vėliau. Bet tai nereiškia, kad juos reikia riboti.

- Gal mokslo skatinimo tikslui pasitarnaus universitetų sujungimas?

- Vien lentelių perkabinimas nieko neduos. Lietuvoje daug diskutuojama apie tai, kiek universitetų reikia, bet manau, kad esmė ne tai. Lietuvai reikia žmonių su aukštuoju išsilavinimu, o ne asmenų, gavusių diplomus. Tai, kad dalies juos tiesiog dalinusių ir visas mokslo sritis bandžiusių aprėpti įstaigų nebeliks, nieko blogo, tačiau reikia užtikrinti, kad likusios dirbtų tinkamai.

Šiuo atveju galima pagirti institutų ir tyrimo centrų sujungimą. Ilgą laiką buvo daug atskirų, išsimėčiusių grupelių, kurios po reformos buvo sujungtos į stambesnius, gerokai efektyviau dirbančius, mokslo centrus.

Taip pat galvojant apie mokslo skatinimą, Lietuvoje vis dar trūksta mokslinių leidinių, televizijos ar radijo laidų. Mūsų specialistai pripažįstami užsienyje, tačiau nežinomi namuose. Akademikas Virginijus Šikšnys gavo KAVLI premiją, Nobelio premijos analogą moksliniame pasaulyje, tačiau apie tai beveik niekas neužsiminė. Nors tai - ne kasdienis pasiekimas. Mokslą būtina labiau propaguoti, kad daug dirbantys mokslininkai neliktų užmarštyje. Manau, tai irgi paskatintų jaunimą galvoti apie mokslininko profesiją.

- Ir tuomet turėtume apsčiai mokslininkų?

- Norint turėti savo mokslininkus, juos, kaip ir sportininkus, reikia ugdyti nuo mažumės. Tiesa, tam reikia ir tinkamos švietimo sistemos. Liūdna, kai mūsų moksleivių aritmetikos ir skaitymo gebėjimai yra žemiau vidurkio, nors mūsų vaikai tikrai nėra kvaili. Juk nemažai jų ne tik baigia mokyklas, bet ir įstoja į universitetus. Kas į vietinius, kas - į užsienio.

Kaip minėjau, tai, kad jaunimas išvažiuoja, nėra blogai. Mūsų pareiga pasirūpinti, kad jie norėtų sugrįžti. O tam reikia sukurti tinkamas sąlygas, suburti „reikiamo lygio komandą“. Tai taptų įmanoma tik tuo atveju, jeigu politikai pradėtų „matyti“ toliau savo kadencijos. Paskaičiuokime - mokslai universitete trunka 6 metus, dar ketverius metus trunka doktorantūra. Tuomet dveji metai - stažuotės, ir panašiai laiko straipsnių parengimui bei publikacijai. Žmogus mokslams atiduoda 14-15 metų, per kuriuos Seime pasikeičia 4-5 savų tikslų ir ambicijų turinčių politikų kadencijos.

Jeigu jie, sekdami estų pavyzdžiu, užtikrintų, kad stabilus finansavimas bus skiriamas net tik KAM, bet ir švietimui, mūsų studentai jaustųsi saugesni ir gal net išvykstančių būtų mažiau.

Juolab kad Lietuva tikrai turi sričių, kuriose esame išskirtiniai. Daug pasiekę mūsų biotechnologai, pasaulis pripažįsta ir vertina mūsų lazerių specialistus. Tik mes turime išskirtines sąlygas gilinti žinias baltistikoje, pradedant krašto istorija ir baigiant etnokultūra ar filologija. Tikrai turime kuo nustebinti ir ką parodyti. Tereikia visai nedaug - kad tam būtų sudarytos tinkamos sąlygos.

Nors ir šia linkme jau dirbama - LMA koordinuoja mokslinių institucijų bendradarbiavimą su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN). Finansuojami 7 tiksliniai projektai, planuojamas dviejų inkubatorių kūrimas. Vienas numatytas Kaune, prie KTU, kitas - Vilniuje. Kadangi viską kuruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, belieka tikėtis, kad pasikeitus ministrui institucijos politika ir požiūris liks toks pats, nes prarasti du mokslo inkubatorius Lietuvai būtų didelis nuostolis.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (25)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AVARIJA: trečiadienį Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Napierkų gyvenvietės apylinkėse, automobilis, kuriuo važiavo Lenkijos vicepremjeras, švietimo ir aukštojo mokslo ministras Jarosławas Gowinas, susidūrė su sunkvežimiu.
  • KELIUOSE: praėjusią parą – antradienį – šalies keliuose eismo įvykiuose, pirminiais duomenimis, žuvo vienas žmogus; sužeisti 9 eismo dalyviai, tarp jų – 2 nepilnamečiai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar aukojate labdaros organizacijoms?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar prekybos centrai turėtų dirbti per Kalėdas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 -3 C

0 -1 C

 

+1 +2 C

0 +2 C

+1 +2 C

 

+2 +4 C

0-5 m/s

1-6 m/s

 

1-7 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1077 PLN - 4.2903
RUB - 70.4627 CHF - 1.0922
GBP - 0.8407 NOK - 10.1823