respublika.lt
 

Kur ir kaip gyvena Rusijos indėnainuotraukos (8)

2019 rugsėjo mėn. 15 d. 14:12:02
Milda KUNSKAITĖ

Užsiminus apie indėnus, vaizduotė iškart ima piešti Šiaurės Amerikos prerijomis šuoliuojančius raitelius ar Pietų Amerikoje gyvenusių majų sukurtą didingą civilizaciją. Negausios išlikusios indėnų tautelės ir šiandien gyvena Amerikos žemyne, bet nedaugelis žino, kad indėnų galima sutikti ir Rusijoje.

×
nuotr. 2 nuotr.
Tokius indėnus Aliaskoje sutiko rusų keliautojai. „Wikipedia“ nuotr.

 

XIX a. indėnų ir rusų karas Aliaskoje

XVII a. viduryje S.Dežniovo ekspedicijos dalyviai iš Sibiro pusės atplaukė prie Aliaskos. Nuo 1700-ųjų rusai, ieškodami kailių, traukė į naujas žemes, kur užmegzdavo kontaktus su vietos gyventojais indėnais. Sudėtingiausiai santykiai plėtojosi su tlinkitais, karingiausia regiono tauta, gyvenusiais Aliaskos pietryčiuose, salose ir palei Ramiojo vandenyno pakrantę.

Pirmą kartą su tlinkitais, kuriuos rusai vadino „kološiais“, ateiviai iš Rusijos susitiko 1792 metais ir šis susitikimas baigėsi kraujo praliejimu, per kurį vos nežuvo būsimasis Rusų Aliaskos valdytojas Aleksandras Baranovas. Naujoje vietoje rusai įkūrė Jakutato ir Michailovsko tvirtoves. Naujųjų žemių centru tapo Kadjako miestas. Po konflikto naujakuriai ir vietos gyventojai kurį laiką gyveno taikiai, bet 1802 m. indėnų gentys susivienijo ir pradėjo karą. Karo priežastimi tapo rusų aktyviai vykdoma šiaurinių jūrų liūtų ir jūrinių ūdrų, kurių kailis buvo ypač vertinamas, medžioklė.

1802 m. vasaros pradžioje 600 tlinkitų karių užpuolė Michailovsko tvirtovę, pastatytą Sitkos saloje. Puolimo metu tvirtovėje buvo vos 15 žmonių, ji buvo apiplėšta ir sudeginta. Paskui indėnai ėmė persekioti rusus ir jų sąjungininkus aleutus, anksčiau išvykusius medžioti. Aliaskos istorikė Lidija Bleik išsiaiškino, kad iš 29 rusų ir 200 aleutų gyvi liko 23 žmonės, kuriuos priėmė pro šalį plaukęs britų laivas „Unicor“. 1802 m. rudenį Kadjakui saugoti iš Rusijos atvyko šešių patrankų brigantina „Šv.Jelizaveta“. Indėnų kariai nerizikavo pulti gyvenvietės, bet susekė ir sunaikino du žvalgų būrius.

1804 m. rugsėjo pabaigoje Rusų Aliaskos valdytojas Aleksandras Baranovas iš Jakutato išvyko užimti Sitkos salos. Su juo botais „Jermakas“ ir „Rostislavas“ atvyko 120 profesionalių medžiotojų bei 350 aleutų ir eskimų, plaukusių baidarėmis. Pagrindinė flotilės smogiamoji jėga buvo 14-os patrankų burinis karinis laivas „Neva“ su 50-ies jūreivių įgula. Iki spalio 3 d. rusai šaudė į tvirtovę užėmusius tlinkitus iš patrankų. Indėnai manė, kad juos parems kitos gentys, bet to neįvyko. Pagalbos jie nesulaukė, o maisto atsargos baigėsi. Spalio 4 d. vadas Katlijanas sutiko derėtis, ir A.Baranovas įkalbėjo jį nustoti kariauti su rusais. Spalio 7 d. indėnai paliko įtvirtinimus ir persikėlė į gretimą Čičagovo salą. Spalio 8 d. virš čiabuvių gyvenvietės buvo iškelta Rusijos vėliava, buvo pradėtas statyti naujas fortas ir netrukus čia išaugo Novo Archangelsko miestas.

Tačiau konfliktai su rusais tęsėsi iki 1863 m., kai Aliaska buvo parduota JAV. 2004 m. tlinkitų gentys ir tiesioginiai Rusų Aliaskos gubernatoriaus A.Baranovo palikuonys pagal indėnų papročius sudarė taikos sutartį. Ceremonija vyko tarpininkaujant oficialioms JAV valdžios įstaigoms.

Pasaulio pakrašty

Kad susipažintų su tikrais indėnais, rusams visai nebūtina vykti į Ameriką, užtenka nukeliauti į savo šalies šiaurės rytinę pakrantę, kur nesiskųsdama atšiauriomis gamtos sąlygomis, gyvena negausi itelmenų tautelė.

Po 9 valandų skrydžio lėktuvu iš Maskvos į Kamčiatkos Petropavlovską, 10 valandų kelionės automobiliu iki Eso gyvenvietės, o ten persėdę į sraigtasparnį, keliautojai po 1,5 valandos nusileidžia Ust-Chairiuzovo gyvenvietėje. Tiesa, norėdami akis į akį susitikti su Rusijos indėnais, jie turi dar 40 minučių mašina, o žiemą šunų kinkiniais arba sniegaeigiais važiuoti iki Kovrano gyvenvietės. Būtent šiame pasaulio pakrašty pasiklydusiame miestelyje, bandydama išsaugoti savo unikalią kultūrą gyvena nykstanti itelmenų tautelė, gimininga kitame Beringo jūros krante plytinčios Aliaskos seniesiems gyventojams.

Giminystė su indėnais

Pirmasis Kamčiatkos itelmenų, kurie patys save vadina „gyvenantys čia“, ir Šiaurės Amerikos indėnų tlinkitų panašumą pastebėjo tyrinėtojas Georgas Steleris, 1733-1743 m. dalyvavęs antrojoje V.Beringo ekspedicijoje į Kamčiatką. Būtent jis padarė prielaidą, kad šios tautelės turėjo bendrus protėvius, bet dalis genties liko Rusijos Tolimojoje šiaurėje, o kita šunų kinkiniais persikėlė per užšalusį vandenyną ir įsikūrė Aliaskos Ramiojo vandenyno šiaurinėje pakrantėje.

Bendras šių tautų istorines šaknis iškalbingai liudija stebėtinas jų išvaizdos, apeiginių dainų ir šokių, giminės legendų, apsauginių totemų panašumas ir tos pačios aukščiausiosios dievybės, varno Kutcho, garbinimas.

Šią prielaidą patvirtina ir N.Dikovo archeologinis radinys: XX a. viduryje jis ant Uškovo ežero kranto aptiko senovinę kapavietę, kurios amžius - per 15 tūkst. metų. Nukasęs kapą dengusios žemės sluoksnį, mokslininkas pamatė, kad mirusių itelmenų kūnai prieš laidojant buvo apibarstyti ochra. Nė vieni iš Kamčiatkos vietinių gyventojų taip mirusiųjų nelaidojo, užtat taip elgėsi Šiaurės Amerikos indėnai. Beje, atvykę į Kovraną tlinkitų genties atstovai patys pripažino, kad „rusai“ - jų giminės.

Antropologija

Kelionės dienoraštyje aprašydamas kamčiadalų, kaip iki 1926-1927 m. vykusio gyventojų surašymo buvo vadinami itelmenai, išvaizdą Vladimiras Atlasovas nurodė jų antropologinius skirtumus nuo kitų Šiaurės tautų. Jo pastebėjimais rusų indėnai yra žemo ūgio, tamsokos odos, pailgos formos veido su išsišovusiais skruostikauliais ir paburkusiais skruostais, jiems būdinga didelė burna su atsikišusiomis lūpomis, „nuknebusi“ nosis ir nevešli barzda. Pagal šiuos požymius mokslininkai pastebi arktinės rasės giminystę ne su žemyno, o su giminingais Ramiojo vandenyno mongoloidais.

Ties išnykimo riba

Šiandien Rusijoje priskaičiuojama vos 1500 itelmenų, kurie kompaktiškai gyvena keturiose Kamčiatkos gyvenvietėse - Kovrane, Chairiuzove, Palanoje ir Tigilyje, o XVII-XVIII a. etnografo Boriso Dolgicho duomenimis jų skaičius siekė beveik 13 tūkstančių. Priežasčių, kodėl taip sumažėjo kadaise didžiausia pusiasalio tautelė, yra nemažai.

Kamčiatką paskelbus Rusijos imperijos dalimi ji buvo pradėta įsisavinti, vykstant ginkluotiems iš žemyno atvykusių kazokų ir nenorėjusių gyventi valdomiems atėjūnų itelmenų konfliktams. Kadangi jėgos buvo nelygios, išlikę Rusijos indėnai sudėjo ginklus ir tapo asimiliacijos politiką vykdžiusio imperatoriaus valdiniais. Maža to, drauge su nukariautojais iš Vakarų į Kamčiatką pateko ligos, kurioms vietos gyventojai neturėjo imuniteto.

Tikėjimas

Iki rusų kolonizacijos itelmenai, kaip ir Šiaurės Amerikos indėnai, išpažino šamanizmą, totemizmą ir animizmą, garbino gyvūnus ir tikėjo, kad kiekvienas planetos gamtos objektas yra gyvas. Tačiau 1740-1747 metais šią tautą savo globon perėmė stačiatikių bažnyčia: taip jų gyvenime atsirado krikštas, bažnytinė santuoka, gedulingos pamaldos, atsirado rusiškų vardų. Šiandien itelmenų religija yra krikščionybės ir pagonybės mišinys, kuriame atsiranda vietos ir tikėjimui Kristumi, ir ugnies kultui.

„Alchalalalai“ šventė

Ryškiausias kultūrinio-ritualinio rusų indėnų gyvenimo įvykis yra vasaros pabaigos šventė „Alchalalalai“, į kurią suvažiuoja ne tik Kamčiatkos itelmenai, bet ir atvyksta svečių iš įvairių pasaulio kampelių, norinčių pasinerti į šios tautelės savitą gyvenimą.

Šios iškilmės, kurių šaknys yra gilioje senovėje, yra tarsi padėkos gamtai, visus metus maitinusiais ir saugojusiai itelmenus, himnas. Prašydami atleidimo už jai padarytą žalą, kamčiadalai atneša dovanų dievų Ažušako, Nustachčacho ir Chantajaus figūroms. Šventės dalis yra kopimas į šventąjį Elvelio kalną, taip pat daugybė konkursų geriausiai itelmenų dainai, pasakai, grimasai, meistriškiausiam žuvies apdirbėjui ir geriausiai šeimininkei išaiškinti. O ryškiausias šventės akcentas yra Atvirasis Rusijos Kamčiatkos tautų šokių čempionatas, kuris yra tarsi uždegantis šokių maratonas, kartą trukęs rekordines 16 valandų 20 minučių.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (8)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PIRMININKAS: ŽŪM praneša, kad naujai vienerių metų kadencijai Pieno tarybos (PT) pirmininku rotacijos principu išrinktas perdirbėjų atstovas – „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Gintaras Bertašius.
  • ATŠAUKS: Fiat Chrysler Automobiles NV“ pranešė atšauksianti beveik 700 tūkst. visureigių visame pasaulyje dėl netvarkingo elektros jungties, kuri gali neleisti užvesti automobilio arba užgesinti variklį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikia kiekvienus metus dedikuoti įžymiems žmonėms, įvykiams?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pasipuošėte namus šventėms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +2 C

-1 -3 C

 

-3  -5 C

+2 +3 C

-1 -2 C

 

-1 C

6-7 m/s

6 m/s

 

5 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1059 PLN - 4.2932
RUB - 70.7748 CHF - 1.0977
GBP - 0.8572 NOK - 10.1455