respublika.lt
 

Klimato kaitos klausimas aktualus ir VDU mokslininkamsnuotraukos (14)

2019 spalio mėn. 17 d. 12:51:34
Birutė Mačienė, Elta

Tarp efektyviausių klimato kaitą galinčių stabdyti naujovių – maisto atliekų perdirbimas į trąšas ir švarią atsinaujinančią energiją, augalininkystė be dirvožemio, biodujos iš atliekų bei kitos. Jas panaudodama, Lietuva jau dabar eina teisinga linkme ir vysto ekologiškas inovacijas, ypač žemės ūkyje.

×
nuotr. 3 nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kancleris, profesorius Antanas Maziliauskas. Jono Petronio nuotr.

 

„Šalyje populiarėja ir išmanus tikslusis ūkininkavimas, naudojantis daiktų internetą, ir blokų grandinės (blockchain) technologiją, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kancleris, profesorius Antanas Maziliauskas. – Tačiau dera pripažinti, kad problemų dėl klimato kaitos mažinimo valstybei netrūksta“, – teigia mokslininkas ir pateikia pavyzdžių.

Lietuva yra viena iš paskutinių Europoje pagal anglies dioksido teršalų išmetimo kiekius iš naujų automobilių, o pagal atsinaujinančių šaltinių vartojimą transporte gerokai atsilieka ne tik nuo lyderiaujančių švedų, bet ir nuo visos ES vidurkio. Vis dėlto, prof. A. Maziliauskas tikina, jog bent jau žemės ūkio sektoriuje padėtis teikia vilties.

„Tikrą proveržį šiandien išgyvena bioekonomika – tvari atsinaujinančių biologinių išteklių gamyba ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimas į pridėtinę vertę turinčius produktus. Sėkmingų projektų netrūksta, – antai 2018-aisiais nacionaliniame konkurse „Metų paslauga“, kurį organizuoja Lietuvos verslo konfederacija, kategorijoje „Metų mokslo paslauga“ buvo išrinktas mūsų projektas, skirtas maisto atliekų perdirbimui į trąšas“, – pažymi profesorius.

Maisto atliekos bei jų perdirbimas yra visame pasaulyje aktuali problema, ypač kalbant apie kovą su klimato kaita, – sąvartynuose pūvantis maistas pavirsta į metaną, itin galingas dujas, sukeliančias šiltnamio efektą. Beieškodamas sprendimo, VDU Žemės ūkio akademijos docentas Juozas Pekarskas kartu su kitais ekspertais atrado netikėtų pagalbininkų - juodąsias plokščiamuses lervas, padedančias atliekas perdirbti ir panaudoti kaip kompostą, paversti jas įvairiomis granuliuotomis trąšomis, dirvos gerinimo priemonėmis. „Metų mokslo paslauga“ išrinktas projektas – pirmasis, kuriame tokios lervos buvo pritaikytos atliekų perdirbimui.

Ne mažiau naudinga inovacija, kurią kartu su VDU mokslininkais tobulina ir taiko verslininkai – biodujų gamyba iš atliekų. Biodujos – atsinaujinantis energijos šaltinis, kuris prisideda prie tvaraus žemės ūkio vystymo ir svarbus kaip ekologiška, pigesnė alternatyva aplinką teršiantiems šaltiniams.

„Biodujų, kaip ir energijos apskritai, gamyba iš atliekų yra labai perspektyvi, ypač kalbant apie poveikį aplinkai. Šioje srityje mūsų mokslininkai dirba labai aktyviai – ne tik vykdo tyrimus, kaip užtikrinti, kad atliekos turėtų didžiausią energetinę vertę, ir ekologinis procesas būtų kuo efektyvesnis, bet ir bendradarbiauja su verslininkais, konsultuoja įmones, dirbančias su biodujomis“, – paaiškina prof. A. Maziliauskas.

Jo pastebėjimu, šiais laikais žemės ūkis vis labiau remiasi naujausiomis technologijomis ir inovacijomis, tokiomis kaip dronai ir daiktų internetas – įrenginių, galinčių keistis duomenimis be žmogaus įsikišimo, tinklas. Pavyzdžiui, diegiamos sistemos, kuriose pasėlių laukai yra stebimi pasitelkiant įvairius jutiklius, matuojančius temperatūrą, drėgmę. Daiktų internetas neatsiejamas nuo kitos naujovės – blokų grandinės, kuri padeda duomenimis keistis efektyviau ir saugiau.

„Ši grandinė – didelių duomenų naudojimas pasitikėjimo pagrindu. Išmanus ūkis, arba tikslusis ūkininkavimas, naudoja išties daug duomenų. Pavyzdžiui, ekologiška ir išteklius tausojanti drėkinimo sistema fiksuoja, apdoroja informaciją apie dirvožemį, melioracijos sistemas, meteorologiją ir kitą. Blokų grandinė padeda šiuos duomenis lengvai apdoroti, tad ūkininkai gali sutaupyti daug laiko, dirbti efektyviau. O kadangi išmanus ūkis padeda taupiai naudoti išteklius, jis kartu mažina ir klimato kaitos padarinius“, – sakoja kancleris.

Vertikalus ūkis – tai vis populiarėjantis reiškinys, kai žalumynai, uogos ar kiti augalai auginami vertikaliai, pavyzdžiui, apželdinant pastatus dideliuose miestuose arba auginant juos patalpose, o ne lauke. Tokie ūkiai gali būti gerokai produktyvesni už įprastus žemės laukus ir prisidėti prie aplinkos tausojimo, apsieinant be dirvožemio ar didelių vandens, kitų išteklių kiekių. Neabejotina, kad gausesnė žaluma ypač praverčia miestuose, kur augalija sugeria žalingą anglies dioksidą ir paverčia jį deguonimi, šalina dujas, kurios sukelia klimato kaitą. Vertikaliuose ūkiuose populiari hidroponika – tai augalų auginimas vandenyje, nenaudojant dirvožemio, išvengiant permainingų klimato reiškinių, sausrų, stichinių nelaimių. Gerai ir tai, jog nenaudojamas iškastinis kuras.

„VDU tyrėjai kartu su partneriais jau trejus metus ne tik Lietuvoje, bet ir Afrikoje, Malyje, taiko hidroponinę technologiją. Mokslininkai tiria ir demonstraciniuose ūkiuose pristato ūkininkams, kaip uždarose patalpose nenaudojant dirvožemio ir naudojant labai mažai vandens, galima užauginti žalią pašarą gyvuliams. Toks augalų auginimas aktualus ne tik sausrų kamuojamai Afrikai, bet ir Lietuvai – hidroponinės technologijos leidžia užauginti didelės vertės žalią pašarą ar maistinius augalus, uždaroje patalpoje palaikant nuolatinę 23-26 laipsnių temperatūrą ir augalams tinkamiausią drėgmę, be jokios rizikos ir tausojant gamtinius išteklius“, – pasakoja Malyje projektą inicijavęs prof. A. Maziliauskas.

Anot VDU atstovo Martyno Gedvilos, Universiteto mokslininkai klimato kaitai skiria ypatingą dėmesį – tyrinėja jos poveikį augalams ir gyvūnams, rengia rekomendacijas, kaip mažinti jos neigiamus padarinius, įgyvendina įvairius aplinkosauginius projektus. Pavyzdžiui, VDU Žemės ūkio akademijoje jau du dešimtmečius veikia Ekosistemos monitoringo stotis Utenos rajone, Universitete įsteigtos įvairios modernios laboratorijos, tarp jų – ir skirta klimato kaitos pokyčių tyrinėjimams. Nuošalėje neliko ir taršus transporto sektorius – Lietuvos mokslo premijos laureatės prof. dr. Violeta Makarevičienė ir dr. Eglė Sendžikienė kartu su kolegomis jau daugiau nei dešimtmetį VDU Žemės ūkio akademijoje tyrinėja augalų tinkamumą biokurui, biodegalams, augina dumblius, iš kurių jos gamina ir tiria ekologiškus, gamtos neteršiančius degalus.

Netolimoje ateityje VDU bus įsteigtas Klimato kaitos tyrimo ir demonstracinis centras, kuriame visuomenei ir verslui bus pristatomi universitete vykdomų tyrimų rezultatai bei iš kitų pasaulio institucijų gauta aktualiausia informacija, bus teikiamos mokslininkų rekomendacijos.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (14)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: 16 žmonių tebėra atkirsti anglių kasykloje Kinijos Šansi provincijos Pingjao apskrityje, kur pirmadienį sprogo dujos.
  • KAINA: Lietuvos pieno perdirbimo įmonės spalį už natūralų pieną stambiesiems šalies pieno ūkiams mokėjo artimą europiniam vidurkiui supirkimo kainą – 329,6 euro už toną, arba 5,3 proc. daugiau nei rugsėjį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Kaip manote, ar šalyje dygstantys žali kryžiai išgelbės ūkininkus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pasipuošėte namus šventėms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +8 C

+5 +8 C

 

+5 +6 C

+8 +10 C

+7 +10 C

 

 +8 +10 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

0-4 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1034 PLN - 4.2785
RUB - 70.3938 CHF - 1.0924
GBP - 0.8566 NOK - 10.0345