1 nuotr.Tik neseniai mokslininkams paaiškėjo, kad gyvūnai gali daryti įtaką klimato kaitai, padėdami vešėti ir daugintis augalams ir dumbliams ir taip puoselėdami ekosistemas, kuriose gyvena. Tie gyvūnai - dalis to, ką mokslininkai vadina klimato kaitos problemos „natūraliu sprendimu" .
Echidnos ir kiti žemę rausiantys žinduoliai ieškodami maisto iškasa duobutes ir nužymi savo kelią nedidelėmis žemės krūvelėmis. Žinduolių išraustose duobėse gali augti augalai, kurie, kaip žinoma, absorbuoja anglies dvideginį. Į jas patekę lapai virsta kompostu, išskirdami maisto medžiagas. Išraustoje žemėje vanduo taip pat geriau susigeria į kietą dirvą, o tai padeda sėkloms sudygti. Jos net yra apsaugotos nuo pagrobimo: skruzdėlės - geros alpinistės, bet jos nepajėgia stačiu duobės šlaitu sunkią sėklą iškelti į paviršių .
Augalams padeda ne vien echidnos: taip pat darbuojasi skruzdėdos Afrikoje, bilbiai Australijoje bei drambliai. Afrikoje drambliai ėda viską - nuo vaisių ir lapų iki žievės ir šakų. Dažnai drambliai užkandžiauja greitai augančių rūšių medžių lapais, kuriuose yra daug baltymų. Gyvūnai išrauna juos, kol medžiai būna dar mažyčiai, todėl dramblių gyvenamuose miškuose augalų būna mažiau negu kitose teritorijose. O tiems medžiams, kuriems pavyksta išlikti dramblių gyvenamoje teritorijoje, lieka daugiau vietos, vandens ir šviesos, kad galėtų užaugti aukšti ir tvirti. Kuo didesnis medis, tuo daugiau anglies dvideginio jis suvartoja. Ėsdami greitai augančius medžius drambliai skatina kitų, masyvių medžių augimą, o šie sugeria daug anglies dvideginio.
Drambliai prižiūri miškus sausumoje, o banginiai - sodininkai, tvarkantys vandenyno ekosistemą. Taip pat banginiai platina trąšas, ir didelius jų kiekius. Jūros paviršiniuose vandenyse yra daugybė mažytėlaičių dumblių, vadinamu fitoplanktonu. Jie gaminasi maistą ir kuria naujus audinius naudodami fotosintezę ir dar augdami iš oro absorbuoja CO2.
Vandens paviršiuje yra mažai maisto medžiagų kaip azotas, fosforas ir geležis. Bet banginiai padeda „pristatyti" maistą: pasimaitinę gelmėse banginiai iškyla į paviršių ir tuštinasi, aprūpindami planktoną viskuo, ko jam reikia. Šios maisto medžiagos fitoplanktonui padeda augti ir daugintis. Augdamas jis sugeria didelius anglies dvideginio kiekius, jį perdirba ir išskiria deguonį.
Visi šie gyvūnai padeda savo ekosistemoms perdirbti anglies dvideginį. CO2 kiekis, kurio atsikratyti padeda banginiai ir kiti gyvūnai, nėra labai didelis, bet vis dėlto jie gerina bendrą ekosistemos būklę.
