Kai ateina metas rudeniuinuotraukos (1)

2019 rugsėjo mėn. 14 d. 11:56:24 Perskaitė 982

Kalendorius gali būti negailestingas. Ilgai mus globojusi vasara labai nenorom apleidžia savo poziciją ir visas teises perduoda rudeniui. Dabar jau galėsime skaičiuoti jo dienas, o dar geriau - galėsime gyventi su juo, jo reiškiniais ir vaizdais. Kuo jau kuo, o jais ruduo labai turtingas.

 

Dabar rugsėjo vidurys ir su vasara, užtrukusia pas mus, atsisveikiname ilgam... Iki kitų metų vasaros.

Galima būtų vingiuoti įvairiausius išvedžiojimus, pavyzdžiui - kaip keista matyti vasarą tokiu metu, kaip neigiamai tai atsilieps gamtai, kaip... O mums smagu! Mes tikrai neprieštarautume, kad ji užsitęstų dar bent keliomis dienomis. Gamtoje, beje, tikrai tuo niekas nesibodėjo - dar labai aktyviai skraidė vabzdžiai, ypač bitės ir vapsvos, kamanės. Kitų jau sumažėjo, sumenko didžioji šešiakojų įvairovė. Iš kur tai žinau? Šienauju... Taip taip, „šienauju“, tik ne dalgiu ar žoliapjove, bet entomologiniu tinkleliu. Yra toks įdomus vabzdžių rinkimo (gaudymo) būdas - einant pieva braukti tinkleliu kairėn dešinėn, darant šienapjovio judesius. Taigi kas savaitę taip šienaujant pamatai, kad pievose neliko daugelio vabalų, žiogelių, skėriukų, drugių vikšrų, o gausios tebėra blakės ir vorai.

Kaip tik dabar prasideda didžioji rudeninė paukščių migracija. Paukščiai aktyviai skrido ir iki šiol, jau netekome (išlydėjome iki kitų metų) daugelio „vasarinių“ rūšių. Rudens migracija kitokia - labiau sutelkta, pastebima. Jai stimulą duoda, be abejo, ir ilgos vėsios naktys, ir pakitusi dangumi brėžiama Saulės trajektorija. Kalbant paprastai - saulė nekyla taip aukštai. O nakties žvaigdės pradeda spindėti be galo ryškiai, dabar per dangų nusidriekia mirksintis Paukščių takas. Ar paukščiai orientuojasi pagal jį? Visiškai to paneigti negali. Tačiau labiau tikėtinos kitos migracijos krypties pasirinkimo priežastys. Antra vertus - paukščiai patys jos nesirenka, jie skrenda taip, kaip „supranta“, kaip yra užkoduota jų prigimtyje. Jeigu atsitiktų taip, kad jie pasimestų, lyg iškristų iš savo paveldėtų įpročių, jų migracija sutriktų. Kai beveik prieš 100 metų audra „pastvėrė“ didelį pulką smilginių strazdų ir juos nunešė į Grenlandiją, paukščiai tapo ypatingo eksperimento dalyviais. Grenlandijoje jie niekada negyveno, jų migracijos keliai niekada nesiekė taip toli į šiaurę. Pasimetę paukščiai iš čia niekur neskrido ir dabar šioje saloje gyvena sėsli smilginių strazdų populiacija. Poreikio keliauti neturi ir jau tolimi jų palikuonys.

Rudeniška vėsa labai teigiamai veikia tauriuosius elnius ir briedžius - šių žvėrių ruja dabar yra pačiame įkarštyje. Didieji žvėrys yra labai įspūdingi, tačiau apie jų asmeninius gyvenimus mes žinome labai nedaug. Tiesa, daug kas apie tai rašo, kalba. Tačiau pabandykite papasakoti, kaip skamba tauriojo elnio patino balsas nakties miške ir suprasite, kad tokius garsus galima pavaizduoti tik juos mėgdžiojant. Kaip? Iš tikro, nemažai medžiotojų moka tą daryti, jie elnius pamėgdžioja naudodami įvairius ragus, vamzdžius.

Kada dar, jei ne dabar, prasidėjus rudeniui, mes galime iškeliauti į miškus klausytis elnių? Kaip tą padaryti? Pasikalbėkite su miškininkais, su medžiotojais, saugomų teritorijų žmonėmis - jie būtinai pasakys, nuo kurio miško kelio galima juos išgirsti. Klausite - ar verta važiuoti? Taip, verta. Nes taip žvėrių balsais kalba pati rudens gamta.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net