Įspūdingos sumos taršos mažinimuinuotraukos (1)

2019 kovo mėn. 13 d. 08:11:11 Perskaitė 1014

Iki šių metų balandžio 1 dienos Lietuva Europos Komisijai turės pateikti Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Neseniai Aplinkos ministerija Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektą pateikė svarstyti Vyriausybei. Plane numatyta nemažai skatinimo ir kitų priemonių, kuriomis bus siekiama mažinti oro taršą iki Lietuvai nustatytų mažinimo tikslų 2020 ir 2030 metams.

 

- Minėtame plane numatoma parama namų ūkiams, kurie jungtųsi prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, taip pat parama kietojo kuro katilams atnaujinti. Žinoma, kad gyventojai kaip tik suinteresuoti atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų ir tvarkytis savarankiškai, taigi ar pavyktų įgyvendinti tokią priemonę, - klausiame Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresniosios patarėjos Elenos AUGLIENĖS.

- Suprantu, kad žmonės nori tvarkytis savarankiškai ir jų neskatinančiomis sąlygomis nelabai bus linkę jungtis. Ši gyventojus skatinanti energetikos srities priemonė planuojama 2021-2029 metų laikotarpiui ir tam bus siekiama gauti ES finasavimą. Kol kas detalių nėra, tačiau planuojama diferencijuota, vienkartinė negrąžinamoji subsidija jungimosi išlaidoms padengti ir šildymo išlaidoms dalinai kompensuoti. Priemonė skatinti jungtis prie centralizuotų šilumos tinklų yra numatyta ir Vyriausybės programoje. Centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT) - aplinkosaugos požiūriu yra efektyvus šilumos tiekimas, nes šiluma gaminama, nors dažnai ir kietąjį biokurą naudojančiuose, bet aukštus aplinkosaugos reikalavimus atitinkančiuose, didelio pajėgumo įrenginiuose.

- Apie kokių namų jungimąsi kalbama?

- Savivalda turi specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus - šilumos ūkio planus, kuriuose numatytos CŠT zonos. Apie šias zonas ir kalbama. Aktualiausia problema - kietojo kuro, įskaitant ir biokurą, deginimas namų ūkių (būstų) šildymui. Tokie namų ūkiai - pagrindiniai aplinkos oro teršėjai kietosiomis dalelėmis ir kitais sveikatai labai pavojingais teršalais: dioksinais ir furanais, sunkiaisiais metalais ir kitais. Šie teršalai išmetami iš neaukštų kaminų ir labai greitai pasklinda tokiame aukštyje, kuriame mes kvėpuojame. Namų ūkių šildymo įrenginių modernizavimui ar keitimui taip pat bus siekiama gauti Europos Sąjungos paramos iki 2029 metų.

- Kai bus skiriama parama kietojo kuro katilams atnaujinti, reikės keisti pačią kuro rūšį ar bus modernesni kietojo kuro katilai, kurie mažiau terš?


- Šiai dienai Energetikos ministerija yra parengusi ir „startuoja“ su priemone „Katilų keitimas namų ūkiuose“. Pagal šio projekto finansavimo sąlygų aprašą, planuojama 50 proc. kompensacija už naujo katilo arba šilumos siurblio įsigijimą. Skirstant finansavimą bus atsižvelgiama, ar šildymo įrenginys bus keičiamas penkiuose didžiuosiuose miestuose, kur neigiamą oro taršos poveikį patiria daug didesnis gyventojų skaičius, ar kitoje Lietuvos teritorijoje. Pačiose užterščiausiose šių miestų teritorijose numatoma finansuoti tik lokalios oro taršos neturinčių šilumos siurblių įsigijimą. Kitose šių miestų vietose ir kitur Lietuvoje senus katilus bus galima keisti ir į naujus biokuro katilus, tačiau tik į mažiausiai taršius, 5 klasės.

- Kaip gyventojai bus skatinami rinktis mažiau taršias transporto priemones?


- Iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų numatoma skirti 30 mln. eurų parama kompensacijai fiziniams asmenims, atidavusiems netinkamą eksploatuoti transporto priemonę. Už priduotą automobilį asmuo grynųjų pinigų negaus. Planuojama, kad jis galės pasirinkti šią kompensuojamą sumą naudoti elektroniniams viešojo transporto bilietams arba pigiau įsigyti kitą, bet nebūtinai naują, automobilį, kuris atitiks tam tikrus kriterijus oro taršos ir klimato kaitos požiūriu.

Į klausimą, ar realu pasiekti nustatytus tikslus, norėtųsi atsakyti klausimu: ar norėtume gyventi sveikiau, būti darbingesni, mažiau išleisti savo, savo vaikų, gal net savo augintinių gydymui? Turbūt visi to norėtume. Kad būtų dar didesnė motyvacija visiems siekti oro taršos mažinimo, reikėtų žinoti, kad pagal Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimų rezultatus, oro užterštumas turi reikšmingą poveikį priešlaikinių mirčių kiekiui dėl, pvz., išeminės širdies ligos, insulto, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių vėžio ar vaikų ūmios apatinių kvėpavimo takų infekcijos ir kt. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenimis, oro tarša paskelbta kancerogenine žmogui, kietosios dalelės - kancerogeniniu veiksniu. Todėl pagrįstai Europos Sąjungos institucijos, nustatydamos visuotinius oro taršos mažinimo tikslus, nurodė, kad iki 2030 m. oro teršalų kiekio mažinimui skirtas sąnaudas su kaupu atsvers nauda sveikatai ir žemės ūkiui.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net