Avytės Doli istorija turi komercinį tęsinį

2014 balandžio mėn. 22 d. 10:52:38 Perskaitė 1525

Škotijos mokslininkų sėkmingai klonuota avytė Doli išgyveno 6 metus, iki 2003 metų vasario. Kai kuriose šalyse klonavimo metodas jau buvo taikomas ne tik moksliniais, bet ir komerciniais tikslais. Galbūt patys to nežinodami tampame klonų produktų vartotojais?

Laboratorinis metodas

Klonavimas XXI amžiuje tapo vienu iš gyvūnų veisimo metodų. Gyvulininkystėje jis taikomas ypač didelės vertės veisliniams gyvuliams, paprastai siekiant gauti kuo daugiau jų genetinės medžiagos (sėklos, embrionų). Klonuojant suaugusio individo ląstelės branduolys įterpiamas į kito gyvūno kiaušialąstę, iš jos pašalinus branduolį. Metodas nieko bendra neturi su genų inžinerija, genais nemanipuliuojama.

Kol buvo sukurta garsioji Doli, škotų mokslininkai patyrė daug nesėkmių. Atliko 277 ląstelių suliejimus, gavo 29 gemalus, juos persodino 13 avių. Gyvybingą palikuonį (Doli) atvedė tik viena iš jų.

Laboratorinis veisimo būdas šiandien jau tobulesnis ir taikomas vis plačiau, tačiau vis dar beprotiškai brangus. Pasak JAV kompanijos „TransOva“, klono kaina siekia 18-20 tūkst. dolerių (15-16 tūkst. eurų). Iš klonuotų gyvūnų gauta genetinė medžiaga, žadanti ypač didelio produktyvumo palikuonis, taip pat yra labai brangi. Manoma, kad klonas atsiperka jau per pirmuosius gyvulio naudojimo veisti metus.

Gyvūnai klonuojami Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Argentinoje, Brazilijoje, Australijoje. Manoma, kad ši veikla atliekama ir Kinijoje, Čilėje. Daugiausia pasitelkus laboratorijas dauginama mėsinių galvijų (Kanadoje, Argentinoje, Australijoje), mažiau - didelio produktyvumo karvių, dar rečiau - avių bei ožkų (Naujojoje Zelandijoje, tikėtina, ir Kinijoje). Iš ūkinių gyvūnų taip pat šiek tiek klonuojama kiaulių, sporto tikslais - arklių. Itin vertingų sportinių žirgų kaina siekia milijonus eurų, tad tokią pat vertę užtikrinantis dauginimo būdas savininkams apsimoka.

Ženklinimas nenumatytas

Praėjusiais metais ūkiniai gyvūnai Europos Bendrijoje nebuvo klonuojami, išskyrus Prancūziją, kurioje šis dauginimo metodas taikomas sportiniams žirgams. Danijoje, kai kuriose kitose šalyse gyvūnų klonavimas uždraustas įstatymu. Vienur kitur klonuoti galvijus ir parduoti jų genetinę medžiagą buvo leidžiama tam tikrą laiką. Pvz., keli tokie pieniniai galvijai buvo Didžiojoje Britanijoje.

Ar patenka į ES iš trečiųjų šalių klonuotų gyvūnų ar jų reprodukcinės medžiagos, taip pat tokių gyvūnų maisto produktų? Pasirodo, atskirti nėra lengva, nes joks ženklinimas nenumatytas. Kaip „Respublikai“ paaiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Stakytė, kokiu būdu gautas gyvūnas, galima suprasti tik pažiūrėjus į kilmės pažymėjimą.

Juolab neįmanoma atpažinti produktų, pagamintų iš klonų. Apie galinčius į mūsų rinką patekti klonų produktus ekspertai gali tik daryti prielaidas, įvertindami importo iš trečiųjų šalių, kuriose atliekamas klonavimas, srautus ir klonavimo tose šalyse mastą. Gyvi galvijai į ES importuojami iš Kanados ir Naujosios Zelandijos, bet jų kiekis tesudaro 0,01 proc. visų ES gaunamų galvijų. Iš trečiųjų šalių importuojama 2,5 proc. visos ES sunaudojamos sėklinimo medžiagos. Iš mėsos daugiausia (80 proc.viso importo, 23 proc. ES suvartojamo kiekio) įsivežama avienos, ožkienos - iš Naujosios Zelandijos. Taigi klonų ir jų produktų į ES erdvę patenka minimaliai.

Siūlo laikinai uždrausti

Europos Sąjungoje siūloma laikinai uždrausti taikyti klonavimą komerciniais tikslais, importuoti klonus ir jų reprodukcinę medžiagą, taip pat drausti prekybą maisto produktais, pagamintais iš gyvūnų klonų.

Siūlymas pagrįstas daugiausia etiniais sumetimais. „Pati klonavimo procedūra kelia grėsmę gyvūnų gerovei, nes labai didelis kiekis embrionų žūva, o jei patelei pavyksta išnešioti, labai didelė tikimybė, kad bus komplikuotas vaikavimasis ar atvestas jauniklis žus artimiausiu metu. Būtent dėl to iškeltas klausimas, ar tikslinga atlikti klonavimo procedūras. Europos Komisija projekte nurodė, kad draudimas yra laikinas, viskas priklausys nuo klonavimo procedūrų plėtros. Jei bus nustatyta, kad pavojus gyvūnų sveikatai ir gerovei mažėja, manau, klausimas bus svarstomas iš naujo - ES nori būti konkurencinga pasaulio rinkoje“, - sakė VMVT specialistė K.Stakytė.

Šiuo metu, pasak Europos maisto saugos tarnybos, klonuojamų galvijų embrionų išgyvenamumas tesiekia 6-15 proc. Kada klonavimo metodas patobulės taip, kad pavojus gyvūnų sveikatai ir gerovei bus minimalus, šiandien niekas nesiima prognozuoti. Atsakymą duos moksliniai centrai. Klonuotų gyvūnų mėsa, pienas iš šių centrų į maisto gamybos įmones kol kas, teigiama, nepatenka.

Laikinai drausti komercinį klonavimą, be abejonės, skatina ir visuomenės nuomonė. Pasak „Eurobarometro“ atlikto tyrimo, neigiamas požiūris vyrauja visose ES šalyse. Žmonės nenori valgyti klonų mėsos, gerti klonuotų karvių pieno.

Kiek yra saugūs tokie maisto produktai? Europos maisto saugos tarnyba atliko mokslinį klonavimo rizikos vertinimą. Pirminė išvada rodo, kad saugos požiūriu iš klonuotų gyvūnų ir jų jauniklių gauta mėsa ar pienas nesiskiria nuo įprastų.

Lietuvai tolima problema?

VMVT specialistė K.Stakytė tvirtina, kad Lietuvoje klonavimas neatliekamas net mokslo tikslais, o klonų ir jų produktų patekimo į rinką tikimybė yra minimali: „Pas mus nėra įmonių, kurios galėtų atlikti klonavimo procedūrą. Kad būtų į Lietuvą importuojama genetinė medžiaga, tikimybė yra minimali“.

Stambiausia šalies gyvulių veisėjų partnerė Lietuvos ir Vokietijos UAB „Litgenas“ reprodukcinės medžiagos, be kita ko, įsiveža iš JAV. Įmonės generalinis direktorius Gintaras Kascėnas patikino, kad klonų produktų jie neįsiveža: „Gal prieš dešimt metų mums amerikiečiai pasiūlė bulių, kilusį iš klono. Kreipiausi į VMVT, tada tarybai vadovavęs K.Lukauskas pasakė, kad pagal ES įstatymus tai draudžiama. Viskas, daugiau jie mūsų nedomina. Neklonuotų bulių pasiūla pasaulyje milžiniška, klonų mums visiškai nereikia. Genetinės  medžiagos importas - tai ne taip paprasta. Kai kurie buliai gali būti naudojami tik JAV, nes ten yra kai kurių užkrečiamųjų ligų, kurios draudžiamos Europoje. Todėl JAV bulius laiko net atskirai: Europos ir savo rinkai“, - „Respublikai“ sakė verslininkas. Jo įsitikinimu, klonavimo problema praktiniu aspektu Lietuvai neaktuali, nėra tokios veislinės vertės gyvulių, kuriuos būtų verta klonuoti.

Prieš kelerius metus Lietuvoje lankėsi, galimybę čia investuoti svarstė garsiosios avelės Doli kūrėjai - Škotijos kompanija „Roslin Cellab“. Po pradinio apsižvalgymo įmonė atsisakė planų čia įsikurti, tačiau kada mūsų šalyje bus pradėti eksperimentai su ūkiniais gyvūnais, tik laiko klausimas.


Dr. Violeta Juškienė, LSMUNI Gyvulininkystės instituto direktorė:

Ar tikrai yra saugus klonavimas ir kas gali įvykti, neatsakysiu. Yra labai daug klaustukų. Mokslas turi ištyrinėti ir rasti atsakymus, gerai tai ar blogai.

Mokslo tikslais, manau, nereikėtų stabdyti tų procesų. Kad jie būtų valdomi, turėtų būti griežtai reglamentuoti. Bet tyrinėti vis dėlto reikėtų, mokslas eina ir turi eiti gerokai pralenkdamas gamybą.

Kada Lietuvoje atsiras komercinis poreikis klonuoti ūkinius gyvūnus - labai tolima ateitis, nedrįsčiau prognozuoti. Metodas turi būti ištobulintas, kad finansiškai apsimokėtų.

Apie klonavimo bandymus mes, institutas, kol kas visiškai nekalbėjome ir neplanavome. Tam ir nelabai turime sąlygų. Estai gerokai pažengę, mėgina dirbti su klonavimu. Mes perspektyvines darbo kryptis aiškiau galėsime planuoti, kai bus baigta „Nemuno“ slėnio laboratorija.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net