Aukštesnio lygio su lenta ir kreida nepasieksinuotraukos (5)

2019 gegužės mėn. 23 d. 15:30:42 Perskaitė 1272

Ne­se­niai pa­skelb­ti duo­me­nys apie de­šim­to­kų ma­te­ma­ti­kos ži­nių vi­dur­kį šo­ki­ra­vo dau­ge­lį. Skel­bia­ma, kad jis ne­sie­kia net 5 ba­lų de­šimt­ba­lė­je sis­te­mo­je. Ko­kios to­kio pra­sto ly­gio prie­žas­tys, kal­bė­jo­mės su il­ga­me­te Šiau­lių Sta­sio Šal­kaus­kio gim­na­zi­jos ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja eks­per­te Pet­re Val­da Gre­be­ni­čen­kai­te.

 

Mo­ky­to­jams trūks­ta pa­gal­bos

Žur­na­lo „Rei­tin­gai“ su­rink­ti duo­me­nys ro­do, kad bend­ras Lie­tu­vos de­šim­to­kų ma­te­ma­ti­kos ži­nių vi­dur­kis, įskai­čiuo­jant ir ge­riau­sių ša­lies gim­na­zi­jų re­zul­ta­tus, sie­kia 4,74 ba­lo iš de­šim­ties. O pa­grin­di­nių mo­kyk­lų mo­ki­nių ma­te­ma­ti­kos ži­nių įver­ti­ni­mo vi­dur­kis ne­sie­kia net 4 ba­lų. Šis ver­ti­ni­mas at­lik­tas re­mian­tis de­šim­to­kų lai­ko­mais pa­grin­di­nio ug­dy­mo pa­sie­ki­mų pa­tik­ri­ni­mo re­zul­ta­tais.

43 pro­cen­tai aš­tun­to­kų ma­te­ma­ti­kos mo­ko­si tik pa­ten­ki­na­mu ar­ba ne­pa­ten­ki­na­mu ly­giu.

– Kaip ma­no­te, gal pro­ble­ma yra ge­rų mo­ky­to­jų trū­ku­mas? – klau­sė­me mo­ky­to­jos eks­per­tės Pet­rės Val­dos Gre­be­ni­čen­kai­tės.

– Yra te­kę ves­ti ne­ma­žai se­mi­na­rų vi­so­je Lie­tu­vo­je, pa­žįs­tu daug mo­ky­to­jų ir tik­rai tarp jų yra daug da­ly­kiš­kų, ge­rų ma­te­ma­ti­kų. Bet vals­ty­bė nein­ves­tuo­ja į mo­ky­to­jus. Vai­kai kei­čia­si kas de­šimt me­tų, o mo­ky­mo me­to­dai ne­si­kei­čia ke­lis de­šimt­me­čius, nie­kas ne­mo­ko, kaip dirb­ti su šiuo­lai­ki­niu vai­ku. Mo­ky­to­jas pa­ts, kiek su­ge­ba, tiek mo­ko­si.

Mo­ky­to­jai ga­lė­tų ge­riau dirb­ti, jei­gu gau­tų pa­gal­bą. Dau­ge­ly­je už­sie­nio ša­lių taip yra, kar­tu su ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ju dir­ba pro­gra­muo­to­jai, jie pa­de­da pa­si­ruoš­ti kiek­vie­nai pa­mo­kai, pa­tik­rin­ti mo­ki­nių ži­nias. O kaip pas mus? Kla­sė­je vie­nas kom­piu­te­ris, mul­ti­me­di­ja, len­ta ir krei­da, ku­rių šian­dien jau iš vi­so ne­tu­rė­tų bū­ti. Šian­die­ni­niam vai­kui tai neį­do­mu, o mo­ky­to­jas ne­tu­ri ga­li­my­bių, trūks­ta kom­piu­te­ri­nių kla­sių. Jei­gu mo­ky­to­jai bū­tų tin­ka­mai pa­ruoš­ti, pra­dė­tų dirb­ti šiuo­lai­ki­niais me­to­dais, jų ir au­to­ri­te­tas vi­suo­me­nė­je bū­tų aukš­tes­nis.

Be to, ne­ga­li­ma ly­gin­ti mo­ky­to­jo, dir­ban­čio li­cė­ju­je, ir mo­ky­to­jo, dir­ban­čio kai­mo mo­kyk­lo­je. Ir vai­kai ne tie, ir są­ly­gos ne tos.

Man la­bai ne­pa­tin­ka mo­kyk­lų rei­tin­ga­vi­mas. Tė­vai bet ko­kiu bū­du steng­sis vai­ką leis­ti į tą „ge­rą“ mo­kyk­lą, o to­je „blo­go­je“ ne­bus pa­vyz­džio, į ką ly­giuo­tis, „vi­si ne­si­mo­ko, ir aš ne­si­mo­ky­siu“.

Įsi­vaiz­duo­ju, kad pres­ti­ži­nė­je mo­kyk­lo­je žy­miai leng­viau mo­ky­to­jui dirb­ti. Kai­mo ar tų „ne­pres­ti­ži­nių“ mo­kyk­lų mo­ky­to­jai žy­miai dau­giau pa­stan­gų tu­ri įdė­ti, ir kar­tais ne pra­stes­nių re­zul­ta­tų pa­sie­kia. Va­di­na­si, jie to pa­sie­kia tik en­tu­ziaz­mo, kant­ry­bės ir di­de­lio dar­bo dė­ka, ne­tu­rė­da­mi šiuo­lai­ki­nių prie­mo­nių.

Sa­vi­val­dy­bių švie­ti­mo sky­riai taip pat tu­rė­tų dau­giau dė­me­sio skir­ti toms mo­kyk­loms, ku­rio­se pra­sti ma­te­ma­ti­kos re­zul­ta­tai, paa­na­li­zuo­ti, ko­dėl taip yra ir teik­ti pa­gal­bą.

Prog­ra­mos per „sau­sos“

– Gal­būt ma­te­ma­ti­kos pro­gra­ma yra „neį­kan­da­ma“ dau­gu­mai mo­ki­nių? Gal­būt šiuo­lai­ki­niai mo­ki­niai ne­ro­do su­si­do­mė­ji­mo da­ly­kais, ku­rie, jų ma­ny­mu, ne­bus rei­ka­lin­gi atei­ty­je ir to­dėl ne­si­sten­gia?

– Prog­ra­ma pa­ti bū­tų įkan­da­ma. Pa­vyz­džiui, Ame­ri­kos, Ang­li­jos pri­va­čio­se mo­kyk­lo­se ma­te­ma­ti­kos pro­gra­mos daug su­dė­tin­ges­nės. Tie­siog mū­sų pro­gra­ma yra pa­ra­šy­ta „sau­sai“, neį­do­miai, ne­pa­ro­dy­ta, kaip su ta pro­gra­ma že­mes­nė­se kla­sė­se pa­kel­ti mo­ki­nių mo­ty­va­ci­ją. Prog­ra­ma tu­rė­tų bū­ti žais­min­ga. Lie­tu­vo­je ne­pa­reng­ta jo­kių prie­mo­nių, už­da­vi­nių pa­gal pro­gra­mą, ku­rie su­do­min­tų, ne­bū­tų „sau­si“. Da­bar vai­kas jau že­mes­nė­se kla­sė­se ne­ten­ka su­si­do­mė­ji­mo ma­te­ma­ti­ka. Kai vai­kas ne­sup­ran­ta, pra­de­da at­si­lik­ti ir pra­ran­da no­rą dirb­ti.

Gal­būt pro­gra­mas rei­kė­tų kur­ti pa­gal mū­sų vai­kų, stu­den­tų, tė­vų, mo­ky­to­jų po­žiū­rį į šian­die­ni­nį gy­ve­ni­mą. Rei­kė­tų jas kaž­kiek su­siau­rin­ti ir že­mes­nių kla­sių mo­ki­niams jas pa­da­ry­ti įdo­mes­nes, žais­min­ges­nes.

Prog­ra­mas tu­rė­tų kur­ti ne moks­li­nin­kai, ne pres­ti­ži­nių mo­kyk­lų mo­ky­to­jai. Prog­ra­mų kū­ri­me tu­rė­tų da­ly­vau­ti mo­ky­to­jai ir to­kių mo­kyk­lų, į ku­rias atei­na silp­nes­ni, ma­žiau mo­ty­vuo­ti vai­kai. Ta­da gal­būt pa­vyk­tų su­ras­ti vi­du­rį.

Tu­ri bū­ti ne tik pro­gra­ma pa­reng­ta, bet ir me­to­dai pa­ro­dy­ti, kaip ją įgy­ven­din­ti, kaip vai­ką su­do­min­ti. Jei­gu pro­gra­mos ir to­liau liks to­kios pat, nie­ko ge­ro ne­bus.

Man la­bai pa­tin­ka Len­ki­jos sis­te­ma. Jei­gu vai­kui sun­kiai se­ka­si mo­ky­tis gim­na­zi­jo­je, jam su­da­ro­mos są­ly­gos pa­si­vy­ti bend­ra­moks­lius, tam yra nu­ma­ty­ta pa­pil­do­mų va­lan­dų. Silp­nes­ni mo­ki­niai nu­krei­pia­mi į pro­fe­si­nes mo­kyk­las, stip­res­ni – į li­cė­jus. O pas mus be­veik vi­si mo­ko­si gim­na­zi­jo­se, vi­si jas bai­gia, vė­liau stu­di­juo­ja aukš­to­sio­se ir ko­le­gi­jo­se, bet tik ne­dau­ge­liui pa­vyks­ta įsi­sa­vin­ti spe­cia­ly­bes, o ki­tiems ten­ka emig­ruo­ti. Ma­nau, kad pa­grin­di­nė emig­ra­ci­jos prie­žas­tis – ne­tin­ka­ma švie­ti­mo po­li­ti­ka.

– Kaip kei­čia­si ma­te­ma­ti­kos da­ly­kas? Ko­kių pa­si­kei­ti­mų bū­ta per jū­sų dar­bo pra­kti­ką? O gal­būt nie­kas ne­si­kei­čia jau daug me­tų?

– Ma­te­ma­ti­kos da­ly­kas kei­čia­si. Per ma­no dar­bo pra­kti­ką pa­si­kei­tė du kar­tus. Dar­bo pra­džio­je ma­te­ma­ti­ka bu­vo rea­li, da­bar žy­miai lo­giš­kes­nė. Bet lo­gi­kos rei­ka­la­vi­mai tu­rė­tų bū­tų api­brėž­ti, kiek vai­kui rei­kia lo­gi­kos ir kiek ži­nių. Da­bar nei mo­ky­to­jas, nei vai­kas to ne­ži­no, ir pa­mo­kos virs­ta pa­si­ren­gi­mu ži­nių pa­tik­ri­ni­mui, eg­za­mi­nui.

Tie da­ly­ko pa­si­kei­ti­mai, ma­nau, į ge­ra, lo­gi­kos rei­kia, bet mo­ky­to­jai tam ne­pa­si­ren­gę ir jie ne­ga­li pa­reng­ti mo­ki­nių. Gal ir ne kiek­vie­nas ga­li tiek pla­čiai vis­ką ap­rėp­ti. Kad šian­die­ni­nis mo­ki­nys pui­kiai, šim­tu­kui, iš­lai­ky­tų eg­za­mi­ną, jis tu­ri ži­no­ti tiek, kiek mo­ky­to­jas. Bet mo­ki­nys juk mo­ko­si ne tik ma­te­ma­ti­kos. Tad pro­ble­mų yra ir pro­gra­mo­je, ir pa­čia­me ma­te­ma­ti­kos da­ly­ke, jų nea­pib­rėž­tu­me.

Lie­tu­viai ne žiop­les­ni už už­sie­nie­čius

– Kaip ma­no­te, ko la­biau­siai trūks­ta, kad mo­ki­niams sek­tų­si ma­te­ma­ti­ka?

– Ma­nau, kad vai­kams ne­si­se­ka ma­te­ma­ti­ka, to­dėl, kad nuo pat pra­džių ją pa­jau­čia kaip bau­bą. Ji per sun­ki, per aka­de­miš­ka. Taip, stu­den­tui ji to­kia ir tu­rė­tų bū­ti, bet ne pra­di­nu­kui ir ne pro­gim­na­zi­jos mo­ki­niui.

Rei­kia in­ves­tuo­ti į mo­ky­to­ją. Ne tik al­gas kel­ti, bet ir in­ves­tuo­ti į jų per­kva­li­fi­ka­vi­mą, kad su­ge­bė­tų su­do­min­ti, kad sun­kų dar­bą su­ge­bė­tų pa­da­ry­ti leng­vu, ir vai­kas ne­pa­jus­tų, kad sun­kiai dir­ba.

Prog­ra­muo­to­jai tu­ri pa­reng­ti įdo­mių už­da­vi­nių, ir to­kių, kad vai­kas neat­si­lik­tų.

Vai­kas nuo pat pir­mos kla­sės tu­rė­tų pa­jus­ti ma­te­ma­ti­kos įdo­mu­mą, ir kad atė­jus į pro­gim­na­zi­ją jam bū­tų įdo­mu, su­vok­tų ma­te­ma­ti­kos rei­ka­lin­gu­mą, ne­svar­bu, jei atei­ty­je jis bus me­ni­nin­kas ar li­te­ra­tas.

Ma­nau, kad vai­kams šian­dien trūks­ta su­do­mi­ni­mo ma­te­ma­ti­ka, kaip da­ly­ku. Pag­rin­dus pa­reng­ti rei­kia žais­min­gai, kad vy­res­nė­se kla­sė­se vyk­tų sėk­min­gas dar­bas.

Ir dar rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad ma­te­ma­ti­ka ko­re­liuo­ja su lie­tu­vių kal­ba. Mo­ki­niai ne­mo­ka skai­ty­ti teks­to, ne­su­vo­kia per­skai­ty­tos už­duo­ties. Mo­ki­niai ne tik ma­te­ma­ti­ką lai­ko pra­stai, bet ir lie­tu­vių kal­bą.

– Tik­riau­siai te­ko do­mė­tis, ko­kios ma­te­ma­ti­kos pro­gra­mos, kaip ji dės­to­ma už­sie­nio ša­ly­se? Gal ga­li­te pa­ly­gin­ti?

– Taip, te­ko su­si­pa­žin­ti su įvai­rių ša­lių ma­te­ma­ti­kos pro­gra­mo­mis. Suo­mi­jo­je ir Šve­di­jo­je žais­min­ga ma­te­ma­ti­ka. Ang­li­jo­je bai­gęs vals­ty­bi­nę mo­kyk­lą Kemb­ri­dže ne­stu­di­juo­si, tu­ri baig­ti pri­va­čią mo­kyk­lą, ge­rai iš­lai­ky­ti eg­za­mi­nus.

Vis­gi dau­gu­mo­je ša­lių mo­kyk­lo­se la­bai pa­si­reng­ta, daug in­ves­tuo­ta. Vo­kie­ti­jo­je te­ko ste­bė­ti ma­te­ma­ti­kos pa­mo­ką apie skri­tu­lį ir ap­skri­ti­mą. Vai­kai su­sto­jo ra­tu, ma­ta­vo at­stu­mus ir taip to­liau. Aš ža­vė­jau­si, gal­vo­ju, iš kur tie mo­ky­to­jai to­kie gud­rūs, pa­si­ro­do, vi­sa me­džia­ga yra pa­reng­ta, mo­ky­to­jui te­rei­kia pa­siim­ti ir įgy­ven­din­ti pa­mo­ko­je.

Bal­ta­ru­si­jo­je Gar­di­no mo­kyk­lo­je te­ko ste­bė­ti pa­mo­ką. Ten ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jui tal­ki­na net du pro­gra­muo­to­jai. Gal­vo­jau, ko­kia gė­da, net bal­ta­ru­siai mus len­kia.

Mo­ky­to­jas ne­pa­jė­gus vie­nas tiek pa­si­reng­ti, tu­rė­tų bū­ti pa­dė­jė­jai. Ma­ny­čiau žiau­ru, kad ma­te­ma­ti­kos ži­nios silp­nė­ja, už­sie­nio uni­ver­si­te­tai lie­tu­vių ne­bek­vie­čia, nes pa­ma­tė, kad gam­tos moks­lų ži­nių ly­gis pra­stė­ja.

Eg­za­mi­nų me­džia­gą tu­rė­tų kur­ti ne moks­li­nin­kai, ku­rie žiū­ri pa­gal sa­vo pri­zmę, nes ypa­č ga­bių ma­te­ma­ti­kai vai­kų yra vie­ne­tai. Pa­vyz­džiui, per­nai eg­za­mi­ne bu­vo la­bai lo­gi­niai už­da­vi­niai, o vai­kai ne­pa­reng­ti.

Na­cio­na­li­nis eg­za­mi­nų cent­ras tu­rė­tų kvies­tis ir pres­ti­ži­nių mo­kyk­lų, ir pro­vin­ci­jos mo­kyk­lų mo­ky­to­jus kur­ti už­duo­tis. Ta­da stre­so vai­kams ne­bū­tų.

Ne­ma­nau, kad lie­tu­viai žiop­les­ni už suo­mius ar vo­kie­čius, bet mū­sų vals­ty­bė nein­ves­tuo­ja į mo­ky­mo­si me­to­dus, į mo­ky­to­jų ren­gi­mą. O jei­gu ne­tu­rim iš ko ruoš­ti, ta­da ir de­juo­ti ne­rei­kia.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net