respublika.lt

Apokalipsės scenarijai: nuo ko gali žūti mūsų civilizacija?

2022 sausio 30 16:00:00
Parengė Milda KUNSKAITĖ

Šiemet žemės planeta jau „išvengė" dviejų asteroidų. Tačiau tai dar ne pabaiga.

×
nuotr. 1 nuotr.
Mokslininkai aprašo įvairius planetos klimato pasikeitimo scenarijus. Pagal liūdniausius - civilizacija jau visiškai priartėjo prie negrįžimo taško. EPA-Eltos nuotr.

 

Pavojingas asteroidas Apofis prie Žemės priartės 2029 m. balandžio 13-ąją. Paskaičiuota, kad kosminis objektas skries už 38,4 tūkst. km nuo Žemės - beveik tokiu pačiu atstumu orbitoje skrieja geostacionariniai telekomunikacijų palydovai.

NASA Apofį vadina vienu pavojingiausių asteroidų Žemei. Energija, kuri išsiskirtų asteroidui susidūrus su planeta, sudarytų 1717 megatonų, o tai yra 30 kartų daugiau negu sprogus galingiausiai pasaulyje sovietų termobranduolinei bombai, kuri buvo išbandyta 1961 m.

Asteroidą Apofį 2004 m. atrado amerikiečiai astronomai. Iš pradžių asteroidas buvo vadinamas 2004MN4, o 2005 m. jam buvo suteiktas Apofio, senovės egiptiečių blogio dievo (Apopas, Apepas, graik. Ἀπόφις) vardas. Senovės egiptiečių mitologijoje Apopas - milžiniška gyvatė, gyvenanti požemiuose, blogio, tamsos ir chaoso įsikūnijimas.

Iš pradžių Apofio susidūrimo su Žeme 2029 m. balandžio
13-ąją tikimybė buvo vertinama 2,7 proc., tačiau vėliau ji buvo atmesta. Anksčiau buvo manoma, kad 2029 m. balandžio 13-ąją jis praskries už 29 470 km nuo Žemės, taip pat pavojingai priartės prie Žemės 2029 ir 2036 m. Vėliau ir šios prognozės buvo paneigtos. 2021 m. kovą patikslinus skaičiavimus, paaiškėjo, kad tikimybė Apofiui susidurti su Žeme 2068 m. taip pat yra minimali.

Pasak NASA vadovo pavaduotojo T.Zurbucheno, nė vienas asteroidas, šiuo metu žinomas mokslui, artimiausią šimtmetį realaus pavojaus mūsų planetai nekelia.

Bet būtent asteroidai ir kometos, kaip mano daugelis mokslininkų, sukėlė didžiąsias praeities katastrofas. Nukritus vienam dideliam meteoritui prieš maždaug 250 mln. metų, žuvo visi gyvi organizmai, o prieš 66 mln. metų kitam - išnyko dinozaurai.

Asteroidai, kurių skersmuo yra didesnis kaip 10 km, susiduria su Žeme kartą per 30 mln. metų. Net ir tokią katastrofą dalis žmonių išgyventų. Visiškai sunaikinti žmoniją galėtų tik 30 km skersmens asteroidas, bet jis jau seniai būtų pastebėtas.

O kas dar gresia mūsų planetai? Prieš puolant apsirūpinti konservais, druska ir degtukais, reikėtų sužinoti, kokius apokalipsės scenarijus (dirbtinius ir gamtinius) mokslas laiko įmanomais ir kaip vertina jų tikimybę.

Branduolinis karas

Labiausiai prie karinio konflikto su abipusiu galingiausio iš visų žmogaus sukurtų ginklų panaudojimu pasaulis buvo priartėjęs 1962 m. rudenį. Įvykiai, žinomi kaip Karibų krizė, nesibaigė tragiškai tik dėl slaptų derybų ir kelių dešimčių žmonių, atsidūrusių įvykių centre, pastangų.

Apie branduolinio karo pavojų pastaraisiais metais kalbama ir vėl. Priežastis - įtempta geopolitinė padėtis. Jei toks konfliktas įvyktų, ekspertų skaičiavimais, nuo abipusių raketų smūgių pirmosiomis savaitėmis žūtų 500 mln. žmonių. Tai, kas vyktų vėliau, yra dar baisiau: prasidėtų negrįžtami klimato pokyčiai ir lėtas žmonijos merdėjimas. Planetoje prasidėtų branduolinė žiema: atmosferoje susikauptų dulkių ir suodžių, didelė dalis Saulės šviesos nebepasiektų Žemės paviršiaus. Kai kuriuose rajonuose temperatūra nukristų 40 laipsnių.

Tokia katastrofa yra reali, bet dėl „paprasto" branduolinio supervalstybių karo žmonija kažin ar visiškai išmirtų. Didelė gyventojų dalis vis dėlto išgyventų, o kai kurios šalys net išsaugotų vystymosi techninį potencialą. Bet panaudojus kobalto bombą (vandenilio bomba su apvalkalu iš kobalto-59), visame Žemės paviršiuje pasklistų radioaktyvus izotopas, sunaikinantis civilizaciją. Tokia bomba yra vadinama „Paskutiniojo teismo mašina". Tai hipotetinis ginklas, kurio sukurti, laimė, dar niekam nepavyko.

Mirtinos biotechnologijos

Kadaise antibiotikų atradimas įvykdė revoliuciją medicinoje. Šie vaistai buvo laikomi panacėja vos ne nuo visų infekcijų. Bet dėl pernelyg dažno ir nekontroliuojamo jų vartojimo bakterijos įgijo apsaugos mechanizmus ir tapo atsparios šiems preparatams. PSO jau pripažino, kad antibiotikai sparčiai praranda veiksmingumą. Yra pavojus, kad atsiras superbakterija, prieš kurią žmonija bus bejėgė.

Globali pandemija gali būti sukelta ir dirbtinai. Dabar biotechnologijos tapo prieinamos plačiosioms masėms, jomis galima užsiimti net namuose - įranga kainuotų kelis šimtus dolerių. Bioprogramišius-teroristas panorėjęs gali sukurti ląsteles su bet kokiomis savybėmis - virusus, bakterijas, mirtinus patogenus, kitaip tariant, potencialų užkratą visai žmonijai. Tikimybė, kad mirtina liga gali pasirodyti iš biologo mėgėjo laboratorijos, yra gana didelė. Tiesa, vienintelis virusas kažin ar galėtų išnaikinti visą žmoniją - visada atsiras žmonių, kurių imuninė sistema jį sustabdys.

Didesnis pavojus kiltų, jei į aplinką vienu metu patektų kelios dešimtys genetiškai modifikuotų patogenų, kenksmingų tiek žmonėms, tiek visai biosferai. Tai gali atsitikti kilus karui.

Nedraugiškas dirbtinis intelektas

Tai dar vienas paplitęs pastarųjų metų „baubas". Ekonomistams robotų technikos laimėjimai kelia paniką: gresia masinė bedarbystė. Bet kur kas baisesnės yra prognozės, kad dirbtinis intelektas taps nekontroliuojamas. Tada jis galės neribotai tobulintis, didinti galingumą, kurti savus poveikio pasauliui mechanizmus. Galop pagal pesimistiškiausius scenarijus dirbtinis intelektas pradės kontroliuoti visas kompiuterines sisemas, tarp jų - valstybės valdymo, ir internetą. Užgrobęs valdžią Žemėje, jis nutars atsikratyti žmonijos. Masinio naikinimo ginklai gali būti įvairūs - valdomi robotai, toksinai ir pan.

Daugybė biologinių rūšių išmirė todėl, kad jų gyvenamojoje aplinkoje atsirado galingesnis plėšrūnas. Išties egzistuoja grėsmė, kad dirbtinis intelektas žmones gali pradėti vertinti kaip pavojų sau. Ir „savisaugos instinktas" jame išstums kitus, anksčiau užprogramuotus tikslus. Gali atsirasti ir klaidinga komandų sistema, kuri paskatins dirbtinį intelektą užgrobti Žemę ir išnaikinti žmones. Bet žmonija dar turi laiko numatyti šį pavojų ir užkirsti jam kelią.

Pilkieji nanoglitėsiai

Scenarijų, pavadintą „pilkieji glitėsiai", prieš daugiau kaip 30 metų aprašė nanotechnologijų pionierius Erikas Dreksleris (Eric Drexler). Mikroskopiniai robotai, gebantys iš aplinkinės medžiagos kurti savo pačių kopijas, gali tapti nebekontroliuojami ir užpildyti visą planetą, biomasę paversdami „pilkaisiais glitėsiais".

Šiandien „pilkųjų glitėsių scenarijus yra vertinamas kaip mokslo fantastikos siužetas. Bet technika, pavyzdžiui, kariniai skraidantys aparatai, tampa vis mažesni, ir tikėtina, kad nanorobotus, galinčius pulti priešininko gyvąją jėgą ir perdirbti biomasę, sukurs kariškiai.

„Pilkieji glitėsiai" - hipotetinis pasaulio pabaigos scenarijus, bet visiškai įmanomas. Skaičiavimai rodo, kad per dvi paras nanorobotai galėtų perdirbti visą Žemės planetos biomasę.

Šiltnamio katastrofa

Mokslininkai aprašo įvairius planetos klimato pasikeitimo scenarijus. Pagal liūdniausius - civilizacija jau visiškai priartėjo prie negrįžimo taško: tuojau pat nesustabdžius šiltnamio dujų emisijos, vėliau bus per vėlu. Visuotinis atšilimas įgaus lavinos bruožų: anglies dvideginis ir metanas pradės didžiuliais kiekiais išsilaisvinti iš gamtinių saugyklų - vandenynų dugno, Žemės plutos, amžinojo įšalo. Klimatas vis šiltės, o po 200-300 metų temperatūra padidės šimtais laipsnių ir gyvybė planetoje žus.

Modeliai, apibūdinantys visuotinį atšilimą, yra labai sudėtingi. Beveik niekas iš mokslininkų, nagrinėjančių šią problemą, nežino visų detalių. Perėjimas prie katastrofos režimo artimiausiu metu yra mažai tikėtinas, bet jei tai įvyks, žmonija patirs didžiausią galimą žalą iki visiško sunaikinimo.

Tačiau anksčiau ar vėliau tokia katastrofa įvyks. Tai yra susiję su Saulės gyvavimo ciklu ir nuo žmogaus jau nepriklauso. Pagrindinis klausimas yra ne tas, ar bus globalinis atšilimas, o tas, ar jis dėl kažkokių priežasčių neįvyks anksčiau laiko, kuris matuojamas milijardais metų.

Gama žybsniai

Tai gama spindulių pliūpsniai, vykstantys įvairiose kosmoso vietose. Per kelias sekundes išskiriama tiek energijos, kiek Saulė išskiria per 10 mlrd. metų. Manoma, kad dauguma gama žybsnių kyla dėl greitai besisukančios masyvios žvaigždės šerdies kolapso - virtimo juodąja skyle.

Netoli Saulės sistemos įvykęs gama žybsnis galėtų pražudyti gyvybę Žemėje. Nors pats žybsnis trunka labai trumpai, jis suardytų atamosferos ozono sluoksnį, žemesniuose sluoksniuose susidarytų azoto dioksidas - labai nuodingos, aštraus kvapo dujos. Tiesa, neapšvitinta planetos pusė galėtų išlikti. Taip, dėl šalutinio gama spindulių poveikio žmonės gali žūti, bet kai kas spės išsigelbėti iš anksto paruoštose slėptuvėse.

Supervulkano išsiveržimas

Žemėje priskaičiuojama apie 20 supervulkanų. Jie išsiveržia kartą per 100 tūkst. metų. Žinomiausias yra Jeloustouno vulkanas, esantis JAV. Jo kaldera yra milžiniška - 55x75 km ir užima trečdalį to paties pavadinimo nacionalinio parko ploto.

Šis supervulkanas nebuvo išsiveržęs jau 600 tūkst. metų ir, vulkanologų nuomone, seniai „subrendo" išsiveržimui. Pasekmės Šiaurės Amerikai būtų katastrofiškos: dešimčių tūkstančių kvadratinių kilometrų teritoriją užklotų nepaprastai galingi vulkaninių dujų, akmenų ir pelenų srautai - „uraganai". Neišgyventų nė viena gyva būtybė.

Bet nukentėtų ir kiti planetos regionai. Į dangų pakilę vulkano pelenai ilgam uždengtų Saulę, stotų „branduolinė žiema", nors branduolinis ginklas ir nebūtų panaudotas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
  • ATSAKOMYBĖ: Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis akcentuoja, kad asmeniui, kuris galimai nutekino informaciją buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą, turėtų būti pritaikyta politinė atsakomybė.
  • GAMYBA: Nepaisant rinkoje atpigusių gamtinių dujų, Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“, anksčiau planavusi atnaujinti amoniako gamybą vasario pradžioje, dėl vangaus trąšų pirkimo atideda šiuos planus.
  • RINKIMAI: Kovą vyksiančiuose merų ir savivaldybių tarybų narių rinkimuose dalyvauja 109 milijonieriai, per tūkstantis neturinčiųjų jokio turto, apie pusė tūkstančio teistų asmenų, o Ukmergėje kandidatuoja 94 metų vyras, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.
  • KALĖJIMAS: Turto bankas ir buvusio Lukiškių kalėjimo komplekso operatorius „Aštuntas elementas“ penktadienį pasirašė atnaujintą nuomos sutarties projektą iki 2025 m. rugsėjo.
  • DUJOS: Pirmąjį šių metų mėnesį gamtinių dujų biržoje „GET Baltic“ formavosi 46 proc. mažesnė gamtinių dujų kaina nei pernai gruodį: Baltijos šalių ir Suomijos rinkose vidutinė dujų kaina sausį buvo 69,15 EUR/MWh, tuo metu gruodį ji siekė 126,96 EUR/MWh,
  • LIFOSA: Sankcionuojamai Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovei „Lifosa“ dar kartą nepavyko panaikinti Finansų ministerijos sprendimo paskirti įmonės laikinąjį administratorių.
  • PROBLEMOS: Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“ mažina pajėgumus ir atleidžia dalį darbuotojų, nes mažėja produkcijos paklausa, svyruoja žaliavų, transporto bei energijos kainos, sako gamyklą valdančios Danijos grupės „Espersen“ prezidentas Klausas B. Nielsenas.
  • PALŪKANOS: Europos centrinis bankas pranešė vėl padidinęs palūkanų normas, šįkart – dar 0,5 proc.
  • KANDIDATAS: Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį priėmė sprendimą iš Darbo partijos kandidatų į Druskininkų tarybą rinkiminio sąrašo nešalinti pirmu numeriu jame įrašyto Edvino Garackevičiaus, sausio mėnesį sulaikyto su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.
  • VIZITAS: Specialiųjų tyrimų tarnyboje lankėsi Europos vyriausioji prokurorė Laura Kodruca Kovesi ir Europos prokuroras Tomas Krušna.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar turėdami galimybę nutrauktumėte pensijų kaupimą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei turite šiek tiek laisvo laiko, kas jums labiau patiktų?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-4 -2 C

-6 -2 C

 

-13 +2 C

-4 -1 C

-5 +1 C

 

-1 +2 C

0-6 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s