respublika.lt

Apokalipsės scenarijai: nuo ko gali žūti mūsų civilizacija?

2022 sausio 30 16:00:00
Parengė Milda KUNSKAITĖ

Šiemet žemės planeta jau „išvengė" dviejų asteroidų. Tačiau tai dar ne pabaiga.

×
nuotr. 1 nuotr.
Mokslininkai aprašo įvairius planetos klimato pasikeitimo scenarijus. Pagal liūdniausius - civilizacija jau visiškai priartėjo prie negrįžimo taško. EPA-Eltos nuotr.

 

Pavojingas asteroidas Apofis prie Žemės priartės 2029 m. balandžio 13-ąją. Paskaičiuota, kad kosminis objektas skries už 38,4 tūkst. km nuo Žemės - beveik tokiu pačiu atstumu orbitoje skrieja geostacionariniai telekomunikacijų palydovai.

NASA Apofį vadina vienu pavojingiausių asteroidų Žemei. Energija, kuri išsiskirtų asteroidui susidūrus su planeta, sudarytų 1717 megatonų, o tai yra 30 kartų daugiau negu sprogus galingiausiai pasaulyje sovietų termobranduolinei bombai, kuri buvo išbandyta 1961 m.

Asteroidą Apofį 2004 m. atrado amerikiečiai astronomai. Iš pradžių asteroidas buvo vadinamas 2004MN4, o 2005 m. jam buvo suteiktas Apofio, senovės egiptiečių blogio dievo (Apopas, Apepas, graik. Ἀπόφις) vardas. Senovės egiptiečių mitologijoje Apopas - milžiniška gyvatė, gyvenanti požemiuose, blogio, tamsos ir chaoso įsikūnijimas.

Iš pradžių Apofio susidūrimo su Žeme 2029 m. balandžio
13-ąją tikimybė buvo vertinama 2,7 proc., tačiau vėliau ji buvo atmesta. Anksčiau buvo manoma, kad 2029 m. balandžio 13-ąją jis praskries už 29 470 km nuo Žemės, taip pat pavojingai priartės prie Žemės 2029 ir 2036 m. Vėliau ir šios prognozės buvo paneigtos. 2021 m. kovą patikslinus skaičiavimus, paaiškėjo, kad tikimybė Apofiui susidurti su Žeme 2068 m. taip pat yra minimali.

Pasak NASA vadovo pavaduotojo T.Zurbucheno, nė vienas asteroidas, šiuo metu žinomas mokslui, artimiausią šimtmetį realaus pavojaus mūsų planetai nekelia.

Bet būtent asteroidai ir kometos, kaip mano daugelis mokslininkų, sukėlė didžiąsias praeities katastrofas. Nukritus vienam dideliam meteoritui prieš maždaug 250 mln. metų, žuvo visi gyvi organizmai, o prieš 66 mln. metų kitam - išnyko dinozaurai.

Asteroidai, kurių skersmuo yra didesnis kaip 10 km, susiduria su Žeme kartą per 30 mln. metų. Net ir tokią katastrofą dalis žmonių išgyventų. Visiškai sunaikinti žmoniją galėtų tik 30 km skersmens asteroidas, bet jis jau seniai būtų pastebėtas.

O kas dar gresia mūsų planetai? Prieš puolant apsirūpinti konservais, druska ir degtukais, reikėtų sužinoti, kokius apokalipsės scenarijus (dirbtinius ir gamtinius) mokslas laiko įmanomais ir kaip vertina jų tikimybę.

Branduolinis karas

Labiausiai prie karinio konflikto su abipusiu galingiausio iš visų žmogaus sukurtų ginklų panaudojimu pasaulis buvo priartėjęs 1962 m. rudenį. Įvykiai, žinomi kaip Karibų krizė, nesibaigė tragiškai tik dėl slaptų derybų ir kelių dešimčių žmonių, atsidūrusių įvykių centre, pastangų.

Apie branduolinio karo pavojų pastaraisiais metais kalbama ir vėl. Priežastis - įtempta geopolitinė padėtis. Jei toks konfliktas įvyktų, ekspertų skaičiavimais, nuo abipusių raketų smūgių pirmosiomis savaitėmis žūtų 500 mln. žmonių. Tai, kas vyktų vėliau, yra dar baisiau: prasidėtų negrįžtami klimato pokyčiai ir lėtas žmonijos merdėjimas. Planetoje prasidėtų branduolinė žiema: atmosferoje susikauptų dulkių ir suodžių, didelė dalis Saulės šviesos nebepasiektų Žemės paviršiaus. Kai kuriuose rajonuose temperatūra nukristų 40 laipsnių.

Tokia katastrofa yra reali, bet dėl „paprasto" branduolinio supervalstybių karo žmonija kažin ar visiškai išmirtų. Didelė gyventojų dalis vis dėlto išgyventų, o kai kurios šalys net išsaugotų vystymosi techninį potencialą. Bet panaudojus kobalto bombą (vandenilio bomba su apvalkalu iš kobalto-59), visame Žemės paviršiuje pasklistų radioaktyvus izotopas, sunaikinantis civilizaciją. Tokia bomba yra vadinama „Paskutiniojo teismo mašina". Tai hipotetinis ginklas, kurio sukurti, laimė, dar niekam nepavyko.

Mirtinos biotechnologijos

Kadaise antibiotikų atradimas įvykdė revoliuciją medicinoje. Šie vaistai buvo laikomi panacėja vos ne nuo visų infekcijų. Bet dėl pernelyg dažno ir nekontroliuojamo jų vartojimo bakterijos įgijo apsaugos mechanizmus ir tapo atsparios šiems preparatams. PSO jau pripažino, kad antibiotikai sparčiai praranda veiksmingumą. Yra pavojus, kad atsiras superbakterija, prieš kurią žmonija bus bejėgė.

Globali pandemija gali būti sukelta ir dirbtinai. Dabar biotechnologijos tapo prieinamos plačiosioms masėms, jomis galima užsiimti net namuose - įranga kainuotų kelis šimtus dolerių. Bioprogramišius-teroristas panorėjęs gali sukurti ląsteles su bet kokiomis savybėmis - virusus, bakterijas, mirtinus patogenus, kitaip tariant, potencialų užkratą visai žmonijai. Tikimybė, kad mirtina liga gali pasirodyti iš biologo mėgėjo laboratorijos, yra gana didelė. Tiesa, vienintelis virusas kažin ar galėtų išnaikinti visą žmoniją - visada atsiras žmonių, kurių imuninė sistema jį sustabdys.

Didesnis pavojus kiltų, jei į aplinką vienu metu patektų kelios dešimtys genetiškai modifikuotų patogenų, kenksmingų tiek žmonėms, tiek visai biosferai. Tai gali atsitikti kilus karui.

Nedraugiškas dirbtinis intelektas

Tai dar vienas paplitęs pastarųjų metų „baubas". Ekonomistams robotų technikos laimėjimai kelia paniką: gresia masinė bedarbystė. Bet kur kas baisesnės yra prognozės, kad dirbtinis intelektas taps nekontroliuojamas. Tada jis galės neribotai tobulintis, didinti galingumą, kurti savus poveikio pasauliui mechanizmus. Galop pagal pesimistiškiausius scenarijus dirbtinis intelektas pradės kontroliuoti visas kompiuterines sisemas, tarp jų - valstybės valdymo, ir internetą. Užgrobęs valdžią Žemėje, jis nutars atsikratyti žmonijos. Masinio naikinimo ginklai gali būti įvairūs - valdomi robotai, toksinai ir pan.

Daugybė biologinių rūšių išmirė todėl, kad jų gyvenamojoje aplinkoje atsirado galingesnis plėšrūnas. Išties egzistuoja grėsmė, kad dirbtinis intelektas žmones gali pradėti vertinti kaip pavojų sau. Ir „savisaugos instinktas" jame išstums kitus, anksčiau užprogramuotus tikslus. Gali atsirasti ir klaidinga komandų sistema, kuri paskatins dirbtinį intelektą užgrobti Žemę ir išnaikinti žmones. Bet žmonija dar turi laiko numatyti šį pavojų ir užkirsti jam kelią.

Pilkieji nanoglitėsiai

Scenarijų, pavadintą „pilkieji glitėsiai", prieš daugiau kaip 30 metų aprašė nanotechnologijų pionierius Erikas Dreksleris (Eric Drexler). Mikroskopiniai robotai, gebantys iš aplinkinės medžiagos kurti savo pačių kopijas, gali tapti nebekontroliuojami ir užpildyti visą planetą, biomasę paversdami „pilkaisiais glitėsiais".

Šiandien „pilkųjų glitėsių scenarijus yra vertinamas kaip mokslo fantastikos siužetas. Bet technika, pavyzdžiui, kariniai skraidantys aparatai, tampa vis mažesni, ir tikėtina, kad nanorobotus, galinčius pulti priešininko gyvąją jėgą ir perdirbti biomasę, sukurs kariškiai.

„Pilkieji glitėsiai" - hipotetinis pasaulio pabaigos scenarijus, bet visiškai įmanomas. Skaičiavimai rodo, kad per dvi paras nanorobotai galėtų perdirbti visą Žemės planetos biomasę.

Šiltnamio katastrofa

Mokslininkai aprašo įvairius planetos klimato pasikeitimo scenarijus. Pagal liūdniausius - civilizacija jau visiškai priartėjo prie negrįžimo taško: tuojau pat nesustabdžius šiltnamio dujų emisijos, vėliau bus per vėlu. Visuotinis atšilimas įgaus lavinos bruožų: anglies dvideginis ir metanas pradės didžiuliais kiekiais išsilaisvinti iš gamtinių saugyklų - vandenynų dugno, Žemės plutos, amžinojo įšalo. Klimatas vis šiltės, o po 200-300 metų temperatūra padidės šimtais laipsnių ir gyvybė planetoje žus.

Modeliai, apibūdinantys visuotinį atšilimą, yra labai sudėtingi. Beveik niekas iš mokslininkų, nagrinėjančių šią problemą, nežino visų detalių. Perėjimas prie katastrofos režimo artimiausiu metu yra mažai tikėtinas, bet jei tai įvyks, žmonija patirs didžiausią galimą žalą iki visiško sunaikinimo.

Tačiau anksčiau ar vėliau tokia katastrofa įvyks. Tai yra susiję su Saulės gyvavimo ciklu ir nuo žmogaus jau nepriklauso. Pagrindinis klausimas yra ne tas, ar bus globalinis atšilimas, o tas, ar jis dėl kažkokių priežasčių neįvyks anksčiau laiko, kuris matuojamas milijardais metų.

Gama žybsniai

Tai gama spindulių pliūpsniai, vykstantys įvairiose kosmoso vietose. Per kelias sekundes išskiriama tiek energijos, kiek Saulė išskiria per 10 mlrd. metų. Manoma, kad dauguma gama žybsnių kyla dėl greitai besisukančios masyvios žvaigždės šerdies kolapso - virtimo juodąja skyle.

Netoli Saulės sistemos įvykęs gama žybsnis galėtų pražudyti gyvybę Žemėje. Nors pats žybsnis trunka labai trumpai, jis suardytų atamosferos ozono sluoksnį, žemesniuose sluoksniuose susidarytų azoto dioksidas - labai nuodingos, aštraus kvapo dujos. Tiesa, neapšvitinta planetos pusė galėtų išlikti. Taip, dėl šalutinio gama spindulių poveikio žmonės gali žūti, bet kai kas spės išsigelbėti iš anksto paruoštose slėptuvėse.

Supervulkano išsiveržimas

Žemėje priskaičiuojama apie 20 supervulkanų. Jie išsiveržia kartą per 100 tūkst. metų. Žinomiausias yra Jeloustouno vulkanas, esantis JAV. Jo kaldera yra milžiniška - 55x75 km ir užima trečdalį to paties pavadinimo nacionalinio parko ploto.

Šis supervulkanas nebuvo išsiveržęs jau 600 tūkst. metų ir, vulkanologų nuomone, seniai „subrendo" išsiveržimui. Pasekmės Šiaurės Amerikai būtų katastrofiškos: dešimčių tūkstančių kvadratinių kilometrų teritoriją užklotų nepaprastai galingi vulkaninių dujų, akmenų ir pelenų srautai - „uraganai". Neišgyventų nė viena gyva būtybė.

Bet nukentėtų ir kiti planetos regionai. Į dangų pakilę vulkano pelenai ilgam uždengtų Saulę, stotų „branduolinė žiema", nors branduolinis ginklas ir nebūtų panaudotas.

Laikraščių prenumerata internetu

  • ŽUVYS: Šilutės rajono vandens telkiniuose žuvys gaišta dėl deguonies trūkumo, teigia Aplinkos apsaugos departamentas.
  • SNAIGĖ: Finansinių sunkumų turinti ir restruktūrizuotis siekianti Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdoma vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“ bando ieškoti išeičių, kad nebankrutuotų, sako Alytaus meras Nerijus Cesiulis.
  • VERSLAS: Seimo narys, ekspremjeras Algirdas Butkevičius siūlo smulkiesiems verslininkams, įsivežantiems iš kitų ES valstybių narių prekių, nuo 14 000 iki 30 000 eurų per metus padidinti ribą, kai jie tampa PVM mokėtoju.
  • PROJEKTAI: 700-ąjį Vilniaus jubiliejų sostinės gyventojai ir svečiai pasitiks meno iniciatyvų pilname mieste: kultūros rėmimo programų projektų konkurso antrajame etape patvirtinta dar 160 paraiškų iš 272, kurioms skiriama daugiau kaip 460 tūkst. eurų, skelbia Vilniaus savivaldybė.
  • KAITRA: Birželio kaitra Lietuvoje išaugino kondicionierių ir ventiliatorių paklausą – prekybininkai skaičiuoja dešimtimis kartų augusius pardavimus, nepaisant kai kurių prekių brangimo.
  • AUTOBUSAS: Klaipėdos savivaldybės įmonė „Klaipėdos keleivinis transportas“ ieško, kas tris sezonus teiks vandens autobuso paslaugas Danės upėje - jis reguliariai turėtų pradėti kursuoti jau kitą vasarą.
  • SULAIKYMAS: Seimas apribojo galimybes pareigūnams taikyti dviejų parų sulaikymą asmenims, kurie nebuvo užklupti nusikaltimo vietoje.
  • AUKCIONAS: Penktadienį pasibaigęs Lietuvos pašto organizuotas pastatų Šiaulių Aušros alėjoje aukcionas neįvyko, nes turtu nesusidomėjo nė vienas pirkėjas.
  • ŽEMĖ: Vilniuje sklypų neprižiūrintys savininkai nebegaus žemės mokesčio lengvatos – nuo šiol jiems bus taikomas maksimalus 4% dydžio mokesčio tarifas.
  • DONORYSTĖ: Seimo narės Agnė Širinskienė ir Asta Kubilienė registravo pataisas, kad gaunant arba keičiant asmens dokumentus žmonėms būtų pasiūloma pasirašyti sutikimą dėl organų donorystės.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar skiepijotės nuo erkinio encefalito?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar gerai atidirbo Seimas šią pavasario sesiją?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13 +21 C

+11 +19 C

 

+12 +18 C

+20 +27 C

+17 +22 C

 

+17 +20 C

0-6 m/s

0-6 m/s

 

0-5 m/s