Vakar Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas skubiai sušauktame posėdyje aiškinosi, kodėl nepaklusnią žiniasklaidą baudžianti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (ŽLEK) pati dirba nesilaikydama įstatymų. Ji iki šiol nepatvirtinusi savo veiklos nuostatų, nerengia metinių susirinkimų, ką įpareigoja daryti Visuomenės informavimo įstatymas. Lieka neaišku, ar įstatymų nesilaikančios komisijos sprendimai apskritai yra teisėti.
Etikos sargai - nelegalūs
Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja žurnalistų ir leidėjų organizacijas, kurios deleguoja savo atstovus į ŽLEK, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengti susirinkimus. Juose turi dalyvauti ne mažiau kaip po tris delegatus iš kiekvienos komisijai priklausančios organizacijos, kurių yra penkiolika. Susirinkimuose turi būti tvirtinami ŽLEK veiklos nuostatai.
Tačiau, pasirodo, šių reikalavimų žurnalistus baudžianti institucija nesilaiko. Nė karto nerengė įstatyme numatyto susirinkimo, nors veikia jau daugybę metų.
Į tai reaguodamas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas vakar ryte sušaukė posėdį, į kurį išsikvietė ŽLEK pirmininką, vaikų psichiatrą Liną Slušnį, žurnalistų etikos inspektorę Zitą Zamžickienę ir jos patarėją Deividą Velką.
Komiteto posėdyje keltas klausimas, ar ŽLEK sprendimai apskritai galioja, jei komisija net nėra patvirtinusi savo nuostatų.
„Problema iškilo dėl komisijos legitimumo, nes steigėjai nepasirūpino laiku suformuluoti įstatyme numatytų tam tikrų reglamentavimo dalykų, - posėdyje atkreipė dėmesį komiteto narys Vytautas Juozapaitis. - Šiuo atveju turbūt priešnuodžių nėra, nes yra pažeisti įstatymų aktai, pagal kuriuos buvo sudaryta jūsų komisija. Čia yra esminis dalykas“.
ŽLEK pirmininkas L.Slušnys teisinosi, kad jam ne kartą teko dalyvauti teisminiuose procesuose ir esą dėl komisijos veiklos nė karto nekilo klausimų.
Seimo komitetas pats nesiruošia tramdyti įstatymo nesilaikančių komisijos steigėjų. Bus apsiribota vien tik priminimu, kad kasmet turi būti šaukiamas steigėjų susirinkimas ir tvirtinami ŽLEK veiklos nuostatai.
„Vakaro žinių“ slapta sudoroti nepavyko
Po Seimo komiteto posėdžio ŽLEK pirmininkas pranešė, kad dienraštis „Vakaro žinios“, kuris taip pat buvo svarstomas dėl kritiškų publikacijų apie 100 tūkst. litų algą ėmusį „Snoro“ bankroto administratorių Nilą Kuperį (Neil Cooper), pripažintas etišku.
„Gal tai ką nors nustebins, manys, kad čia dėl kažkokio spaudimo. Tik trys sprendimai yra pirmiausia. Mes į tai reaguojame labai jautriai, kai yra tik dėl trijų rašinių, ir vienas iš tų rašinių komisijos nariams sukėlė abejonių dėl laiko. Iš tiesų laikas jau praėjęs, ir kai kas argumentavo, kad daugiau nei metų rašinys, tai ar galima teisti? Tas argumentas, kurį išsakė redaktorius („Vakaro žinių“ direktorius ir vyriausiasis redaktorius Alfredas Zdramys - red. past.), matyt, buvo išgirstas. Čia yra komisijos narių sprendimas toks“, - sakė L.Slušnys.
Paklaustas, ar nekeista, kad „Respublika“ neetiška pripažinta vien dėl publikacijų apie „Snoro“ aferas, L.Slušnys aiškino, kad tai visiškai įprasta.
Nors pati ŽLEK pažeidinėja įstatymus, žiniasklaidą ji baudžia skaudžiai.
Savitvarkos institucija - ne teismas, tačiau turi galią žiniasklaidos priemonėms pritaikyti ekonomines sankcijas: 9 proc. PVM lengvatą, galimybę dalyvauti viešinimo paslaugų konkursuose. Ar tai teisinga? Juk iš vaistų gamintojų lengvatinis PVM nėra atimamas, jei vaisto pakuotė kam nors negraži. Jei asmuo teistas, iš jo taip pat neatimamos lengvatos šildymui ar vandeniui. Kodėl taikomi dvejopi standartai?
„Mano principas visada yra toks: jei imsime galvoti, kas bus po sprendimo, mes niekada nepriimsime sprendimo, nes tada turėsime bijoti, kad mums kas nors įrėmęs į galvą pistoletą“, - sakė L.Slušnys.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“