Ž.Vaičiūnas Briuselyje pristatė galimybes investuoti Lietuvoje

Pagal Energetikos ministerijos pranešimą, susitikime su energetikos ministru dalyvavo „Uniper“, „Lanxess AG“, „ABB Europe“, ZDH, „Aurubis“, „Diehl Stiftung & Co. KG“, „EnBW“, „EWE AG“, BASF bei kitų Vokietijos įmonių atstovai.

Susitikimo metu ministras pristatė Lietuvos energetikos situaciją bei ateities strategiją. Vokietijos pramonės atstovai buvo išsamiai supažindinti su vykdomais bei planuojamais projektais elektros, atsinaujinančios energijos bei dujų sektoriuose, pristatant galimybes investuoti Lietuvos energetikos sektoriuje.

Vokietijos įmonių atstovai teigiamai įvertino pastarųjų metų žymią pažangą plėtojant atsinaujinančią energiją, patvirtintą naują paramos sistemą, gaminančių vartotojų skatinimą.

Pramonės atstovus taip pat domino vėjo energetikos jūroje plėtros potencialas bei jau pradėti vykdyti aukcionai bei galimybės juose sudalyvauti. Daug dėmesio susilaukė ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas ir jo dėka atsiveriančios galimybės plėtoti dujų panaudojimą, pavyzdžiui, investuojant į SGD užpildymo stoteles.

Susitikimo metu buvo aptarti ir tolimesni Europos Sąjungos (ES) planai siekti klimato neutralumo 2050 metais bei su tuo susijusios pramonės ir Vyriausybių matomos galimybės bei iššūkiai. Akcentuota būtinybė pasiekti visiems palankų ir naudingą ekonomikos pertvarkymą.

BDI yra skėtinė Vokietijos pramonės ir su pramone susijusių paslaugų organizacija. Ji apima 35 prekybos asociacijas ir daugiau nei 100 000 įmonių, turinčių apie 8 milijonus darbuotojų. BDI yra Vokietijos pramonės balsas ES ir pasaulyje. Ji sukūrė „G8 verslo viršūnių susitikimą“, taip pat aktyviai dalyvauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) verslo ir pramonės patariamajame komitete ir pataria EBPO. BDI turi platų tinklą Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, visose svarbiose rinkose ir tarptautinėse organizacijose.

Taip pat Briuselyje Ž. Vaičiūnas susitiko su Europos komisijos (EK) viceprezidentu Marošu Šefčovičiumi. Ministras padėkojo EK už nuoseklią paramą ir lyderystę Baltijos šalims siekiant tapti saugaus ir patikimo Europos elektros tinklo dalimi. Šiemet jau užsitikrinta 323 mln. eurų finansinė parama pirmajam Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projekto etapui. EK finansinė parama bus būtina Baltijos šalims bei Lenkijai ir 2020 metais, kai bus pateikta paraiška dėl antrojo etapo, įskaitant ir naująją Lenkijos ir Lietuvos elektros jungtį, finansavimo. Taigi EK kaip koordinatoriaus vaidmuo sinchronizacijos projekte ir ateityje išliks ypač reikšmingas, todėl ministras su viceprezidentu aptarė poreikį užtikrinti procesų ir darbų tęstinumą ir naujai EK pradėjus darbą.

Susitikimo metu aptartas Lietuvos rengiamas Integruotas nacionalinis energetikos ir klimato kaitos planas, kuris turi būti pateiktas EK iki šių metų pabaigos. Šiuos planus, kuriuose turi būti numatyti nacionaliniai tikslai bei priemonės ES 2030 metų energetikos ir klimato kaitos tikslams pasiekti, rengia visos ES šalys narės.

Birželį EK atliko visų ES šalių narių pateiktų planų projektų įvertinimą ir nustatė, kad kol kas šalių pateikti ketinimai yra nepakankamai ambicingi ES sutartiems tikslams pasiekti. Lietuvos atveju EK viceprezidentas pabrėžė ambicijų ir priemonių didinimo poreikį kituose, ne energetikos sektoriuose. Energetikoje jau dabar pagal atsinaujinančios energijos plėtrą Lietuva yra tarp penkių ambicingiausių ES šalių. EK viceprezidentas išsakė lūkesčius, kad Lietuva savo plane numatys pakankamas priemones tikslams pasiekti ir padidins ambicijas, susijusias su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimu. Ministras informavo, kad Lietuvos institucijos intensyviai dirba rengdamos galutinį planą, tačiau EK savo ruožtu turi suteikti kuo daugiau ES finansavimo galimybių jo įgyvendinimui.