respublika.lt

Žemės ūkio bendrovių asociacija: siekiant tvarumo, reikalinga didesnė valstybės parama (3)

2021 sausio mėn. 08 d. 15:08:13
Monika Grigutytė, Elta

Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda surengė iniciatyvos „Žalia Lietuva“ diskusiją, skirtą žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui. Jos metu buvo aptarta žemės ir maisto ūkio transformacijos svarba, įgyvendinant ES Žaliojo kurso tikslus ir Bendrijos bei Lietuvos iškeltą siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.

×
nuotr. 1 nuotr.
Žemės ūkio bendrovių asociacija: siekiant tvarumo, reikalinga didesnė valstybės parama. Eltos nuotr.

 

Kalbėdamas apie galimybę pereiti prie klimatui neutralesnės žemės ūkio veiklos gyvulininkystės sektoriuje, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽUBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pažymi, kad šiam tikslui reikalingas didesnis valstybės dėmesys ir parama. Jis taip pat priduria, kad šalies gyvulininkystės sektorius per pastaruosius 20 metų sumenko tiek, jog apie gyvulių emisijų mažinimą kalbėti nė neverta.

„Nors absoliutaus išmetamo amoniako ir kitų klimatui kenksmingų medžiagų skleidimo į aplinką žemės ūkyje pasiekti negalime, jį galima šiek tiek sumažinti taikant sėjomainas, kalkinimą, intensyvią žemdirbystę“, – teigė J. Sviderskis, referuodamas į tai, jog viena iš priemonių siekti didesnio tvarumo žemės ūkyje yra didinti galvijų bandas intensyvinant milžimus, kadangi viena produktyvi karvė gali pakeisti 2–3 karves.

„Per pastaruosius 20 metų melžiamų karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo 4 kartus: nuo nepilno milijono iki 230 tūkst. Jau esame ant kritinės ribos, kad savo pienu pamaitintume Lietuvą, jau nekalbant apie jo išvežimą“, – tikino J. Sviderskis.

J. Sviderskis pažymėjo, kad, nors intensyvūs ūkiai, kuriuose pagrindą sudaro didesnį pieno kiekį duodančios karvės, yra efektyviau veikiantys už smulkius ūkius, į juos dėl įvairių priežasčių tenka ir daugiau investuoti.

„Taip, intensyvūs ūkiai yra racionalesni, tačiau jie ir kainuoja daugiau, tiek technika, tiek įranga. Tokių ūkių Lietuvoje savininkai naudoja tikrai šiuolaikiškas technologijas. (...)

Juolab kad ūkininkas gautų didesnius išmilžius iš karvės, ji turi būti aprūpinta viskuo – tiek gerove, tiek subalansuotu šėrimu, kuriam taikomas atitinkamas maisto medžiagų racionas“, – Eltai sakė LŽUBA generalinis direktorius.

J. Sviderskis taip pat pažymėjo, kad valstybės parama, skiriama šalies ūkių tobulinimui, galėtų būti didesnė.

„Per pastaruosius dvejus metus maksimali investicinė parama ūkiui buvo 50 tūkst. eurų. Tai galima prilyginti nuliui. Tuo metu mūsų kaimynai latviai skyrė milijoną eurų investicijoms į vienos fermos statybą“, – sakė jis.

Europos Komisijos duomenimis, nuo 2012 metų iki 2020-ųjų pieninių karvių skaičius ES sumažėjo daugiau kaip pusę milijono, kai supirkto pieno kiekis išaugo dešimtadaliu. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį karvių skaičius ES sumažės dar 1,3 mln. Tuo metu supirkto pieno kiekis 2030 metais, palyginti su 2020 metais, išaugs 6 proc.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar taupote pinigus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar karantinas pakeitė Jūsų apsipirkimo įpročius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +2 C

 0 +1 C

 

 -1  0 C

+2 C

 0 +1 C

 

   -1  0 C  

0-3 m/s

  0-2 m/s

 

3-9 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.2158 PLN - 4.5385
RUB - 91.1009 CHF - 1.0773
GBP - 0.8905 NOK - 10.3308

Nuorodos