respublika.lt
 

Užsienį traukia lengvatos ir pigi darbo jėga

2019 sausio mėn. 09 d. 09:35:11
Lina VYŠNIAUSKIENĖ

Ekspertams prognozuojant netrukus prasidėsiantį ekonomikos lėtėjimą, svarbu pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų. Pastaraisiais metais norinčių investuoti Lietuvoje skaičius nuolat didėja. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje, palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 58,5 proc. ir sudarė 227,4 mln. eurų. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Pelningai dirbančios įmonės išmoka didelius dividendus - net iki 60-70 proc., bet, specialistų teigimu, tiek gautas pelnas, tiek dividendai dažnai iškeliauja į užsienį.

×
nuotr. 1 nuotr.
Redakcijos archyvo asociatyvi nuotr.

 

Tiesioginėmis investicijomis, kitaip dar vadinamomis „laisvo ploto“ investicijomis galima tik džiaugtis. Tai įmonės, kurios kuria naujas darbo vietas, moka mokesčius ir padeda užtikrinti ekonomikos tvarumą. Vien lapkritį Vilniuje atsirado šeši nauji „laisvo ploto“ investitoriai, informavo viešoji įstaiga „Vilnius Go“. Šiose įmonėse planuojama įdarbinti 250 aukštos kvalifikacijos specialistų.

Šiemet sudarytame Europos ateities miestų investicijoms reitinge Vilnius atsidūrė perspektyviausių vidutinio dydžio miestų ketvertuke.

Kaunas irgi neatsilieka: vien pernai Kaune ir Kauno rajone įsikūrė net šešios stambios įmonės. Pavyzdžiui, „Hella“, „Continental“, gaminančios automobilių komponentus. Pirmoji planuoja įdarbinti 2000, antroji - 1000 žmonių. Kauno regionas minėtame reitinge minimas tarp dešimties investuotojams patraukliausių vietų mažųjų Europos regionų kategorijoje.

Didžioji investicijų dalis teko Kauno rajonui. Čia kuriasi dauguma didžiausias investicijas planuojančių įmonių. Tokie sprendimai lengvai suprantami: Kauno rajono teritorijoje įsikūrusi Kauno Laisvoji ekonominė zona. „Invest Lithuania“ atstovas Olegas Volkovas „Vakaro žinioms“ sakė, kad dėl mokesčių lengvatų, kuriomis naudojasi įmonės, pirmiausia reikėtų išskirti laisvąsias ekonomines zonas. Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas, gamybos ar logistikos įmonės, investuojančios daugiau kaip 1 mln. eurų arba paslaugų įmonės, investuojančios daugiau kaip 100 tūkst. eurų, ir turinčios daugiau kaip 20 darbuotojų, pirmuosius dešimt ataskaitinių laikotarpių nemoka jokio pelno mokesčio. Kitus šešis ataskaitinius laikotarpius moka tik 50 proc. Lietuvos įmonių pelno mokesčio. Priminsime, kad Lietuvoje pelno mokestis yra 15 proc.

„Taip pat taikoma pelno mokesčio lengvata investuojantiems į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Jiems sąnaudas leidžiama atskaityti iš apmokestinamųjų pajamų 3 kartus“, - sakė O.Volkovas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai „Vakaro žinioms“ priminė, kad šiemet įsigaliojo dar viena lengvata, numatanti lengvatinį 5 proc. mokesčio tarifą vietoj 15 proc. Šiuo verslu užsiimanti bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kurioje 2016 metų pabaigoje dirbo 620 darbuotojų, jų skaičių padidino iki 873.

Tiesa, yra ir besitraukiančių, pavyzdžiui, „Barclays“, kuriai paliekant Lietuvą atsirado keli šimtai bedarbių. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Nuo 2010 metų Lietuvoje veikusi viena didžiausių Šveicarijos maisto gamybos įmonių „Hochdorf Group“ irgi pasitraukė iš šalies. Šveicarai pasiskundė aukštomis pieno kainomis, kurias sukėlė žemės ūkio politika Lietuvoje, pardavė Biržų rajone turėtą pieno miltelių gamybos įmonę ir pasipustė padus...

Užsieniečių Lietuvoje uždirbti milijonai šalyje nepasilieka. Geriausias pavyzdys - skandinaviški bankai. Pastarieji ne tik išsigabena pinigus, bet dar ir sumažina darbo vietų skaičių, panaikindami daugumą bankų skyrių.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai, metų pabaigoje, sostinėje buvo 3340 užsienio kapitalo įmonių. Tai sudarė 83 proc. visų tarptautinio kapitalo įmonių šalyje tuo metu. Užsienio investicijos sostinėje 2017-aisiais, palyginti su 2016-aisiais, augo 5 proc. ir sudarė 10 mln. eurų bei 67 proc. visų investicijų šalyje pernai.

Daugiausia sostinės regione investavo Švedijos ir Nyderlandų investuotojai, o Vidurio ir Vakarų regione - Lenkijos, Danijos ir Vokietijos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad mokesčių lengvatos Lietuvoje taikomos visiems vienodai. Tačiau, kadangi Lietuva pati mažai gamina, tapti patrauklia užsienio investicijoms ne tik reikia, bet ir būtina.

„Įgyvendinti investiciniai projektai kuria papildomą vertę šalies ūkiui: be tiesiogiai sukuriamų darbo vietų ir sumokamų mokesčių, nauja įmonė plėtoja verslo santykius su kitais vietiniais verslais, o jos darbuotojai kilsteli šalies vartotojų perkamąją galią. Skaičiuojama, kad dėl 2017 m. įgyvendintų projektų multiplikacinio efekto 8 metų laikotarpiu papildomai sumokami mokesčiai sieks 328 mln. eurų.

Be to, užsienio investuotojai ne tik moka atlyginimus darbuotojams, bet ir investuoja į jų kompetencijų ir įgūdžių tobulinimą, kas ateityje leidžia pritraukti aukštesnę pridėtinę vertę turinčius produktus kuriančias bendroves“, - teigiama ministerijos atsakyme.



Ekonomisto prof. Romo LAZUTKOS komentaras:


Investuotojai turi tikslą gauti pelną. Jei jos mūsų šalyje turi tikslą kurtis, plėstis, tai sveikintinas reiškinys. Jos yra vadinamosios plyno lauko investicijos. Jei bendrovės stato biurus, kuria naujas darbo vietas - nuo to tik geriau. Bet yra investicijos, kai kažkoks objektas tiesiog perperkamas. Amerikiečių bendrovė „Black“ perka kontrolinį „Luminor“ banko paketą - 60 proc. akcijų. Tačiau jie nieko nesukuria ir, abejoju, ar bankas plėsis - klientai Lietuvoje yra daugiau ar mažiau pasidalinti. Todėl tokia investicija nieko nereiškia. Žinoma, jokiu būdu nenoriu paneigti, kad investicijos nėra reikalingos. Jos ne tik atneša lėšas, skatina vystytis įvairias pramonės ir verslo sritis, bet ir didina Lietuvos „svorį“ pasaulyje.

Kita vertus, reikia pastebėti, kad pelno mokestis, kurį moka šios įmonės, yra tikrai mažas - vos 15 proc. Be to, naudojantis įvairiomis lengvatomis, jį galima ir dar labiau susimažinti. Sakykime, jei vienus metus įmonė negavo pelno, kitus - jau gavo, tai ji vis tiek gali mokėti mažesnį mokestį. Be to, ir atlyginimai Lietuvoje yra mažesni nei daug kur užsienyje. Įmonėms išmokėjus dividendus - o stambiose įmonėse jie yra solidūs ir sudaro tikrai dideles sumas - neretai šie pinigai nelieka Lietuvoje. Tad neskubėkime iš karto kritikuoti ateinančių investuotojų, bet aklai džiaugtis irgi nevertėtų.

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUMAŽĖJO: lapkritį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje buvo 44,7 Eur/MWh, arba 19 proc. mažesnė nei 2018 m. lapkritį. Lyginant su 2019 m. spaliu, kaina sumažėjo 4,8 proc.
  • KELIUOSE: praėjusią parą, gruodžio 4-ąją, Lietuvos keliuose ir gatvėse įvyko 92 eismo įvykiai, 20-tyje jų nukentėjo žmonės.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar kalėdiniu laikotarpiu reikėtų įteisinti šventinę nedarbo savaitę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek ketinate išleisti šventinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1  +2 C

-1 -2 C

 

+1 C

+1 +2 C

+1 C

 

+2 +4 C

5 m/s

6 m/s

 

6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1081 PLN - 4.2792
RUB - 70.7959 CHF - 1.0956
GBP - 0.8461 NOK - 10.1723