respublika.lt

Sparčiai augančių energijos kainų fone vis patrauklesnis tampa centralizuotas šildymo būdas

(3)
Publikuota: 2022 sausio 18 12:57:00, Birutė Mačienė, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Kaune apie 90 proc. centralizuotai tiekiamos miesto šilumos pagaminama iš biokuro. Eltos nuotr.

Ypač tai akivaizdu Kaune, kuris jau anksčiau išsivadavo nuo gamtinių dujų priklausomybės ir pastaraisiais metais džiaugiasi mažiausiomis šilumos kainomis Lietuvoje.

 

Antrajame pagal didumą Lietuvos mieste apie 90 proc. centralizuotai tiekiamos miesto šilumos pagaminama iš biokuro, todėl ir šilumos kainos čia nedidėjo tiek daug kaip tose savivaldybėse, kuriose pagrindinis šilumos gamybai naudojamas kuras yra gamtinės dujos, pabrėžia Kauno miesto savivaldybės atstovai.

„Šių dienų infliacija energetikos sektoriuje akivaizdžiai parodė centralizuoto šildymo sistemos ir biokuro pranašumus prieš autonominį šildymą gamtinėmis dujomis, – šis derinys užtikrina ženkliai mažesnes išlaidas šildymui“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Energetikos katedros docentas dr. Kęstutis Buinevičius.

Nors miesto savivaldybės įsteigtos bendrovės „Kauno energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šį šildymo sezoną didėja (skaičiuojant su 9 proc. PVM, nuo 3,95 ct/kWh pernai spalio mėnesį iki 6,57 ct/kWh šįmet, sausį), pasak mokslininko, ji išliks iki 40 proc. mažesnė, lyginant su autonominiu šildymu dujomis.

„Žinoma, šis skirtumas priklausys nuo dujinių katilų charakteristikų – naudojant seno tipo dujinius katilus ir radiatorinį šildymą, kainų skirtumas gali būti ir dar didesnis. Brangstant elektrai, panašus (priklausomai nuo sistemos – didesnis ar mažesnis) palankus centralizuotam šildymui kainų skirtumas gali išlikti ir naudojant šildymui šilumos siurblius. Ir nors biokuro kainos, brangstant dujoms, irgi nestovi vietoje, jos yra stabilesnės ir ne tiek priklausomos nuo pasaulinės rinkos tendencijų“, – sako K. Buinevičius.

Iki biokuro plėtros, kuri Kaune prasidėjo 2012 m., dėl didelių dujų kainų, o tuo pačiu ir kasmet brangstančio šildymo, buvo įprasta kaltinti centralizuotą šildymą. „Vėliau žmonės pradėjo suprasti, kad autonominė šildymo sistema nei labai pigi, nei nekelianti rūpesčių. Ji ėmė prarasti savo patrauklumą dėl didelės dujų kainos ir savininkams tenkančios atsakomybės, išlaidų įrangos įsigijimui ir jos priežiūrai“, – sako K. Buinevičius.

Kitas labai svarbus individualaus šildymo dujomis butuose aspektas – potencialus pavojus gyventojų sveikatai ir net gyvybei. „Laikas nuo laiko įvyksta nelaimingi atsitikimai, net – žmonių žūtys, apsinuodijus individualių katilų degimo produktais. Lietuvoje nėra privalomos dujinių katilų būklės kontrolės, todėl nelaimių nepavyksta išvengti“, – priduria KTU mokslininkas.

Pažangūs centralizuoto šildymo tiekėjai per kelis dešimtmečius iš esmės modernizavo technologijas, leidžiančias ženkliai padidinti šilumos iš biokuro gamybos ir tiekimo našumą. Dabartiniai biokuro katilai žymiai ekonomiškesni nei anksčiau – biokuro degimo dūmuose esantys garai yra atvėsinami, kondensuojant vandens garus ir taip išgaunant papildomai apie 25 proc. šilumos. Šiuolaikinėse biokuro katilinėse į kaminą iškeliauja tik 50-55 laipsnių šilumos temperatūros dūmai. „Tokiu būdu labai efektyviai naudojamas medienos atliekų kuras, ko negali pasiekti mažesni autonominiai pavieniams namams skirti katilai. Ši brangi technologija pasiteisina tik gaminant šilumą dideliais kiekiais ir tokiu būdu gaunant masto ekonomiją“, – aiškina mokslininkas, kurio minima inovacija diegiama „Kauno energijoje“.

Centralizuoto šilumos tiekimo istorija prasidėjo dar 19 amžiuje (1876 m.) Jungtinėse Amerikos Valstijose, o Europoje pirmosios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos įrengtos Vokietijoje, Hamburge (1893 m.) ir Berlyno technikos universitete (1894 m.) bei Dresdene (1900 m.), vėliau – Danijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje.

Lietuvoje centralizuotas šilumos tiekimas pradėtas 1939 metais Kaune, pastačius Kauno klinikose katilinę, tiekusią šilumą ligoninės pastatams. Anot energetikų, kogeneracijos – kombinuoto elektros ir šilumos tiekimo era prasidėjo 1947-aisiais, kai Kaune iš Petrašiūnų šiluminės elektrinės, kuri tiekė miestui elektrą, buvo pradėtas tiekti garas popieriaus fabrikui. 1958 metais Petrašiūnų elektrinėje sukurta šilumos tinklų grupė vėliau išaugo į cechą, kurio pagrindu 1963-iųjų rugpjūčio 20-ąją įkurta „Kauno šiluminių tinklų“ ūkiskaitinė įmonė (vėliau tapusi „Kauno energija“).

1949–1955 metų laikotarpiu pradedamos naudoti pirmosios centralizuotos sistemos Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, Lietuva, kartu su Danija ir Švedija, turi plačiausiai Europoje įrengtus centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų tinklus. Ir kitos Šiaurės Europos šalys pastaraisiais metais vis labiau plėtoja šį būdą.

Mokslininkas K. Buinevičius akcentuoja, kad dėl pastatų renovacijos ir pažangių technologijų centralizuoto miesto šilumos tiekimo sistemos pajėgios prijungti prie tinklų daugiau vartotojų. Tai ne tik sumažina šildymo kainas, bet ir padeda mažinti oro taršą miestuose, nes šiuolaikiniai pramoniniai biokuro katilai pasižymi itin mažomis teršalų emisijomis, jų lygiai yra griežtai kontroliuojami. Individualus šildymas kietojo kuro katilais jau seniai yra tapęs didelės taršos šaltiniais individualių namų kvartaluose, tad prisijungimas prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų – efektyvus būdas mažinti aplinkos taršą.

„Kauno energija“, drauge su šios bendrovės steigėja – Kauno miesto savivaldybe, siekdama sumažinti gyventojams tenkančią finansinę būstų šildymo naštą, kauniečius kviečia prisijungti prie centralizuoto šildymo sistemos pasinaudojant net 80 proc. dydžio parama šilumos punktų įsirengimui. Atitinkamus sprendimus dėl paramos suteikimo priėmė Kauno miesto savivaldybės taryba.

Į šią paramą gali pretenduoti dujas ar kitą iškastinį kurą šilumos gamybai naudojančių daugiabučių ir individualių namų gyventojai. Subsidija skiriama šilumos punkto, prie kurio prijungiama centralizuotai tiekiama miesto šiluma, įrengimui. Didžiąją dalį skiriamų lėšų ( 50 procentų) sudaro Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) parama, dar 30 proc. papildomai prideda Kauno miesto savivaldybė. Paraiškas paramai gauti galima teikti iki šių metų vasario 1 dienos.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s