Savininkai būstų neteks tyliai

2010 vasario mėn. 09 d. 19:07:51 Perskaitė 4648

Skandinavų bankininkai iš paskutiniųjų neigia, kad artimiausiu metu gali ateiti toks laikas, kai už negrąžinamas būsto paskolas bankai, daugiausia - Švedijos, pradės atiminėti į kreditų spąstus patekusių lietuvių paskutinį namą ar butą. Tačiau “Respublika” išsiaiškino, kad tai gali būti tik gražūs žodžiai, skirti būsimiems benamiams nuraminti. Kaip rodo kaimynės Latvijos patirtis, iš buto ar namo buvusius savininkus išspiria ne pats bankas, o naujieji šeimininkai, kurie įsigyja probleminiu vadintą būstą iš varžytynių. Tokiu atveju, anot šalies kaimynės ekonomikos analitikų, išvengiama ir masinių gyventojų protestų prieš bankus.

Latvijoje sunkmetis prasidėjo anksčiau, iš esmės mes blogąja prasme juos vejamės, todėl ir kaimynų patyrimas mums yra neįkainojamas. Pastaruoju laiku mūsų rodikliai neatsiliko nuo lat-viškųjų ir pagal vieną socialiai itin jautrų dalyką. Mūsų Centrinės hipotekos duomenimis, Lietuvoje, lygiai kaip ir pas kaimynus, septynmyliais žingsniais daugėjo už paskolas pirktų būstų areštų. Kitaip tariant, per ekonominį sunkmetį abiejose Baltijos valstybėse staigiai gausėjo žmonių, nebeišgalinčių laiku mokėti įmokų už pirktą į skolą butą ar namą, tad bankų reikalavimu jie buvo aktyviai areštuojami.

2008 m., Centrinės hipotekos duomenimis, areštuotų būstų Lietuvoje buvo 574, o pernai jų padaugėjo net triskart - iki 1820. Tvirtinama, kad šiais metais šis skaičius gali išaugti dar dviem trimis kartais. Kaip rodo Latvijos pavyzdys, būsto areštas ir vėlesnis jo pardavimas iš varžytynių ir yra ta gud-rybė, kuria bankai prisidengia, kad vėliau be didesnių problemų iškeldintų iš jų savininkus.

Nukreipiantysis manevras

Pastaruoju laiku Lietuvos žiniasklaida ir patys gyventojai su nerimu žiūrėjo į net 20,5 mlrd. būsto paskolų išdalijusių užsienio bankų steigiamas nekilnojamojo turto valdymo agentūras. Tarkim, Švedijos bankas “Swedbank” įsteigė antrinę nekilnojamojo turto valdymo bendrovę “Ektornet”, bankas “DnB Nord” - “Intractus”, SEB bankas - “Litectus”. Oficialiai finansinės institucijos pranešė, kad minėtos agentūros jiems reikalingos perimti turtą ne iš fizinių, bet iš juridinių asmenų. Tačiau gyventojai ir jų nuotaikas atspindinti žiniasklaida vis tiek nerimavo, kad ateis laikas, kai turto valdymo įmonės pradės periminėti ir laiku būsto paskolų įnašų nebegalinčių išsimokėti gyventojų turtą.

Kaip “Respublikai” sakė ekonomistas iš Latvijos Dmitrijus Smirnovas, jo šalyje bankai dar anksčiau nei Lietuvoje pradėjo kurti turto valdymo bendroves. Tačiau, D.Smirnovo duomenimis, agentūros neperėmė nė vieno areštuoto buto ar namo. “Išskaičiavimas čia paprastas - bankams neapsimoka turėti daug nelikvidaus turto. Juk visi iki krizės pirkti namai ar butai dabar Latvijoje iš esmės yra beverčiai. Bankai negali neperimti turto, kurį jiems įkeitė paskolas ėmusios įmonės, - neprižiūrimas jis paprasčiausiai sudūlės ir sugrius, nors pirkti jo irgi niekas neperka. Tuo tarpu gyventojų į skolą įsigyta nuosavybė, nors už ją nemokama, yra gerai prižiūrima. Kitaip ir būti negali - juk joje gyvenama. Iki tam tikro laiko, žinoma”, - sakė ekonomistas iš Latvijos.
Jo tvirtinimu, Latvijoje bankai naudoja kitus metodus, kaip iš pakliuvusių į bėdą žmonių atimti nuosavybę.

Smogiamoji jėga - nauji savininkai

Lietuvoje veikiančios finansinės institucijos ne tik gina pačios save. Jas gina netgi nekilnojamojo turto plėtotojai. Štai ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Robertas Dargis “Respublikai” tvirtino, kad bankai nesiryš atimti iš finansinių problemų turinčių šalies gyventojų jų paskutinio būsto. “Žinoma, butų areštų daugės. Kiek - neaišku. Gyvenimas yra labai nepastovus dalykas, tad visko gali atsitikti. Gali atsitikti netgi taip, kad galbūt išvis niekas nieko nebeareštuos. Jei, žinoma, kils ekonomika. Tačiau labai abejoju, kad bankai atimtų butus ir namus iš tų nemokių Lietuvos gyventojų, kurių būstai jau areštuoti. Tikiuosi, bankai susitars su klientais kitais būdais”, - pasakojo R.Dargis.

Pasak LNTPA prezidento, būstų nusavinimas socialiai yra labai subtilus dalykas. “Patys suprantate, kas po to įvyktų...” - aiškiai duodamas suprasti, kad Skandinavijos finansinės institucijos pirmiausia bijo galimų neramumų šalyje, sakė R.Dargis.

Tačiau Latvijoje jau kuris laikas, kaip teigia D.Smirnovas, naudojama schema, kuri leidžia išvengti socialinių protestų. “Viskas daroma tyliai. Suėjus tam tik-ram terminui butas parduodamas iš varžytynių. Jį nupirkęs naujas savininkas ir išsiaiškina santykius su senuoju. Šis išvaromas į gatvę, o bankas čia lieka lyg ir niekuo dėtas”, - nutikimų su bankų skolininkais paslaptis valstybėje kaimynėje aiškino ekonomistas iš Latvijos.

Gudrybė - prieš tūkstančius

Kiek žmonių Lietuvoje gresia išgyventi latvių patirtį? Jei laikytume, kad vidutinę lietuvišką šeimą sudaro trys asmenys, o šiandien areštuotų būstų yra arti dviejų tūkstančių, vadinasi, apie 6000 Lietuvos gyventojų jau artimiausiu laiku gali tekti išsikraustyti į gatvę. Ir jei išsipildys niūriausios prognozės ir tų bankų klientų, kurie nesugeba laiku mokėti įmokų už būsto paskolas, skaičius šiemet patrigubės, į metų pabaigą galima tikėtis ištiso miesto naujų benamių.

Info

Turto arešto procedūra prasideda nuo teisėjo nutarties areštuoti įkeistą turtą. Į teismą dėl jo arešto, žinoma, kreipiasi kreditorius, būsto paskolų atveju dažniausiai - bankas. Areštavęs turtą hipotekos teismas duoda skolininkui 30 dienų grąžinti skolą. Jei jis to nepadaro, kreditorius vėl kreipiasi į hipotekos teismą dėl skolos išieškojimo turtą pardavus iš varžytynių.

Procesas nuo paskolos davėjo apsisprendimo pradėti išieškojimą iki teismo nutarties dėl turto pardavimo iš varžytynių paprastai trunka du tris mėnesius. Turto pardavimas iš varžytynių, jei skolininkas nesipriešina, neskundžia antstolio veiksmų ir neginčija turto įvertinimo, paprastai užtrunka tris mėnesius, o visas išieškojimo procesas - maždaug pusmetį. Jei įkeisto turto savininkas priešinasi išieškojimui, procesas gali užtrukti daug ilgiau.


Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net