Renovacijai trukdo tarpininkai

Patikimų įmonių sąrašas

Oficialiai daugiabučių renovavimo rangos darbų konkursuose gali dalyvauti tik skaidrumo ir patikimumo testą perėjusios statybos įmonės. Tokių Lietuvoje yra per 300. Negana to, tos įmonės reitinguotos pagal pajėgumų galimybes, esą tai garantuoja, kad per Centrinę pirkimų organizaciją perkant rangos darbų paslaugą įmonė bus pajėgi aprėpti užsakymą ir atlikti jį kokybiškai.

Renovacijos procese dalyvaujančių įmonių sąrašą patvirtino Vyriausybė, todėl vilnietis V.Pavalkis su kaimynais tokiais pažadais patikėjo. Tačiau kai atėjo laikas su patikima įmone pasirašyti sutartį, ji atsiuntė netikėtą atsakymą: laimėto konkurso atsisakė. V.Pavalkis sako taip ir liko nesupratęs, kodėl įmonė iš patikimų įmonių sąrašo juos apvylė. Juo labiau kad darbus pradėti spaudžia terminas, mat į jį neįsitekus gyventojai praras teisę į kompensaciją.

Bankui - gardus kąsnis

V.Pavalkis su kaimynais jaučiasi it musę kandę. Renovacijos projektas viršija 500 tūkst. litų, gyventojai tikėjosi, kad 40 proc. sumos kompensuos valstybė, o dabar aiškėja, kad visą sumą gali tekti padengti patiems, nes darbai nebus atlikti iki numatyto termino.

V.Pavalkį, kaip turintį daugiausia laisvo laiko, kaimynai įpareigojo išsiaiškinti, kodėl stringa renovacija, nors kaimynai dėl jos rankomis sukirto dar 2012 metų rudenį. Nemokaus gyventojo name - nė vieno, prieštaraujančio - taip pat. Be to, ir finansuotojui šis namas turėtų būti gardus kąsnis, mat keli butai pareiškė visą sumą padengsiantys iš karto, kiti už renovaciją žadėjo atsiskaityti anksčiau, nei numatytas terminas, - per penkerius metus. Tačiau jau dveji metai, o darbai nė neprasidėjo, net dokumentai nesutvarkyti.

Norėjo kaip geriau

V.Pavalkis su kaimynais galbūt nebūtų tiek nusivylę renovacijos procesu, jeigu ne nutylėtos klaidos. Pasirodo, renovacijos procesą administruojanti bendrovė „Senamiesčio ūkis“ pažeidė eiliškumą: pirma paskelbė darbų rangovo konkursą, o tik vėliau kreipėsi į banką dėl paskolos.

„Norėjo kaip geriau, kad tik greičiau procesas vyktų, o išėjo kaip visada“, - paaiškino „Senamiesčio ūkis“ atstovas Jevgenijus Sakovskis.

Tačiau V.Pavalkis tokiais pasiteisinimais netiki. Jam atsakymą į klausimą, kodėl apsimoka vilkinti, pakužda skaičiai komunalinių mokesčių sąskaitoje. Pusę sąskaitos vasaros metu sudaro eksploatacinės ir kitokios priežiūros išlaidos. Pašnekovo įsitikinimu, kuo namas prastesnės būklės, tuo brangiau kainuoja jo priežiūra.

V.Pavalkis tvirtino iš pat pradžių jautęs, kad namą administruojančios bendrovės vadovas nesuinteresuotas renovacijos procesu, tačiau užsispyrus namo gyventojams neturėjo kur trauktis. „Namą prižiūrinčios bendrovės darbuotojai algas gauna, kam jiems užsikrauti papildomu darbu“, - įsitikinęs V.Pavalkis. Jo nuomone, dėl tarpininkų neveiklumo renovacijos procesas neįsisiūbuoja tiek, kiek galėtų.

Procesą sutrikdyti esą labai paprasta: pažeidei eiliškumą ir viskas sustojo.

Tiesa, „Senamiesčio ūkio“ direktorius Nerijus Šarauskas teigė, kad paprasčiausiai pritrūko patirties. Be to, verslininkams objektas nebuvęs patrauklus.

Konkursą laimėjusios bendrovės „Promostas“ vadovas Stanislovas Dobulskis tvirtino, kad minėtas namas seniai galėjo būti renovuotas, tačiau administruojanti bendrovė nerodė jokios iniciatyvos. „Mes patys organizavome susitikimus, norėjome pasirašyti sutartį, bet administratoriui nebuvo įdomu. Negavau jokio atsakymo. Ir su projektuotojais buvome susitikę, ir su gyventojais“, - kalbėjo verslininkas.

Konkursą laimėjusi bendrovė nebuvo užsispyrusi nepasirašyti sutarties, nors buvo praėjęs oficialus terminas, tačiau 8 mėnesius laukti esą buvę per ilgai. „Negalime sėdėti ir laukti, žmonės turi užsidirbti“, - sakė jis. Net ir po 8 mėnesių niekas nepakvietė pasirašyti sutarties, tačiau verslininkas sulaukė netikėto skambučio, skambintojas paprašė oficialiai parašyti, kad atsisako laimėtos sutarties. „Paskambino ir paprašė. Jie norėjo, kad būtų paskelbtas naujas konkursas“, - sakė verslininkas.



Daiva Matonienė, aplinkos viceministrė:

Jeigu kaina verslininkui per maža, tegul jis nedalyvauja konkurse. Sudalyvavai, tuomet privalai atlikti darbus. Jeigu leistume, kad verslininkai dalyvautų konkursuose ir vėliau nepasirašytų rangos sutarčių, prasidėtų chaosas. Dalyvauji ir laimi, kažką kitą išstumi iš konkurso. Konkurentas galbūt būtų galėjęs ir norėjęs įvykdyti užsakymą. Jeigu rangovas be aiškios priežasties nepasirašo rangos darbų sutarties, jam turi būti taikomos sankcijos. Tačiau yra numatyti terminai, per kuriuos sutartis turi būti pasirašyta, kad verslas galėtų planuoti darbus.

Jeigu renovacijos procesas nevyksta dėl daugiabutį administruojančios bendrovės kaltės, tuomet taip pat reikia imtis sankcijų. Tačiau tai jau gyventojų apsisprendimo reikalas. Veiksmingiausia sankcija - atsisakyti tokios bendrovės paslaugų. Tai nėra sunki ar ilga procedūra, tam turi būti pritarta gyventojų susirinkime.

Gyventojams nėra ko jaudintis, kad praras teisę į valstybės paramą, nes įvertinus aplinkybes yra galimybė terminus pratęsti.


Rolandas Černiauskas, Centrinės perkančiosios organizacijos direktorius:

Į renovavimo konkursuose galinčių dalyvauti įmonių sąrašus įtrauktos įmonės pasirašo preliminarias sutartis, kuriose įsipareigoja pateikti pasiūlymą, o laimėjimo atveju vykdyti darbus. Jeigu pirkėjas įgyvendina visas sąlygas, darbų atsisakyti negalima. Jeigu atsisako, taikome sankcijas, išbraukiame iš sąrašo.

Su statybos įmonėmis tokių priemonių imtis neprireikė. Yra buvę keli atvejai, kai išbraukėme iš sąrašų renovacijos kokybę prižiūrinčias įmones, nes šios nevykdė įsipareigojimų.

Bėda ta, kad gyventojai nuoskaudą jaučia širdyje ir nesiskundžia, o mes net nesužinome. Jeigu procesas stringa, reikia reaguoti, skųstis.

Sankcijų bendrovės nenori, nes tai reiškia, kad daugiau negalės dalyvauti centralizuotų pirkimų konkursuose. Verslas nori turėti užsakymų.

Jeigu gyventojai atsisako su laimėtoju pasirašyti sutartį, iš mūsų pusės pasekmių nesulaukia, bet yra pavojus, kad bendrovė kreipsis į teismą prašydama priteisti nuostolius, kuriuos ji patyrė dalyvaudama konkurse.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“