respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Nešiukšlinti skatins taromatai

2015 spalio mėn. 13 d. 08:19:06
Alia ZINKUVIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

Vakar pristatytas pirmasis Lietuvoje taromatas. Į šiuos įrenginius nuo kitų metų vasario 1-osios visi vartotojai galės sukišti stiklinę, plastmasinę ir metalinę tarą nuo mineralinio vandens, alaus, sulčių, nektarų, pigaus vyno bei giros ir atgauti 10 centų, sumokėtų kaip užstatas įsigyjant minėtų gėrimų.

×
nuotr. 1 nuotr.
Apie 30 tūkst. eurų kainuojančio taromato apgauti nepavyks - butelius ir skardines jis priims tik su nepažeistomis etiketėmis ir paženklintus specialiais kodais. Stasio Žumbio nuotr.

 

Kaip veikia pirmasis taromatas, buvo demonstruojama prie sostinės „Maximos“ bazės įrengtame supirkimo punkte. Vien „Maxima“ prie savo parduotuvių visoje Lietuvoje įrengs 184 taromatus, dar 19 jų bus įrengti parduotuvių viduje. Likusiose 28 mažiausiose „Maximos“ parduotuvėse tarą priims darbuotojai.

Grąžinęs tarą klientas iš taromato galės pasiimti čekį ir kasoje paprašyti grynųjų pinigų arba su tuo čekiu atsiskaityti pirkdamas kitas prekes. Svarbiausios sąlygos norint atgauti užstatą - turi būti nepažeista taros etiketė, nes aparatas gali nenuskaityti prekės kodo ir nepriimti pakuotės.

Tie, kurie tikisi užsidirbti, kaupdami skardines, plastikinius butelius ir stiklinę tarą, kuri nuo kitų metų vasario brangs iki 10 centų, raginami nevargti be reikalo. Mat taromatai priims tik pagal naują tvarką specialiai pažymėtą tarą - pakuotės turės ne tik naują brūkšninį kodą, bet ir specialų juodą ir baltą ženklą, kurį atpažins taromatai. Pereinamasis ženklinimo laikotarpis truks iki 2016 m. gegužės 1 d.

Bendrovės „Maxima LT“ vadovas Žydrūnas Valkeris teigia, kad pirmaisiais metais planuojama per taromatus surinkti apie 80 proc. šiame prekybos tinkle nuperkamų gėrimų pakuočių.

„Tikimės, kad pirkėjai įpras naudotis patogiais taromatais, kuriuos nuolat prižiūrės mūsų darbuotojai, ir ateityje perdirbamos taros procentas augs“, - sako Ž.Valkeris ir tikisi pasiekti Estijos rezultatus, kai į taromatus sugrįžta 85-95 proc. taros. Bendrovė yra apskaičiavusi, kad taromatų projektas pareikalaus apie 1 mln. eurų investicijų.

Bet patys taromatai prekybininkams nekainuos - tinklo plėtra ir finansavimu rūpinasi VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. Įstaigos generalinis direktorius Gintaras Varnas „Vakaro žinioms“ teigė, kad investicijos į tūkstantį taromatų šalies mažmeninės prekybos įmonių parduotuvėse sieks 22 mln. eurų, dar apie 7 tūkst. eurų bus investuota į skaičiavimo ir sandėliavimo centrą, kur keliaus visos surinktos pakuotės.

Lietuvoje iki šiol antriniam perdirbimui pavykdavo surinkti tik apie 20 proc. plastiko butelių - kiti patekdavo į sąvartynus arba būdavo išmetami miškuose, pakelėse ir teršia gamtą. Į užstato sistemą nepatenka ir vyno bei stipriųjų gėrimų buteliai. G.Varnas teigė, kad iš pradžių diskusijos apie tai vyko, bet nueita kitų valstybių jau pramintu keliu.

„Pakuotės mokestis taikomas turint tikslą saugoti gamtą, o gamtoje dažniausiai vartojami gaivieji gėrimai ir alus - būtent šių pakuočių daugiausiai ir išmėtoma kur pakliuvo. Stipriųjų alkoholinių gėrimų kaina, palyginti su užstato dydžiu, yra aukšta, todėl pirkėjas didelės reikšmės jai neteikia“, - akcentavo G.Varnas ir pridūrė, kad didesnis užstatas už mineralinio, vyno plastikinį butelį ar alaus skardinę turėtų motyvuoti vartotoją susigrąžinti pinigus.

Paklaustas, galbūt dar didesnis užstatas irgi motyvuotų nemėtyti šampano ar degtinės butelių, G.Varnas aiškino, kad tokių butelių gamybos sąnaudos nedidelės, todėl pakėlus jų supirkimo kainą tikėtinas kontrabandinės taros antplūdis iš kaimyninės Baltarusijos.


Rimantas BRAZIULIS, Lietuvos žaliųjų judėjimo narys:

Mes matome, kad kitose šalyse tokios sistemos veikia, vadinasi, jeigu mūsų valstybė norėtų, galėtų susitvarkyti. Bet mūsų valdžia parodė čia visišką savo neįgalumą. Valdžia mums ne kartą grasino, kad už visus gėrimus stikliniuose buteliuose reikės mokėti didesnį užstatą. Bet kai aš nunešu tuos butelius grąžinti, iš manęs paima vos vieną kitą. Visi prekiauja, bet butelių nepriima.

Tiek metų ES lėšos buvo skiriamos aplinkai, atliekų tvarkymui, o niekas nepasikeitė. Dabar europiniai pinigai baigiasi, už atliekas gresia baudos, todėl dabar desperatiškai ieškoma, kas kaltas, į ką būtų galima parodyti pirštu. Gamintojai tvarkosi, prekybininkai investuoja pinigus, vadinasi, kalčiausi liks žmonės, kurie užsispyrę teršia gamtą, nors jų švietimui ir perauklėjimui jau buvo išleista dešimtys milijonų eurų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPRĘS: šeštadienį Bendruomenių Rūmų nariai susirinks į Didžiosios Britanijos parlamento nepaprastąjį posėdį, kad pritartų arba atmestų naują sutartį dėl „Brexit“ sąlygų.
  • PROTESTAI: mažiausiai 182 žmonės nukentėjo penktadienį Katalonijoje per įvairias regiono nepriklausomybės šalininkų protesto akcijas; dauguma nukentėjusiųjų traumas patyrė Barselonoje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams turėtų būti didesnės?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

 +8 +10 C

 

+10 +11 C

+15 +17 C

+16 +18 C

 

 +15 +17 C

0-3 m/s

0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

USD - 1.1144 PLN - 4.2843
RUB - 71.3066 CHF - 1.0996
GBP - 0.8644 NOK - 10.2198