respublika.lt

Neatsakingas nekilnojamojo turto pirkimas gali pridaryti problemų (3)

2021 liepos 14 16:50:20
Vidmantas MISEVIČIUS

Dalis šalies gyventojų per pandemiją sutaupytus pinigus dabar leidžia pirkdami nekilnojamąjį turtą. Įvairių projektų vystytojai ir statytojai viešai džiaugiasi, kad būstai graibstomi kaip karštos bandelės, tačiau kukliai nutyli, kad nepasigilinę į perkamų patalpų paskirtį vėliau jų savininkai gali skaudžiai nusivilti.

×
nuotr. 1 nuotr.
Nors sostinėje ir kituose miestuose statoma daug naujų statinių, nuolatiniam gyvenimui tinkami toli gražu ne visi. Stasio Žumbio nuotr.

 

Povandeniniai akmenys

Statybos Vilniuje vyksta vos ne ant kiekvieno kampo. Pasidomėjus viešai apie jas pateikiama informacija, nesunku pastebėti, kad absoliučią daugumą naujų statinių sudaro ne komercinės, o, atrodytų, gyvenamosios paskirties pastatai. „Atrodytų", nes viskas yra sudėtingiau. Teoriškai, jeigu būstas nėra visiškai komercinės patalpos, tai jis tarsi tinkamas gyventi. Deja, čia yra tam tikrų niuansų. Reikalas tas, kad nuolatiniam gyvenimui yra skirtos tik tos patalpos, kurių paskirtis yra aiškiai įvardinta kaip gyvenamoji. Tokių pasiūlymų, vartant naujų projektų skelbimus, yra tik vienas kitas, nes vystytojai taip pat siūlo pirkėjams apartamentus, poilsiui skirtas patalpas arba iš viso nenurodo jų paskirties. Neišsiaiškinus, kas yra kas ir „imant, ką duoda", vėliau apie jaukius namus svajoję žmonės gali susidurti su galybe „netikėtų" ir kartais labai sunkiai išsprendžiamų problemų.

Vystytojams taip paprasčiau

Komentuodamas situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, advokatų kontoros „Misiūnas ir Partneriai" teisininkas Mažvydas Misiūnas atkreipė dėmesį į esminius momentus.

„Pirmiausia būsimiems pirkėjams reikėtų atminti, kad bet kokia kita patalpų paskirtis, jeigu ji nėra gyvenamoji, sukuria ir kitokius reikalavimus. Tai gali turėti įtakos parkavimosi vietų skaičiui, užstatymo tankumui, higienos normoms, STR‘ui, vietovės planui ir t.t. Kitaip sakant, perkant patalpas, kurių tiesioginė paskirtis nėra gyvenamoji, pirkėjai negaus visų, pagal standartinius reikalavimus būstui priklausančių, privalumų", - perspėjo advokatas.

Paklausus, kodėl vis tiek vystytojai stato apartamentus ar poilsines, M.Misiūnas nurodė kelias priežastis.

„Tarkim, dėl to, kad sklypo paskirtis yra ne gyvenamoji, vystytojai gudrauja įrengdami 49 proc. gyvenamųjų, o visas kitas patalpas - poilsio ar kt. Tuomet pastatomos kitos paskirties patalpos, o pirkėjai viliojami pažadais, kad baigus statybas paskirtis bus pakeista. Čia kyla natūralus klausimas - jeigu paskirtį taip paprasta keisti, tai kodėl to nepadaroma iš karto? - svarstė teisininkas.- Dar vienas momentas - statant kitos, o ne gyvenamosios, paskirties statinį, į jį galima mažiau investuoti, nes jam taikomi kitokie reikalavimai. Šiuo atveju statytojai žymiai sutaupo. Jiems, vertinant reklamą, tarsi ir atsiranda įsipareigojimas vėliau patalpų paskirtį pakeisti, tačiau, abejoju, ar toks punktas įtraukiamas į pirkimo/pardavimo sutartį."

Teisininkas pastebėjo, kad sostinėje tokių, „įvairios" paskirties statinių tik daugėja. Be to, šiuo metu Teritorijų planavimo įstatymų pakeitimuose, kurioms išvadas teikė ir M.Misiūnas, siūloma galimybė leisti vystytojui pastatyti didesnį, negu numatyta konkrečiame sklype, gyvenamąjį pastatą, jeigu dalis butų bus naudojami kaip socialiniai būstai. Jeigu jie bus patvirtinti, taip bus sukurta dar viena landa, leidžianti vystytojams statyti didesnius, negu numato konkrečiai vietai taikomi reikalavimai, pastatus.

Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės

Problemą, pasak M.Misiūno, gilina tai, kad retas naujos statybos būsto pirkėjas yra linkęs išsamiau pastudijuoti, kas jam yra siūloma.

„Vystytojas gali perspėti, kad parduodamas ne gyvenamasis butas, o apartamentai ar poilsiui skirtos patalpos, tačiau eilinis pirkėjas šių niuansų gali neįvertinti. Jis, įsitikinęs, kad perka naujus namus, vėliau gali susidurti su neišsprendžiamomis problemomis, nors apie tai jis tarsi ir buvo informuotas, - teigė teisininkas. - Jeigu žmogus visgi suabejoja, pardavėjai, tikėtina, jau yra parengę „įtikinamus" atsakymus, kodėl statomi, tarkim, apartamentai, o ne butai. Tačiau, jeigu ieškoma būtent gyvenamojo būsto, bet kokie apartamentus norinčių įsiūlyti pardavėjų teiginiai faktiškai yra pirkėjo klaidinimas. Pastarajam vietoje buto įsigijus apartamentus ar poilsio patalpas, kurių pirkimui bankai gali net neduoti paskolos, teisiniai ginčai ateityje yra garantuoti. Naujieji savininkai tikrai susidurs su tokiomis problemomis kaip užstatymo tankis ar infrastruktūra. Jiems taip pat gali nepavykti prisiregistruoti, įkurti bendrijos ar susitarti dėl šiukšlių išvežimo, nes poilsinėse negalima nuolat gyventi. Reikėtų nepamiršti ir apie užslėptus statybų trūkumus, kurie pasirodo po 4-5 metų.

Gyvenamiesiems būstams taikoma 20-ies metų garantija, tačiau poilsinės jos greičiausiai neturės. Tad neatsakingo pirkimo klausimas vėliau gali persikelti į teismą, deja, praktika rodo, kad tokias bylas Lietuvoje dažniausiai laimi statytojai."

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PARDUOTUVĖS: Praėjusią savaitę, lyginant su praeitų metų analogiška savaite, srautai tose 75 parduotuvėse, kuriose tikrinami „galimybių pasai“, sumažėjo apie 30 proc., teigia Maxima atstovai.
  • SUPIRKIMAS: Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, per metus pakilo 18,2 proc., iki 309,31 euro už toną.
  • PARAMA: Europos Sąjungos (ES) šalys pažadėjo Prancūzijai savo paramą ginče su Australija ir JAV dėl žlugusio povandeninių laivų sandorio.
  • INFLIACIJA: „Eurostat“ duomenimis, liepą metinė infliacija Lietuvoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje, siekė 4,3 proc.
  • COVID-19: Australijos krepšinio lygoje žaidžiantis krepšininkas neteko darbo, nes atsisakė pasiskiepyti nuo kovido.
  • NEDARBAS: Latvijoje nedarbas sumažėjo iki 6,9%, tuo tarpu Lietuvoje jis siekia - 12,2%.
  • NARKOTIKAI: Indijoje konfiskuota 2,7 milijardo vertės heroino, kuris atkeliavo iš Afganistano.
  • ATLYGINIMAI: Dėl padidėjusių dujų kainų Achema stabdo vieną iš dviejų amoniako cechų ir tai gali paveikti 400 darbininkų darbo vietas bei pajamas.
  • RENTGENAS: Muitinės departamentas iš kinų perka rentgeno aparato įrengimą Kenos muitinėje pasienyje su Baltarusija.
  • ŠILDYMAS: Visoje Lietuvoje rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka AB „Kauno energija" aptarnaujami vartotojai (3,26 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai (9,01 ct/kWh su PVM).
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate I.Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbą COVID-19 valdyme?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +7 C

+3 +13 C

 

+8 +12 C

+6 +12 C

+8 +14 C

 

+11 +13 C

0-4 m/s

0-9 m/s

 

0-9 m/s

       

Nuorodos