Ministerijai neskiriant kvotų, vežėjai priversti mažinti veiklos apimtis, patiriami milijoniniai nuostoliai

Kvotos neskiriamos net ir atsižvelgiant į tai, kad tūkstančiai vairuotojų negalėjo tęsti darbo Lietuvos įmonėse dėl karo Ukrainoje, o kiti sektoriai turi nemažai laisvų jiems skirtų kvotų. Dėl to daugėja veiklos apimtis mažinančių vežėjų – šiuo metu tušti stovi 20 proc. vilkikų autoparkų, t.y. maždaug 12 tūkst. vilkikų, nes trūksta daugiau nei 30 tūkst. vairuotojų.

Transporto sektorius yra trečia pagal dydį Lietuvos ūkio šaka, tad prognozuojama, kad dėl delsimo milijoninius nuostolius skaičiuos ne tik vežėjai, bet ir Lietuvos respublika, o jie su laiku tik didės, rašoma Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ pranešime.

„Linava“ tvirtina, kad ji jau keletą mėnesių skatina skirti papildomas kvotas vairuotojų ne iš Europos Sąjungos (ES) įdarbinimui mūsų šalies transporto ir logistikos įmonėse.

Visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministro Vytauto Šilinsko pasirašytame rašte asociacija buvo informuota, kad kol kas kvotų nebus. Pasiūlyta kalbėtis su profesinėmis sąjungomis. Ministerija nusprendė neatsižvelgti į verslo organizacijų prašymus ir pabrėžė, kad kuo daugiau sprendimų drauge turėtų priimti darbdavius ir darbuotojus atstovaujančios organizacijos.

Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, bet koks galutinio sprendimo vilkinimas dėl papildomų kvotų skyrimo veda į vis didesnius nuostolius verslui ir valstybei.

Z.Buivydas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad svarstant, ar skirti papildomas kvotas neatsižvelgiama net į tokius aiškiai matomus faktus, kad, pavyzdžiui, paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriams šiais metais iš viso buvo skirta daugiau nei 35 tūkst. kvotų. Ir iš jų visas 16 tūkst. rugpjūčio pabaigoje išnaudojo tik paslaugų sektorius.

Dabar tenka prašyti papildomų kvotų, nors iki šiol, pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriuje vis dar likę nepanaudota iš viso daugiau nei 12 tūkst. kvotų. Būtent tai leidžia pagrįstai kelti klausimą, ar kvotos apskritai yra reikalingos.

„Vilkikų vairuotojai nuolatos yra profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše. O dėl susidariusios situacijos dabar turime jau nebe šimtus, o tūkstančius pavyzdžių, kai nepalengvėjus vairuotojų įdarbinimui Lietuvoje, potencialūs transporto sektoriaus darbuotojai „nuplaukia“ bei įsidarbina ten, kur įdarbinimo procedūros gerokai trumpesnės“, – sako Z. Buivydas.

Tai, pasak jo, stipriai kerta per mūsų šalies įmonių konkurencingumą: kuo ilgesnis delsimas – tuo viskas kainuoja brangiau. Dėl to kenčia ne tik mūsų šalies vežėjai, kurie netenka jiems reikalingos darbo jėgos bei mažina veiklos apimtis, bet ir valstybė, nes transporto sektorius sudaro maždaug dešimtadalį šalies BVP.

Be to, spręsti vilkikų vairuotojų trūkumo problemas didinant kvotas bei sudarant geresnes galimybes vairuotojams atvykti iš kitų šalių ragina ir Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU).

ELTA primena, kad pirmadienį vykusiame Seimo Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti posėdyje socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas pabrėžė, kad beveik pusė kvotų, skirtų trūkstamų paslaugų sektoriaus profesijų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui, nebuvo tinkamai išnaudotos, kadangi užsieniečiai dirbti arba nepradėjo, arba netrukus darbovietę paliko.

Pasak jo, vietoje to, kad kvotos būtų didinamos, būtina spręsti, kaip sumažinti Lietuvoje dirbančių trečiųjų šalių piliečių kaitą ir juos išlaikyti.

Jis taip pat teigė, kad iš visų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) suteikiamų kvotų trūkstamų profesijų specialistams iš trečiųjų šalių įdarbinti, jas jau išnaudojo paslaugų sektoriaus darbdaviai.

V. Šilinskas taip pat tikino, kad SADM su darbdaviais ir darbuotojų atstovais diskutuoja, kaip darbo jėgos trūkumo problemą spręsti ne leidžiant įsivežti daugiau užsieniečių, o ieškant, kaip išlaikyti tuos, kurie jau atvyko.