M.Dubnikovas apie nedarbo rodiklius: kreivų veidrodžių karalystė

„Nedarbas tikrai šoktelėjo reikšmingai nuo to laiko, kai buvo karantinas, tai paskatino žmones, kurie buvo ilgalaikiai bedarbiai ir neturėjo jokios intencijos to darbo ieškoti, tai jiems 200 eurų išmoka atrodo viliojamai, kaip bebūtų, ypač regionuose. Nenuostabu, kai dalinami pinigai, juos ateina pasiimti.

Akivaizdu, kad normalias pajamas užsitikrinantys žmonės greičiausiai per daug tais 200 eurų nesižavėtų, neišeitų iš darbo dėl to. Tai rodo tam tikrą problemą, kad pakankamai daug žmonių yra žemų pajamų lygyje, ir tai yra visos šalies problema“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Anot finansų analitiko, dabartinė situacija panaši į kreivų veidrodžių karalystę.

„Šiek tiek nesutinku su ministro (Lino Kukuraičio – ELTA) pasakymu, kad tiesiog davėme išmoką, tai žmonės subėgo pasiimti, o visos pandeminės krizės, kurios nutiko, neturi įtakos. Reikia išeiti į gatvę ir suprasti, kiek jos yra tuštesnės nei prieš pusę metų. Supraskime, kad maitinimo, viešbučių, apgyvendinimo, turizmo paslaugos patyrė didžiulį sukrėtimą ir šiame sektoriuje daug žmonių realiai neteko darbo. Dar potencialiai yra nemažai žmonių, kurie neteks darbo prasidėjus naujam sezonui“, – sakė jis.

„Turime iš esmės kreivų veidrodžių karalystę, kad tie, kurie net neieško darbo, jie registravosi (į Užimtumo tarnybą – ELTA). Iš kitos pusės, turime problemą su nedarbu tam tikruose sektoriuose“, – pridūrė M. Dubnikovas.

Jo teigimu, didelis laisvų darbo vietų skaičius rodo disbalansą tarp nedirbančiųjų ir darbo ieškančiųjų.

„Vienas aspektas – skirtingos kvalifikacijos, neatitinka pasiūla paklausą. Antras dalykas, geografiniai klausimai, ne visi žmonės gali pasiekti darbo vietas, jiems reikia keisti arba darbo vietą, arba važiuoti, o transportas nėra patogus kaina arba laiko prasme.

Šioje vietoje sprendimai galėtų būti keli. Vienas trumpalaikis sprendimas – peržvelgti transporto srautus ir pažiūrėti mobilumą, pasiūlyti gal netgi nemokamus maršrutus, kurie leistų žmonėms iš nutolusių vietų, kur yra nedarbas, pasiekti aktyvesnius centrus, miestus. Ilgalaikėje perspektyvoje išlieka opi kvalifikacijos ir persikvalifikavimo problema. Žmonės kaip ir nori dirbti, bet negali, o kiti ieško darbuotojų, bet jų neranda“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.

Lietuvoje nedarbo lygis šią savaitę pasiekė naują aukštumą – 13,5 proc. Iš viso šiuo metu šalyje, Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo ieško 232,4 tūkst. žmonių.

Tuo pačiu metu fiksuojamas rekordiškai didelis laisvų darbo vietų skaičius. Rugpjūčio pradžioje buvo per 17 tūkst. neužimtų darbo vietų – daugiausiai nuo tada, kai buvo pradėta skelbti ši statistika. Be to, šią vasarą Lietuvoje į darbą priimamų žmonių skaičius yra gerokai didesnis nei atleidžiamų.

Lenkijoje nedarbo lygis šalyje yra 6,1 proc., Latvijoje – 8,4 proc., Estijoje šis rodiklis rugpjūtį pasiekė 7,8 proc.