respublika.lt

„Lukoil Baltija“ prezidentas Ivanas Paleičikas:
Valdžioje trūksta patriotų

(0)
Publikuota: 2014 gruodžio 14 08:09:19, Danutė ŠEPETYTĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Ivanas Paleičikas. Stasio Žumbio nuotr.

Išsiskirdami su „Lukoil Baltija“ prezidentu Ivanu Paleičiku, galima sakyti, susilažinome dėl Rusijos ekonomikos, nors, tiesą sakant, jėgos visiškai nelygios: sėkmės lydimo verslininko, vienos geriausių „Lukoil“ antrinių kompanijų vadovo optimizmas kyla iš didelės jo patirties, o mano pesimistiniai spėjimai remiasi vien teoretiniais abiejų pusių ekonomistų išvedžiojimais. Pokalbis prasidėjo, žinoma, ne nuo to. Savaitę dvejojęs duoti interviu I.Paleičikas buvo perspėjęs, kad asmeninėmis temomis nekalbės. Todėl užvėrusi duris be nuorodos, jog šiame kambaryje sėdi svarbiausias „Lukoil Baltija“ žmogus, pajuokavau:

 

- Jei gerai suprantu, nenorite kalbėti apie tai, kad esate baigęs Kauno politechnikos institutą, kad jūsų žmona Birutė yra lietuvė, kad turit tris šaunius vaikus, kurie nesiruošia emigruot, kad beveik vien jūsų lėšomis radosi Ventos bažnyčia, - žodžiu, neinformuoto skaitytojo akyse norėtumėte taip ir likti rusų vietininku šiame krašte...

- Aš ne rusas, aš lenkas, Baltarusijos lenkas. Gimiau Gardine, baigiau mokslus Lietuvoje, atstovauju „Lukoil“ ne Rusijoje, o Pabaltijyje, tad tie priekaištai, neva aš atstovauju rusams, man netinka. Man rūpi, kad Lietuvoje, o ne kažkur kitur žmonėms būtų geriau gyventi.

- Aš nevykusiai pajuokavau, atleiskite... Gal ne visiškai asmeninis klausimas - kokia nauda iš jūsų verslo Lietuvai ir kokia - Rusijai?


- Būdami viena iš dešimties didžiausių Lietuvos įmonių sukuriame 4-5 tūkstančius darbo vietų, sumokame daug mokesčių (su akcizais šimtus milijonų). Mūsų žmonės lietuvišką patirtį veža į užsienį, t.y. puikiai vadovauja mūsų įmonėms Latvijoje, Suomijoje, Lenkijoje, paneigdami mitą, kad užsienio specialistai yra galva aukštesni už vietos profesionalus.

Man niekada nepatiko toks vertinimas. Mes sakome: mūsų žmonės yra puikiausi, gudriausi ir geriau už užsieniečius žino, kaip šitoje rinkoje galima ir reikia dirbt. Ką mes duodam „Lukoilui“? Šiandien mes turim tik jo ženklą, nes beveik dirbam be jų resursų (perkame tik kažkiek suskystintų dujų ir tik todėl, kad „Orlen Lietuva“ negali užtikrinti mūsų poreikių): degalus perkame arba iš „Orlen Lietuva“, ar iš suomių. Uždirbę pelno akcininkams mokame dividendus; jei mokame milijoną ar kelis milijonus dividendų per metus, tai labai nedideli pinigai, palyginti su tuo, ką „Lukoilas“ uždirba.

Mūsų žmonės gauna gerus atlyginimus, jiems nereikia važiuot ieškot darbo, mes stengiamės geros kokybės degalus parduoti už normalią, ne pačią aukščiausią kainą. Žmonės visam Pabaltijyje neturi daug pinigų, o kainos beveik tos pačios, kaip ir užsieny. Galime palyginti su Suomija: ten minimali alga - 2,5 tūkst eurų, Lietuvoje - tūkstantis litų (nuo spalio 1035 litai (300 eurų) - red. past.), o degalai ten tik 20 proc. brangesni.

- O kokius atlyginimus mokate savo darbuotojams?

- Bijau sumeluoti, bet vidurkis, man rodos, yra du su puse tūkstančio litų - jis pranoksta Lietuvos vidurkį (pernai vidutinė alga Lietuvoje siekė 1729 litus - red past.).

- Jūs sklaidote mitą, neva užsieniečiai pranašesni už lietuvius, o mūsų valdžia, regis, teigia priešingai...

- Nuo 1974 metų gyvenu Lietuvoje ir nuo pat Nepriklausomybės atgavimo stebiuosi mūsų valdžia, kuri skatino nevisavertiškumo kompleksą, atvirai abejojo savo valstybės piliečių kompetencija ir sakė: štai ateis užsienietis ir padarys, kad gerai gyventume. Pamenate, kaip buvo su „Williams“: ateis amerikonai, „Mažeikių naftos“ perdirbimo gamyklą pavers geriausia gamykla pasaulyje; kuo tai baigėsi, žinome...

Niekas pas mus neateis ir rojaus nepadarys - visi, kurie ateina, žiūri, kaip iš tos rinkos išpešti daugiau pinigų ir išvežti. Kol mes neišrinksime tokios valdžios, kuri pradės rūpintis savo žmonėmis, kuri sakys, kad mūsų žmonės yra patys geriausi, patys protingiausi, gero nebus. Todėl per ketvirtį amžiaus šitiek daug žmonių iš Lietuvos išvažiavo. Ir toliau važiuos...

- Galbūt lietuviai linkę bėgti nuo sunkumų?

- Nereikia kaltinti lietuvių. Žuvis ieško kur giliau, žmogus - kur geriau. Kokia prasmė aukoti savo gyvenimą tik dėl to, kad šiaip taip pramistum. Ten, kur valdžia sukuria tik tokias išgyvenimo sąlygas, natūralu, kad žmonės bėga. Trūksta patriotizmo Lietuvoje. Nėra valdžioje patriotų - kone kiekvienas žiūri savo kišenės, savo marškinių, daro tai, kas jam naudinga ir tarnauja, kaip čia švelniau pasakyti, ne žmogui, o tam tikrom idėjom, grupuotėm ir pan. Vienintelis Algirdas Brazauskas buvo patriotas, jo lygio vadovų, kurie atstovautų Lietuvos žmonėms, o ne kitoms valstybėms, nematau.

Žmonės Lietuvoje labai geri, labai darbštūs, jie moka dirbti ir gali dirbti, tik reikia jiems duoti darbo. O tam reikia patriotų valdžioje. Per Nepriklausomybės metus nė viena valdžia nesigyrė dirbanti, kad amerikonams būtų geriau, - visos valdžios deklaravo viską darančios, kad Lietuvos žmonėms būtų geriau, o žmonės gyvena vis blogiau ir blogiau. Ir ką? Jie tylomis susikrauna lagaminus ir išvažiuoja. Jie nemaištauja, bijo.

- O verslininkai nebijo? Elementaru, kad šalies gerovė priklauso nuo ekonomikos (verslo) išsivystymo, tačiau didesnis, svaresnis verslas pastaruoju metu stabdomas milijoninėmis baudomis.

- Mes prisigyvenome iki tokios demokratijos, kad verslininkai bijo pasakyti žodį Lietuvoje. Jie bijo Konkurencijos tarybos, Mokesčių inspekcijos, muitinės, Darbo inspekcijos, atbėgs, tikrins ir sužlugdys. Pasaulio mastu mes tokie maži, tokie nepastebimi, kad apskritai negalime nė su kuo konkuruoti užsienyje, o mus vadina oligarchais.

Jei kalbėtume apie „Lukoil“ - ji iš tiesų didelė kompanija ir pasauly matoma, jos piniginiai srautai prilygsta metiniam Lietuvos biudžetui - apie 10 milijardų dolerių (dabar, aišku, sumažės). O „Lukoil Baltija“ viena iš mažiausių jos kompanijų, į šitą milijardinį srautą teįneša dešimt milijonų; tai - mizeris. O Lietuvoj kuriama opinija, kad verslininkai - vos ne valstybės priešai, oligarchai, reikia su jais kovot. Įspūdis toks, kad norima išstumti tuos, kurie per 20 metų kažką sukūrė Lietuvoj ir sėkmingai dirba.

Aš kartais juokauju: Lietuvoj po 20 metų liks 141 Seimo narys, Prezidentūra ir biurokatija, daugiau nieko nebus. Iš ko jie tada gyvens?.. Iš tikrųjų nėra ir niekados nebuvo Lietuvoj oligarchų, o jeigu ir buvo vienas, susijęs su valdžia, tai amžinatilsį Bronislovas Lubys.

- Kadaise jūs irgi buvote arti valdžios, medžiodamas su šviesaus atminimo prezidentu Algirdu Brazausku...

- (Juokiasi.) Aš ir šiandien medžioju...

- Bet prezidentė nemedžioja.

- O aš dziudo ar sambo neužsiiminėju... Su A.Brazausku, premjeru, prezidentu, bendravau ne medžioklėje, pas jį buvo galima patekti užsirašius. Kaip dabar atsimenu, kai prieš įvedant arktinį dyzeliną, degalai šaldavo spaudžiant 20 laipsnių šalčiui. Kartą paspiginus 25-30 laipsnių šalčiams, net mūsų benzinvežiai sustojo, ir aš bandžiau tartis su ministerija (reikėjo maišyti reaktyvinius degalus, kad problema būtų išspręsta), bet ši formaliai atsakė, kad negalima, tada paskambinau A.Brazauskui, jis buvo premjeru, ir jis išsprendė klausimą per penkias minutes. Jis bendravo su verslu, jis klausė, ko jums reikia, kaip padėti, kad čia, Lietuvoje, visiems būtų geriau. Šiandien mūsų to niekas neklausia, su verslu nebendrauja, su mumis bendrauja visokie tikrintojai; manau, kad po šito pokalbio pasipils tikrintojų krūva ir aš turėsiu problemų. Kadangi aš sakau tą, ką matau ir ką galvoju, o ne tai, ką nori išgirsti valdžia.

- Nebandėte aptarti verslo problemų su šiandiene valdžia?

- Su premjeru - taip, šnekamės, bandome jam įrodyti, kad nereikia su verslu kovoti, reikia aiškintis, ko reikia jam suklestėti... Bandžiau patekti pas prezidentę, bet nepavyko...

- Neatrodytų labai sunku - teko matyti prezidentę kalbantis su humoro laidos komediantais...


- Su jais galima šnekėti, kad pakeltum savo reitingus, o su manim reitingų nepakelsi. Maža to, aš dar problemas pradėsiu vardinti... Šiandien matome: atsidaro švedai parduotuvę, mūsų prezidentė kerpa juostelę ir perka dovanas, atidaro suomiai katilinę Klaipėdoj, mūsų prezidentė kerpa juostą ir sako, kad geras investuotojas, nors mūsų verslininkai irgi galėtų investuoti...

- Kaip rusiškos kilmės verslui atsiliepia rusofobiškos nuotaikos, kurios plinta ir Lietuvoje? Šit Rusijoje tyrimais nustatyta, kad net 74 proc. gyventojų nepalankiai vertina JAV, pas mus, manau, panašus skaičius liudytų Rusijos nenaudai.

- Manęs ne vienas politikas klausia: nesumažėjo pardavimai? Ne, nesumažėjo, sakau, tik padidėjo. Mūsų kompanijoje dirba lietuviai ir lenkai, nė vieno ruso nėra, bet jei ir atsirastų, manau, jokios nacionalinės trinties nebūtų, nors aš, prisipažinsiu, ir jaučiu nuoskaudą dėl Lietuvos valdžios - kodėl neleidžia rašyt mano vardo ir pavardės Paleičik, kurią paveldėjau iš tėvų. Buvau pakrikštytas Janeku, rusai perrašė Ivanu, o lietuviai pridėjo prie pavardės galūnę.

O dėl politikos - visi puikiai supranta, kas vyksta: šiandien kovoja ar Rusija su Amerika, ar Amerika su Rusija, ir ne dėl demokratijos, bet dėl resursų, dėl tos pačios naftos, dėl dujų, dėl aukso, anglies, dėl įtakos pasaulyje. Man, pavyzdžiui, šiandien labiau rūpi, kas dedasi čia, ir aš už visą pasaulį sirgt nenoriu. Gyvendamas šalia Rusijos, uždirbdamas pinigus jos rinkoje negali sakyti, kad ten viskas yra blogai. Pozicija, kad rusai iš esmės blogi, o amerikonai iš esmės geri, kenkia Lietuvos verslui, ir ne „Lukoil Baltiją“ turiu omenyje, - mums šiandien tik geriau.

- Kodėl?


- Naftos produktų pardavėjams šiandienė situacija yra gerokai parankesnė negu buvo prieš metus. Kodėl? Blogai tiems, kurie išgauna naftą, o mes esame degalų perpardavėjai, ir, pingant degalams, jų daugiau perkama pas mus. Šiandien degalų kaina yra mažesnė nei keturi litai ir ji artėja prie degalų kainos Baltarusijoje, Rusijoje; iš ten jau nebeapsimokės jų vežtis.

Jau šiandien Lietuvoje parduodame daugiau degalų, tą jaučiame mes, tai pajus ir biudžetas, nes bus daugiau mokesčių sumokėta. Jei žiūrėtume plačiau, verslas šiandien kenčia, transportas stovi, naujų rinkų surast sunku. Kalbos apie kinų ir arabų rinkas yra utopiškos, nes logistikos sąnaudos bus tokios, kad nieko neišeis į tas rinkas nuvežti. Europoje juk visko perteklius.

- Kaip suprantu, jums gera gyvent Lietuvoje?


- Mačiau Lietuvą socialistinę, matau, kokias galimybes ji turėjo griuvus Tarybų Sąjungai. Lietuva buvo viena labiausiai išsivysčiusių ir geriausiai gyvenančių tarybinių respublikų ir šansai tapti antrąja Šveicarija buvo dideli, bet mes jais nepasinaudojome. Šiemet bus 40 metų, kai nuo aštuoniolikos čia gyvenu.

Tik negali gerai gyventi vienas, jei matai, kaip vargsta kiti. Stengiuosi padėti savo darbuotojams kaip vadovas, noriu, kad jie sutiktų Kalėdas ir Naujuosius su šventiškai pilnu stalu, o ne galvodami, kaip galą su galu sudurti. Kiekvienas vadovas bet kokiame poste šiandien turėtų galvoti, kaip padėti žmonėms, kurie dar neišvažiavo iš Lietuvos, kad jie čia ir pasiliktų.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s