1 nuotr.Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ trečiadienį praneša, kad iš perkrovų pajamų gauti 142 mln. eurų atiteks vartotojams, taip amortizuojant kitų metų elektros perdavimo tarifo augimą. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimu, dėl to kitąmet elektros kainos perdavimo dedamoji bus 4,3 proc. mažesnė nei šiemet, nors dėl aukštų elektros kainų turėjo augti tris kartus, rašoma pranešime.
Pažymima, kad likusios perkrovų pajamos bus skiriamos elektros sistemos infrastruktūros, didinančios tarpsisteminius pralaidumus, projektams įgyvendinti, pirmiausia – sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais finansuoti.
„Per šių metų aštuonis mėnesius „Litgrid“ gavo 177 mln. perkrovų pajamų, kurios pagal ES reglamentą nustatomos susidarius kainų skirtumams skirtingose prekybos elektra zonose. Matydami aukštas elektros energijos kainas ir skaičiuodami kitų metų elektros perdavimo tarifo dydį – jis turėjo augti tris kartus – rugpjūčio pabaigoje kreipėmės į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT), siūlydami 155 mln. eurų perkrovų pajamų panaudoti tarifo mažinimui. Atsižvelgdamas į mūsų siūlymą, reguliuotojas priėmė sprendimą panaudoti didžiąją dalį perkrovų pajamų – 142 mln. eurų. Tad ši suma per sumažėjusį tarifo mokestį atiteks visiems Lietuvos elektros vartotojams“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
Naują perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą, kuri įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d., VERT nustatė rugsėjo pabaigoje. Ji bus 0,654 ct / kWh. Tai 4,3 proc. mažiau nei šiemet, kai kainos viršutinė riba siekia 0,684 ct / kWh.
Elektros perdavimo paslaugų kaina yra viena iš šešių galutinės elektros energijos kainos dedamųjų, kitas sudaro įsigijimo, elektros energijos skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugos, sisteminių paslaugų ir viešuosius interesus atitinkančios paslaugos kainos.
Kaip pažymi „Litgrid“, perkrovų valdymo pajamas operatoriai gauna tuo atveju, kai tarp elektros prekybos zonų susiformuoja kainų skirtumai. Kainų skirtumas tarp prekybos zonų susiformuoja užsipildžius pralaidumams, tai yra, kai per elektros jungtis parduodami maksimalūs elektros kiekiai, kuriuos kasdien nustato elektros perdavimo tinklo operatoriai. Gaunamos perkrovų pajamos bendrovės pelningumo rodikliams įtakos nedaro ir negali būti panaudojamos kitiems tikslams negu numatyta ES direktyvose.
ES perkrovų valdymo pajamų reglamentavimas nurodo, kad perdavimo sistemų operatoriai pirmiausia jas turi panaudoti tarpsisteminėse jungtyse suprekiautų pajėgumų užtikrinimui ir tarpsisteminių jungčių pralaidumų didinimui. Reguliatorių sprendimu dalis perkrovų valdymo pajamų gali būti skirta perdavimo tarifo mažinimui.
Dėl aukštų elektros kainų 2022 m. „Litgrid“ pirmojo pusmečio grynasis nuostolis buvo 9,2 mln. Eur (2021 m. pirmąjį pusmetį grynasis pelnas buvo 17,4 mln. Eur). Nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros energijos kainų 3 kartus iki 34,7 mln. Eur išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.
