Naujų užsienio gamintojų prekės ženklų atėjimas į mūsų šalies rinką teikia nedaug vilties, kad lietuviški drabužiai galėtų pigti ir užimti didesnę rinkos dalį. Lengvoji pramonė 90 proc. pagamintos produkcijos eksportuoja į turtingesnes Europos šalis ir neturi ambicijų rengti savo šalies gyventojų.
Dažnas vartotojas negali prisiminti, kada paskutinį kartą pirko naujų išskirtinių lietuviškų drabužių. Jų kaina neatitinka kokybės, todėl daug uždirbantieji garsių firmų drabužių įsigyja užsienyje, nes ten jie nepalyginti pigesni nei mūsų šalyje. Mažas pajamas gaunančias šeimas gelbsti turgūs ir dėvėtų drabužių parduotuvės, kur kainos daug patrauklesnės.
Mūsų šalies drabužių rinkoje vietos gamintojų indėlis menkutis - vos 10 proc.
Didžiųjų glėbyje saugiau
Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos vadovas Linas Lasiauskas teigia, kad iki ekonominės krizės lietuviški lengvosios pramonės gaminiai vartotojų buvo labiau perkami ir užėmė iki 20 proc. rinkos. Ekonomika atsigauna, bet lietuviška lengvoji pramonė nesiekia atsikovoti užleistų pozicijų.
Asociacijos vadovas L.Lasiauskas teigia, esą lietuviška apranga yra per daug geros kokybės, kad būtų galima ją pigiai pardavinėti prekybos centruose. Mūsų gamintojų produkcija kur kas paklausesnė Estijoje, Latvijoje, kur nėra tiek daug skudurynų ir mūsų Gariūnams prilygstančių turgaviečių. Lietuviški drabužiai eksportuojami į Prancūziją, Italiją, Vokietiją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Rusiją, visas Skandinavijos šalis, tačiau jų kilmė dažniausiai nutylima, tik Švedija reikalauja nurodyti, kur drabužis pasiūtas, kitos šalys kilmės atskleisti nesiekia.
Gamintojai norėtų pardavinėti produkciją su savo prekės ženklais, tačiau tai pernelyg rizikinga, jei ženklas nėra plačiai žinomas. Labiau apsimoka priimti didelius užsakymus ir likti nežinomiems. „Lietuvoje yra apie 50 naujų prekės ženklų, tačiau sunku prognozuoti, kaip šioms prekėms seksis įsitvirtinti“, - teigia L.Lasiauskas.
Lietuva yra ypatinga šalis, verslininkai negali į ją gausiai vežti nei naujų automobilių, nei geros kokybės brangių drabužių, nes tokias prekes sunku parduoti.
Per maža rinka
Mūsų šalies lengvoji pramonė skaudžiausią smūgį patyrė prieš dešimt metų, kai buvo liberalizuota prekyba iš trečiųjų šalių. Neatlaikiusios konkurencijos per vienus metus bankrutavo 30 proc. lengvosios pramonės įmonių. Tos, kurios liko, dirba iki šiol. Darbuotojų lengvojoje pramonėje nuo 45 tūkst. sumažėjo iki 25 tūkst., tačiau pagaminamos produkcijos vertė padidėjo. „Nė viena įmonė neišsilaikytų be eksporto, mūsų šalies rinka yra per maža“, - teigia asociacijos vadovas.
Kodėl mūsų lengvoji pramonė nesiekia susigrąžinti prarastų pirkėjų? L.Lasiauskas teigia, esą gamintojams sunku konkuruoti su iš kitų šalių įvežamais gaminiais ir nelegalia vietos prekyba, nemokančia visų mokesčių. Gaminiai skiriami viduriniosios klasės pirkėjams, o mūsų šalyje šis sluoksnis vis dar nepakankamai gausus. Vartojimo krepšelyje drabužiai užima tik 4-5 vietą, gyventojai savo biudžeto lėšas pirmiausia skiria maistui, mokesčiams, vaikų reikmėms, skoloms grąžinti.
L.Lasiauskas tvirtina, kad Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje lietuviški lengvosios pramonės gaminiai mielai perkami.
Kokybė kiniška, kaina lietuviška
Mažmeninės prekybos lyderės Baltijos šalyse „Aprangos“ grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas apgailestauja, kad „Aprangos“ parduotuvėse lietuviški gaminiai sudaro vos 5 proc. produkcijos. Vietos gamintojai beveik viską eksportuoja, todėl prekybininkams neretai pasitaiko įsivežti lietuviškos kilmės drabužių iš kitų šalių, tik jau kito prekės ženklo ir dizaino.
„Audimas“, „Utenos trikotažas“, „Skinija“ ir kai kurios kitos įmonės turi savo ženklą bei dizainą ir joms puikiai sekasi.
„Mūsų lengvoji pramonė yra puiki gamintoja, tačiau jos žinomumas, dizainas yra smarkiai atsilikę. Vartotojai nori madingų geros kokybės gaminių už adekvačią kainą, tačiau lietuviški drabužiai kokybe nesiskiria nuo kiniškų, o jų kaina yra 30-35 proc. didesnė“, - teigia „Aprangos“ grupės vadovas R.Perveneckas. Įmonės turi ieškoti galimybių gaminti pigiau. Brangius gaminius sunku parduoti, todėl Europos gamintojai gamybą iš Kinijos jau perkelia į Taivaną ir į dar pigesnes Afrikos šalis.
„Prekiauti lietuviškais gaminiais mums būtų daug paprasčiau, nei atsivežti prekių iš Kinijos, tačiau kol kas lietuviška produkcija neatlaiko konkurencijos“, - teigia R.Perveneckas.
Ateities drabužiai vienkartiniai?
Kokie bus ateities drabužiai, ar išsipildys lūkesčiai dėvėti patogius, nebrangius, bet geros kokybės drabužius, kokios medžiagos yra kuriamos mokslininkų laboratorijose, „Respublika“ klausė Kauno technologijos universiteto Medžiagų inžinerijos katedros vadovės Vaidos Jonaitienės.
„Lietuvos ateitis - „protingos“ medžiagos ir drabužiai. Pigiai, tačiau kokybiškai mūsų šalies lengvoji pramonė negamins. Pasaulyje populiarėja greitoji mada, kai drabužis, už jį sumokėjus 2 eurus ir apsivilkus 2-3 kartus, išmetamas be jokio gailesčio ir perkamas naujas. Ne tik aprangos ir tekstilės pramonėje yra skatinamas kuo didesnis vartojimas - to siekia ir kiti gamintojai.
Tačiau aukštojoje madoje vis dar vertinamas medžiagų natūralumas, drabužių universalumas. Prabangios parduotuvės išlieka ir pirkėjų trūkumu nesiskundžia.
Tekstilės mokslas vis plačiau taiko aukštąsias technologijas. Jau sukurtos nuo lietaus ir vėjo, ultravioletinių spindulių apsaugančios, blogą kvapą pašalinančios, į temperatūros pokyčius reaguojančios medžiagos. Jau galima nusipirkti nuovargį mažinančių, drėgmę šalinančių kojinių, striukių su įmontuotais mobiliaisiais telefonais bei įvairiais ekranais.
Mūsų šalyje gaminamos nedegios medžiagos ugniagesiams, iš techninės tekstilės Kaune siuvamos neperšaunamos liemenės.
Šeimininkės iš sandėliukų vis rečiau išsitraukia lygintuvą. Ateityje šio prietaiso prireiks vis rečiau, nes kuriamos neglamžios medžiagos. Šiuolaikiškos skalbyklės geba išskalbti skalbinius jų nesuglamžiusios, drabužius galima vilkėti kurį laiką palaikius ant pakabo.
„Novatoriškų gaminių mūsų šalies mokslininkai pasiūlys, todėl drąsiai galima sakyti, kad aprangos ir tekstilės gamyba plėsis, ši pramonės šaka tikrai nesunyks, dalis gamybos iš didžiųjų miestų kelsis į regionus, kur lengviau rasti darbuotojų“, - teigia mokslininkė.
Naujų užsienio gamintojų prekės ženklų atėjimas į mūsų šalies rinką teikia nedaug vilties, kad lietuviški drabužiai galėtų pigti ir užimti didesnę rinkos dalį. Lengvoji pramonė 90 proc. pagamintos produkcijos eksportuoja į turtingesnes Europos šalis ir neturi ambicijų rengti savo šalies gyventojų.
Dažnas vartotojas negali prisiminti, kada paskutinį kartą pirko naujų išskirtinių lietuviškų drabužių. Jų kaina neatitinka kokybės, todėl daug uždirbantieji garsių firmų drabužių įsigyja užsienyje, nes ten jie nepalyginti pigesni nei mūsų šalyje. Mažas pajamas gaunančias šeimas gelbsti turgūs ir dėvėtų drabužių parduotuvės, kur kainos daug patrauklesnės.
Mūsų šalies drabužių rinkoje vietos gamintojų indėlis menkutis - vos 10 proc.
Didžiųjų glėbyje saugiau
Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos vadovas Linas Lasiauskas teigia, kad iki ekonominės krizės lietuviški lengvosios pramonės gaminiai vartotojų buvo labiau perkami ir užėmė iki 20 proc. rinkos. Ekonomika atsigauna, bet lietuviška lengvoji pramonė nesiekia atsikovoti užleistų pozicijų.
Asociacijos vadovas L.Lasiauskas teigia, esą lietuviška apranga yra per daug geros kokybės, kad būtų galima ją pigiai pardavinėti prekybos centruose. Mūsų gamintojų produkcija kur kas paklausesnė Estijoje, Latvijoje, kur nėra tiek daug skudurynų ir mūsų Gariūnams prilygstančių turgaviečių. Lietuviški drabužiai eksportuojami į Prancūziją, Italiją, Vokietiją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Rusiją, visas Skandinavijos šalis, tačiau jų kilmė dažniausiai nutylima, tik Švedija reikalauja nurodyti, kur drabužis pasiūtas, kitos šalys kilmės atskleisti nesiekia.
Gamintojai norėtų pardavinėti produkciją su savo prekės ženklais, tačiau tai pernelyg rizikinga, jei ženklas nėra plačiai žinomas. Labiau apsimoka priimti didelius užsakymus ir likti nežinomiems. „Lietuvoje yra apie 50 naujų prekės ženklų, tačiau sunku prognozuoti, kaip šioms prekėms seksis įsitvirtinti“, - teigia L.Lasiauskas.
Lietuva yra ypatinga šalis, verslininkai negali į ją gausiai vežti nei naujų automobilių, nei geros kokybės brangių drabužių, nes tokias prekes sunku parduoti.
Per maža rinka
Mūsų šalies lengvoji pramonė skaudžiausią smūgį patyrė prieš dešimt metų, kai buvo liberalizuota prekyba iš trečiųjų šalių. Neatlaikiusios konkurencijos per vienus metus bankrutavo 30 proc. lengvosios pramonės įmonių. Tos, kurios liko, dirba iki šiol. Darbuotojų lengvojoje pramonėje nuo 45 tūkst. sumažėjo iki 25 tūkst., tačiau pagaminamos produkcijos vertė padidėjo. „Nė viena įmonė neišsilaikytų be eksporto, mūsų šalies rinka yra per maža“, - teigia asociacijos vadovas.
Kodėl mūsų lengvoji pramonė nesiekia susigrąžinti prarastų pirkėjų? L.Lasiauskas teigia, esą gamintojams sunku konkuruoti su iš kitų šalių įvežamais gaminiais ir nelegalia vietos prekyba, nemokančia visų mokesčių. Gaminiai skiriami viduriniosios klasės pirkėjams, o mūsų šalyje šis sluoksnis vis dar nepakankamai gausus. Vartojimo krepšelyje drabužiai užima tik 4-5 vietą, gyventojai savo biudžeto lėšas pirmiausia skiria maistui, mokesčiams, vaikų reikmėms, skoloms grąžinti.
L.Lasiauskas tvirtina, kad Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje lietuviški lengvosios pramonės gaminiai mielai perkami.
Kokybė kiniška, kaina lietuviška
Mažmeninės prekybos lyderės Baltijos šalyse „Aprangos“ grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas apgailestauja, kad „Aprangos“ parduotuvėse lietuviški gaminiai sudaro vos 5 proc. produkcijos. Vietos gamintojai beveik viską eksportuoja, todėl prekybininkams neretai pasitaiko įsivežti lietuviškos kilmės drabužių iš kitų šalių, tik jau kito prekės ženklo ir dizaino.
„Audimas“, „Utenos trikotažas“, „Skinija“ ir kai kurios kitos įmonės turi savo ženklą bei dizainą ir joms puikiai sekasi.
„Mūsų lengvoji pramonė yra puiki gamintoja, tačiau jos žinomumas, dizainas yra smarkiai atsilikę. Vartotojai nori madingų geros kokybės gaminių už adekvačią kainą, tačiau lietuviški drabužiai kokybe nesiskiria nuo kiniškų, o jų kaina yra 30-35 proc. didesnė“, - teigia „Aprangos“ grupės vadovas R.Perveneckas. Įmonės turi ieškoti galimybių gaminti pigiau. Brangius gaminius sunku parduoti, todėl Europos gamintojai gamybą iš Kinijos jau perkelia į Taivaną ir į dar pigesnes Afrikos šalis.
„Prekiauti lietuviškais gaminiais mums būtų daug paprasčiau, nei atsivežti prekių iš Kinijos, tačiau kol kas lietuviška produkcija neatlaiko konkurencijos“, - teigia R.Perveneckas.
Ateities drabužiai vienkartiniai?
Kokie bus ateities drabužiai, ar išsipildys lūkesčiai dėvėti patogius, nebrangius, bet geros kokybės drabužius, kokios medžiagos yra kuriamos mokslininkų laboratorijose, „Respublika“ klausė Kauno technologijos universiteto Medžiagų inžinerijos katedros vadovės Vaidos Jonaitienės.
„Lietuvos ateitis - „protingos“ medžiagos ir drabužiai. Pigiai, tačiau kokybiškai mūsų šalies lengvoji pramonė negamins. Pasaulyje populiarėja greitoji mada, kai drabužis, už jį sumokėjus 2 eurus ir apsivilkus 2-3 kartus, išmetamas be jokio gailesčio ir perkamas naujas. Ne tik aprangos ir tekstilės pramonėje yra skatinamas kuo didesnis vartojimas - to siekia ir kiti gamintojai.
Tačiau aukštojoje madoje vis dar vertinamas medžiagų natūralumas, drabužių universalumas. Prabangios parduotuvės išlieka ir pirkėjų trūkumu nesiskundžia.
Tekstilės mokslas vis plačiau taiko aukštąsias technologijas. Jau sukurtos nuo lietaus ir vėjo, ultravioletinių spindulių apsaugančios, blogą kvapą pašalinančios, į temperatūros pokyčius reaguojančios medžiagos. Jau galima nusipirkti nuovargį mažinančių, drėgmę šalinančių kojinių, striukių su įmontuotais mobiliaisiais telefonais bei įvairiais ekranais.
Mūsų šalyje gaminamos nedegios medžiagos ugniagesiams, iš techninės tekstilės Kaune siuvamos neperšaunamos liemenės.
Šeimininkės iš sandėliukų vis rečiau išsitraukia lygintuvą. Ateityje šio prietaiso prireiks vis rečiau, nes kuriamos neglamžios medžiagos. Šiuolaikiškos skalbyklės geba išskalbti skalbinius jų nesuglamžiusios, drabužius galima vilkėti kurį laiką palaikius ant pakabo.
„Novatoriškų gaminių mūsų šalies mokslininkai pasiūlys, todėl drąsiai galima sakyti, kad aprangos ir tekstilės gamyba plėsis, ši pramonės šaka tikrai nesunyks, dalis gamybos iš didžiųjų miestų kelsis į regionus, kur lengviau rasti darbuotojų“, - teigia mokslininkė.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
