Kaunas siūlo įstatymo pataisas dėl statinių „vaiduoklių“

Taip, anot savivaldybės administracijos atstovės Rasos Markauskaitės, siekiama paraginti apleistų ir nenaudojamų pastatų šeimininkus deramai pasirūpinti savo turtu. Ir dar tai padėtų atsikratyti pavojų keliančių, miesto veidą darkančių statinių „vaiduoklių“. Tuo pačiu tikimasi suvienodinti NT mokesčio dydžius erdvėms, kurios dėl savo statuso tokios prievolės išvengia, bet realiai naudojamos komerciniais tikslais.

Savivaldybės pranešime pažymima: nors Kaune visu tempu vyksta fasadų restauravimo, kelių remonto ir kitos miesto tvarkymo programos, vis dar susiduriama su apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamo turto problema. Siekis efektyviai tvarkyti miestą atsimuša į teisinius neapibrėžtumus. Todėl ir inicijuotas kreipimasis į ministerijas.

„Visi norime gyventi tvarkingame mieste, todėl kiekvienas turime už tai prisiimti bent dalį atsakomybės. Vien tik savivaldybės pastangų čia nepakanka – reikalingas ir pačių pastatų savininkų supratimas, noras prisidėti. Yra daug gerų pavyzdžių, kaip seni, neprižiūrėti pastatai atgimsta naujai ir padeda gražinti Kauno veidą. Deja, dar likę nemažai savininkų, vengiančių tvarkytis ir savo apsileidimu bjaurojančių visą aplinką. Turime juos paskatinti, motyvuoti“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Sugriežtinus dabartinį NT įstatymą, jis leistų savivaldybėms apmokestinti NT mokesčiu pastatų savininkus, kurie neužtikrina saugumo reikalavimų ar piktybiškai vilkina darbus, nepriklausomai nuo statinio vertės. Taip pat tokia prievolė būtų taikoma nustačius, kad pastatas naudojamas ne pagal savo tiesioginę paskirtį. Tuomet būtų taikomas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (iki 3 proc.). Tai paskatintų savininkus verčiau investuoti į savo turto sutvarkymą bei eksploatavimą, užuot laikius jį apleistą ir kasmet mokėjus padidintu tarifu už pastatų nepriežiūrą.

Dabar įstatymas suteikia teisę savivaldybėms sudaryti apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus. Į juos įtrauktiems objektams (toli gražu ne visiems) taikomas didesnis nei įstatymu numatytas NT mokestis. Pagal dabartinį įstatymą nekilnojamasis turtas neapmokestinamas, jeigu dar neužbaigta pastato statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, atnaujinimas, arba pastatas faktiškai nenaudojamas. Kadangi tokių darbų terminai nėra aiškiai apibrėžti įstatymu, neretai jie ilgam įstringa, o kritinės būklės pastatų savininkai ir toliau nesiima jokių veiksmų. Kai kurie šeimininkai, pradėję statinio paskirties keitimo procesą, jo nebetęsia. Taip apleisti komerciniai pastatai tampa gyvenamaisiais ir išvengia nekilnojamojo turto mokesčio. Kitur griuvėsiai virsta tiesiog sąvartynais vidury miesto.

 „Kaune vis dar yra nemažai apleistų ir griūvančių statinių, kurių būklė nesikeičia daugybę metų. Fiksuojame akivaizdžius piktnaudžiavimo atvejus, manipuliuojant ydingomis teisinėmis formuluotėmis. Pastatų savininkai jomis prisidengia, taip išvengdami atsakomybių ir pateisindami savo neveiklumą. Kai kurių pastatų statyba ar renovacija vilkinama ar tiesiog imituojama ištisus dešimtmečius, o galiojantys įstatymai ir toliau užtikrina, kad tokie objektai nedingtų iš miesto žemėlapio“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Siūlomomis įstatymo pataisomis siekiama, kad mieste sumažėtų kritinės būklės pastatų, kurie ne tik darko miesto vaizdą, bet ir kelia realų pavojų juose ar šalimais gyvenantiems, dirbantiems miestiečiams. Taip pat atkreipiamas dėmesys į nekilnojamąjį turtą, kuris naudojamas ne pagal paskirtį, bet dėl teisinio statuso atleidžiamas nuo mokesčių. Šiuo metu įstatymo išimtys taikomos bankrutavusių įmonių, taip pat visam tradicinių religinių bendruomenių nekilnojamam turtui. Kauno miesto savivaldybės siūlymu, tais atvejais, kai šių bendruomenių turtas naudojamas komerciniais tikslais ar yra apleistas, jis būtų apmokestinamas lygiai taip pat, kaip bet kuriam kitam asmeniui priklausantys objektai.

Atlikus Kauno mieste esančių NT objektų patikras, pasitaikė atvejų, kai religinėms bendrijoms priklausančiuose pastatuose veikė komercinės įmonės. Pavyzdžiui, rastos automobilių remonto dirbtuvės ar kirpykla. Panašiai nutinka ir su švietimo institucijomis. Senamiestyje kadaise veikusio naktinio klubo patalpos formaliai turi švietimo paskirties statusą, o pačiame Kauno centre prie daugiabučio stūksantis vieno aukšto apleistas komercinis statinys įregistruotas kaip gyvenamasis būstas.

Gudrauti naudojantis įstatymo spragomis nevengia ir pastatų „vaiduoklių“ šeimininkai, išsiimdami statybos leidimus, tačiau realiai nevykdydami jokių darbų. Pasitaiko kone kuriozinių atvejų, kai lentgaliais ar plokštėmis užkalus statinių langus bei duris, tvirtinama, esą tai – tinkama jų priežiūra.

„Įstatyminė bazė turėtų būti tobulinama taip, kad užtikrintų efektyvų nekilnojamojo turto tvarkymą, o savivaldybės galėtų užtikrinti saugią, tvarkingą aplinką žmonėms bei lygias teises visiems NT valdytojams. Matome problemas ir esame pasirengę jas spręsti, tačiau neturime tam teisinių galimybių. Jeigu ministerijos atsižvelgtų į mūsų pasiūlymus, daugiau atsakomybės tektų objektų savininkams, ir šioje srityje savaime atsirastų daugiau skaidrumo“, – įsitikinęs Kauno vicemeras Andrius Palionis.