Kas nustekeno „Lietuvos geležinkelius“?

Kaip pranešė „Lietuvos geležinkeliai", sekmadienį atkarpoje Jonava-Gaižiūnai įvyko techninis geležinkelio infrastruktūros gedimas. Dėl to buvo keičiamas traukinių eismas maršrutais Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Vilnius-Šiauliai-Vilnius ir Kaunas-Šiauliai-Kaunas.

„Siekiant kuo mažiau paveikti keleivių planus bei užtikrinti būtinąjį susisiekimą kol vyks infrastruktūros remonto darbai, traukiniai kursuos atkarpomis Vilnius-Gaižiūnai-Vilnius, Klaipėda-Jonava-Klaipėda bei Šiauliai-Jonava-Šiauliai, o atkarpose Kaunas-Jonava-Kaunas bei Gaižiūnai-Jonava-Gaižiūnai keleiviai bus pervežami specialiai užsakytais autobusais", - rašyta Kalėdų rytą pranešime. Anot „Lietuvos geležinkelių", sekmadienį buvo šalinamas įvykęs infrastruktūros - bėgių temperatūros kompensavimo įrenginio - gedimas, jis šalintas net iki devintos valandos vakaro.

O vos prieš porą savaičių parlamentaras Antanas Vinkus per plenarinį posėdį papasakojo apie savo kelionę į Žemaitiją ir atgal. Važiuojant į priekį Kretingoje sugedo vagono durys, tad jos buvo atidarytos avariniu būdu. Grįžti į Vilnių irgi sklandžiai nepavyko - sugedo traukinys. Ir tokios naujienos kuo toliau, tuo dažnesnės.

Įdomu tai, kad „Lietuvos geležinkeliai" kitąmet iš valstybės biudžeto gaus apie 130 mln. eurų dotacijų. Numatyta teisė valstybės vardu skolintis 79,2 mln. eurų geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, 36,5 mln. eurų bus skiriama ruožų Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimui, 6,1 mln. eurų - nuostolingam keleivių vežimui kompensuoti, 4,8 mln. eurų - karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo infrastruktūros projektams.

Reikia priminti, kad 2018 m. gegužę Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotai šalies geležinkelių transporto sektoriaus valdymo pertvarkai. Esą siekiant didesnio veiklos efektyvumo ir skaidrumo, AB „Lietuvos geležinkeliai" buvo reorganizuojama atskiriant krovinių vežimo, keleivių vežimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo ir naudojimo veiklas į atskiras įmones, kurias ir toliau kontroliuos „Lietuvos geležinkelių" įmonė.

„Naujas „Lietuvos geležinkelių" veiklos būdas pasirinktas įvertinus pažangiausią tarptautinę įmonių grupių valdymo praktiką. Strateginė Lietuvos įmonė neabejotinai išliks valstybės rankose, tačiau taps skaidresnė, finansiškai stabili ir lengviau valdoma. Ji nepriklausys nuo politinių vėjų, geriau užtikrins geležinkelio vežėjų teisių ir interesų apsaugą ir - tikėtina - duos didesnę grąžą valstybei", - po tokio sprendimo priėmimo sakė tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Komentuoja buvęs ilgametis „Lietuvos geležinkelių" darbuotojas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataras Algimantas NORVILAS:

„Lietuvos geležinkeliuose" prasidėjo nesibaigiantys gedimai todėl, kad prieš kurį laiką buvo atleista daugybė specialistų - iki pat meistrų lygio. Tai atsitiko, kai „Lietuvos geležinkeliams" ėmė vadovauti Mantas Bartuška (vadovavo nuo 2016 m. gruodžio iki 2021 m. gruodžio - aut. past.), atėjęs po Stasio Dailydkos. O administracija išsiplėtė, priimta daugybė vadybininkų, todėl traukiniai, traukos parkas remontuojami labai paviršutiniškai - tik būtiniausi gedimai taisomi.

Jei pas mus depe stovėdavo du remontuojami šilumvežiai, tai būdavo arti skandalo. O dabar visas kiemas užstatytas šilumvežiais. Pravažiuodamas stebiuosi. Dabar, kai sumažėjo krovinių, matau, kad prekiniai lokomotyvai traukia keleivinius sąstatus. To niekada nebūdavo. Visada keleivinis parkas būdavo atskirai. Bet čia - tik ledkalnio viršūnė, gedimai išlindo į viešumą, nes keleiviai piktinasi, rašo, komentuoja. Neišeina nuslėpti. O kaip yra su prekiniais traukiniais - niekas nežino. Niekas nežino apie manevrinių lokomotyvų gedimus, todėl tai, ką žinome, tėra gėlytės. Viskas eis blogyn", - „Vakaro žinioms" sakė A.Norvilas.

Pasak jo, kai „Lietuvos geležinkeliams" ėmė vadovauti M.Bartuška, pradėta gyventi su tuo, kas palikta, neskiriant jokių investicijų parko priežiūrai. Signataras neatmeta galimybės, kad „Lietuvos geležinkelius" norima specialiai „nuvaryti", siekiant juos arba bent pelningiausią dalį privatizuoti. Tada atsirastų ir argumentų - esą įmonė ėmė dirbti nuostolingai, valstybė nemoka jų valdyti ir t.t.

„Bent jau geležinkelininkai apie tai kalba. O kas baisiausia, kad bręsta didžiulė avarija, kai žus žmonės. Ačiū Dievui, to kol kas nebuvo, bet bręsta. Taip nuvaryti geležinkelius per tokį trumpą laiką... „, - piktinosi A.Norvilas.

Interviu su buvusiu „Lietuvos geležinkelių" vadovu (2006-2016 m.) Stasiu DAILYDKA:

- Kai „Lietuvos geležinkeliams" vadovavote jūs, infrastruktūros gedimai būdavo itin reti. Kas pasidarė dabar, kad gedimai tapo kone kasdienybe?

- Iš viešos informacijos susidariau tam tikrą įspūdį. Beje, labai juokingas aiškinimas dėl paskutinio gedimo - bėgių temperatūros kompensavimo įrenginio. Aš žmogus techniškas, mokslų daktaras, net darbą iš geležinkelių esu apsigynęs, todėl man tai kelia juoką. Juk tai yra dviejų-trijų žmonių darbas, kurį galima atlikti per dvi valandas: sudėti ilgabėgius, kurie tinka tam tikrai temperatūrai (ilgabėgis - tai 800-1500 m ilgio bėgis, kurį sudaro suvirinti paprastieji (25 m ilgio) bėgiai; kai ilgabėgio įšilimo temperatūra viršija leistinąją, atsiranda išilginės spaudimo jėgos, dėl kurių gali iškrypti bėgių kelio vėžės, - aut. past.). Veikiausiai jie net nebuvo sudėti.

- Gal žmonės, kurie mokėtų sudėti ilgabėgius, yra atleisti?

- Tiesiog nežinau, gal tai - paprasčiausias aplaidumas, nes tai, kad reikalingi ilgabėgiai, yra abėcėliniai dalykai. Ir juos privalu vykdyti, kad būtų užtikrintas eismo saugumas. Aiškina, kad įrenginys sugedo. Ten jokio įrenginio nėra. Dedami temperatūriniai bėgiai, vadinami ilgabėgiai. Vasarą dedami trumpesni, žiemą ilgesni, nes, priklausomai nuo temperatūros, jie arba traukiasi, arba ilgėja.

- Kodėl apskritai pastaraisiais metais traukinių ir jų infrastruktūros gedimai tokie dažni?

- Kiekviena technika reikalauja investicijų. Juk ir automobilis, jei į jį neinvestuosite, nevažiuos begalę metų. O traukinių sistema yra specifinė. Reikia laikytis gamintojo rekomendacijų, laiku keisti atitinkamus agregatus, medžiagas, reikia turėti atitinkamų atsarginių detalių tam tikrą kiekį. Jei jų neturi, reikia sudaryti sutartis, kad jos būtų pristatytos per tam tikrą laiką. Kitaip tariant, jei viskas būtų daroma kaip reikia, tai nebūtų tų avarinių gedimų.

- Darote prielaidą, kad tai nedaroma?

- Nori parodyti, kaip moka sutaupyti. Tačiau dabartinė įmonės vadovybė gavo visą kuo idealiausią techniką, o dabar viskas apgriauta, nes beveik nebeliko profesionalų. Kai nėra supratimo, kai toks beprotiškas taupymas, nepagrįstas eismo saugumu, tai viskas ir nuvaryta.

- Jūsų laikais „Lietuvos geležinkeliai" dirbdavo pelningai ir netgi į valstybės biudžetą mokėdavo dividendus. O dabar viskas vyksta atvirkščiai - iš biudžeto įmonei skiriamos devyniaženklės dotacijos...

- Negaudavome jokių dotacijų. Net ir valstybės inicijuojamiems projektams, kuriems reikėdavo kofinansavimo, patys pinigų skirdavome. Patys išsilaikydavome ir dar dividendus į biudžetą išmokėdavome. O dabar ir infrastruktūrai dotacijas iš valstybės biudžeto skiria, ir nuostolingiems maršrutams. Nežinau, gal jau ir krovinių vežimo įmonei tuoj dotacijų prisireiks? Aišku, prie finansinių bėdų prisidėjo ir krovinių sumažėjimas. Tačiau mano laikais įmonėje su dukterinėmis įmonėmis dirbo maždaug 12 tūkst. žmonių. Dabar atleista 5 tūkst. darbuotojų, tai vien iš to sutaupymas yra milžiniškas. Kur tie pinigai? Net jei dėl krovinių sumažėjimo prarado tiek pinigų, kiek sutaupė atleisdami žmones, tai dotacijų tikrai nereikia.

- Ar prie „Lietuvos geležinkelių" bėdų neprisidėjo Sauliaus Skvernelio Vyriausybės sugalvota reforma?

- Su bėdomis labiau susijęs profesionalų atleidimas. Susodinti žmonės, kurie neturi jokio supratimo, jokios patirties, o mechanizmas - sudėtingas... Tai, aišku, susiję ir su jūsų minėta reforma. Skaidyti įmonės nereikėjo, jokia ES to nereikalavo, kaip mėgo aiškinti S.Skvernelio Vyriausybė. Liuksemburgo įmonė taip pat dirba neišskaidyta. Su tam tikromis europinėmis struktūromis suderinome, kad ir mums leistų taip dirbti, nes suprasta, kad nedidelių šalių įmonėms taip dirbti racionaliau. Skaidymo tikslas, matyt, yra visai kitas. Kai išskirstai vieną įmonę į tris, atsiranda viena labai gera, kurią ateityje būtų komerciškai naudinga kažkam privatizuoti. Bet protingai darant, net išskaidžius „Lietuvos geležinkelius", jie neturėjo sugriūti.

- Kitaip tariant, manote, kad pelningiausia įmonės dalis ruošiama privatizavimui?

- Manau, kad taip. Juo labiau kad dabar netgi atsisakome vežti tam tikrus krovinius, kad ir baltarusiškas trąšas, ko niekada nedarydavome. Lyg specialiai siektume nuostolių.

- Įtariate, kad specialiai kenkiama „Lietuvos geležinkeliams", nes jie ruošiami privatizavimui?

- Sunku pasakyti, bet to atmesti negalima. Tačiau vis tiek nesuprantu, kodėl dabar iš valstybės biudžeto įmonei reikia šimtamilijoninių dotacijų, teisinantis prarastais kroviniais. Juk jei tu neveži krovinių, tai ir didelių išlaidų neturi - nereikia už vagonus mokėti, kuro nereikia, žmonių nereikia ir t.t.