Kaip išgyventi iš 4,33 Lt per dieną?

Nors Lietuvoje ir visame pasaulyje ekonomika sparčiai keičiasi - auga maisto ir būsto kainos, didėja mokesčiai, auga atlyginimai - keičiasi toli gražu ne visi skaičiai. Minimalus gyvenimo lygis, dabar vadinamas bazine socialine išmoka, per bemaž ketvirtį amžiaus padidėjo vos 20 litų. Tai glumina ne tik ekonomistus, bet ir žmones, kurie išmokas ar pašalpas gauna remiantis būtent šia, 130 litų siekiančia suma.

Neatitinka realijų

Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros profesorė daktarė Diana Cibulskienė pasakojo, jog pirmą kartą Lietuvoje minimalus gyvenimo lygis (MGL) buvo nustatytas 1990 m. LR gyventojų pajamų garantijų įstatyme. Jame MGL buvo apibrėžiamas kaip „šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius”. Tuo metu MGL siekė 100 rub. Įvedus litą sumos keitėsi, tačiau labai nežymiai - nuo pirmosios 110 litų sumos iki 130 litų.

„Iki 1992 m. patvirtintas MGL visiškai atitiko Lietuvos gyventojų pajamų garantijų įstatyme numatytus minimalius pragyvenimo reikalavimus, tačiau nuo 1992 m. jo didėjimas smarkiai pradėjo atsilikti nuo augančių kainų ir darbo užmokesčio”, - sakė D.Cibulskienė.

2009 m. MGL buvo pervadintas į BSI (bazinę socialinę išmoką), tačiau jos dydis nesikeitė. D.Cibulskienės teigimu, BSI (MGL) dydis per beveik 24 m. laikotarpį padidėjo tik 18 proc., tuo metu minimali mėnesio alga kito nuo 550 Lt (2005 m.) iki 1000 Lt (2013 m.), o tai yra 81 proc. augimas.

„Savaime suprantama, kad BSI turėtų kisti keičiantis ekonominei situacijai šalyje, t. y. jis turėtų būti koreguojamas pagal infliacijos tempus. BSI dydis dabar yra tas pats nuo 2007 m., o tai yra jau beveik 8 metai, nors realiai ekonominė ir socialinė situacija labai pakito. Todėl ekonominiu požiūriu ši konstanta, turinti atspindėti minimalų pagrindinių poreikių tenkinimo lygį, praranda savo prasmę, nes ji neatitinka ekonominės situacijos realijų”, - teigė ekonomistė.

Kitur adekvatus

Didžioji dalis baudų, pvz., už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra nustatomos nesivadovaujant BSI. Kitos baudos ar pašalpos nustatomos vadovaujantis šiuo dydžiu, kintant situacijai koreguojamas yra tik BSI skaičius. Lietuvoje remiantis BSI apskaičiuojamos ir studijų įmokos, tačiau universitetai pasilieka teisę, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos teisės aktais pakeistą BSI dydį, bazinę mėnesinę algą arba bendrąjį Lietuvos vartojimo kainų indeksą ar Statistikos departamento skelbiamą jo ekvivalentą, vienašališkai indeksuoti mokestį už studijas ir kitus su studijomis susijusius mokesčius, juos proporcingai perskaičiuoti. Taigi tai patvirtina faktą, kad kai kuriais atvejais paliekama teisė koreguoti taikytinų BSI skaičių pagal konkrečią situaciją.

Kitose valstybėse nustatant baudų dydžius yra taikoma įvairi praktika, „vadovaujamasi tam tikrais baziniais dydžiais arba nustatomos konkrečios baudų sumos, kai kuriose valstybėse skiriant įvairias socialines pašalpas ar nustatant baudas yra vadovaujamasi neapmokestinamo dydžio suma. Tai patvirtina faktą, kad kitose valstybėse taip pat taikomas tam tikras apskaitos vienetas, tik jis yra peržiūrimas ir yra adekvatus realiai situacijai”, - sakė D.Cibulskienė.

Nepagrįstas poreikiais

Ekonomikos mokslų daktarės nuomone, BSI dydis - 130 Lt - yra nepagrįstas tam tikrais objektyviais asmeninio vartojimo normatyvais.

„Iš esmės jos dydis priklauso nuo valstybės biudžeto galimybių tenkinti svarbiausius visuomenės socialinius poreikius. Aišku, kad 4,33 Lt tikrai nepakanka per dieną skirti maistui, drabužiams, avalynei ir pan. Daugelis mokslininkų, tiriantys skurdo lygį šalyje, teigia, kad BSI yra orientuota labiau į fizio-loginį minimumą, nes jo pagrindą sudaro minimalaus maisto produktų rinkinio vertė. Tai ir turėtų būti traktuojama kaip esminė BSI reikšmė”, - teigė ekonomistė.

Tiesa, situaciją, anot specialistės, keičia tai, jog skiriant tam tikras socialines vienkartines pašalpas, dažniausiai taikoma keletas BSI. Pvz., skiriant vienkartines pašalpas mokama nuo 1,5 iki 20 BSI. Tai parodo, kad realiai neapsiribojama viena bazine socialine išmoka,
t. y. 130 Lt.

„Lietuvoje, be BSI, yra taikoma daug kitų socialinių rodiklių, galbūt dėl to kyla labai daug painiavos visuomenėje, suvokiant, kas, kaip ir kada mokama. Pvz., yra nustatomos valstybės remiamos pajamos (350 Lt), nuo šio dydžio, o ne nuo BSI, priklauso socialinė mėnesinė pašalpa, bazinė mėnesio alga, kuri taikoma skaičiuojant biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, jos dydis dar mažesnis nei BSI, siekia tik 122 Lt. Taigi iš esmės Lietuvoje ne tik BSI, bet ir kiti socialiniai rodikliai nevisiškai atitinka realią ekonominę ir socialinę situaciją”, - teigė D.Cibulskienė.

Priklauso nuo valdžios

Politikas Saulius Lapėnas taip pat pritaria ekonomistės nuomonei, jog beveik visi socialiniai rodikliai Lietuvoje neatitinka realios situacijos.

„Aš manau, kad didėjant minimaliam darbo užmokesčiui visų pirma jau seniai reikėjo proporcingai kelti neapmokestinamą minimumą. Tokiu atveju realiai žmogus galėtų gauti tiek pajamų, kiek iš tikro yra padidinama. Šiuo metu iš esmės valdžia išsprendė mokesčių padidinimą mažiausiai apmokamų darbuotojų sąskaita. Aš kitaip to pavadinti negaliu”, - sakė S.Lapėnas.

Kalbant apie MGL (BSI), politiko manymu, svarbiausia yra pats principas, kuris turėtų būti siejamas su realia ekonomine situacija ir su kitais pokyčiais.

„Jeigu kinta minimalus darbo užmokestis bei kiti parametrai, turėtų keistis ir šis skaičius. Ir netgi sakyčiau, kad turėtų būti sąsaja su realiais infliacijos rodikliais, kurie yra fiksuojami kiekvienais metais. Tai negali būti konstanta, priklausanti tiktai nuo valdžios geros valios. Negali žinoti, kada ji galų gale pabus ir pamatys, kad atotrūkis tarp to, kas vyksta realiame gyvenime, ir to, kas buvo nustatyta prieš keletą metų, tampa per daug akis draskančiu dalyku”, - sakė S.Lapėnas.

Politikas įsitikinęs, jog 130 litų suma yra labiau paremta šalies biudžeto galimybėmis, negu realiais pamąstymais, kaip iš tokių pinigų žmogus galėtų patenkinti savo fiziologinius poreikius.

Siūlė didinti

Šioms mintims pritarė ir gausių šeimų bendrijos „Vilniaus šeimyna” vadovė Angelė Kostogrizienė.

„Apie tai galvojame jau labai seniai ir pasiūlymai buvo teikiami, bet kadangi nuo BSI priklauso daugelio išmokų, pensijų, kompensacijų dydžiai, valstybė negali apsispręsti. O kad šis dydis netenkina, vienareikšmiškai sutinku”, - sakė bendrijos vadovė.

A.Kostogrizienė tikino, jog gerokai klaidina kiti dydžiai, kurie yra taikomi atskiroms kategorijoms - pavyzdžiui, socialinė pašalpa apskaičiuojama remiantis valstybės remiamomis pajamomis.

„O BSI tiesiog tampa pagrindu kitiems skaičiavimams. Mes teikėme pasiūlymą BSI didinti, nes anksčiau ji buvo taikoma skiriant įvairias kompensacijas ir t. t. Dabar yra tos remiamos pajamos, todėl pastaruoju metu šito dalyko neliečiame”, - sakė „Vilniaus šeimynos” vadovė.

Anot A.Kostogrizienės, dabartinis BSI dydis yra visiškai nerealus: „Jeigu šiandien valstybės remiamos pajamos yra 350 litų, tai kas tada yra 130 litų? Gal vienas žmogus vieną savaitę ir išgyventų turėdamas tokią sumą. Tačiau mes matom ir suprantam, kad ir paslaugų kainos, ir prekių vertė yra nepalyginamai pasikeitusi”, - sakė moteris.