respublika.lt

Kaip išgyventi iš 4,33 Lt per dieną? (0)

2014 kovo 24 08:05:38
Eglė PIEKIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

Nors Lietuvoje ir visame pasaulyje ekonomika sparčiai keičiasi - auga maisto ir būsto kainos, didėja mokesčiai, auga atlyginimai - keičiasi toli gražu ne visi skaičiai. Minimalus gyvenimo lygis, dabar vadinamas bazine socialine išmoka, per bemaž ketvirtį amžiaus padidėjo vos 20 litų. Tai glumina ne tik ekonomistus, bet ir žmones, kurie išmokas ar pašalpas gauna remiantis būtent šia, 130 litų siekiančia suma.

×
nuotr. 1 nuotr.
130 litų jau seniai nebėra ta suma, kurios kad ir taupiausiam žmogui užtektų patenkinti bent minimalius savo poreikius. Stasio Žumbio nuotr.


Neatitinka realijų

Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros profesorė daktarė Diana Cibulskienė pasakojo, jog pirmą kartą Lietuvoje minimalus gyvenimo lygis (MGL) buvo nustatytas 1990 m. LR gyventojų pajamų garantijų įstatyme. Jame MGL buvo apibrėžiamas kaip „šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius”. Tuo metu MGL siekė 100 rub. Įvedus litą sumos keitėsi, tačiau labai nežymiai - nuo pirmosios 110 litų sumos iki 130 litų.

„Iki 1992 m. patvirtintas MGL visiškai atitiko Lietuvos gyventojų pajamų garantijų įstatyme numatytus minimalius pragyvenimo reikalavimus, tačiau nuo 1992 m. jo didėjimas smarkiai pradėjo atsilikti nuo augančių kainų ir darbo užmokesčio”, - sakė D.Cibulskienė.

2009 m. MGL buvo pervadintas į BSI (bazinę socialinę išmoką), tačiau jos dydis nesikeitė. D.Cibulskienės teigimu, BSI (MGL) dydis per beveik 24 m. laikotarpį padidėjo tik 18 proc., tuo metu minimali mėnesio alga kito nuo 550 Lt (2005 m.) iki 1000 Lt (2013 m.), o tai yra 81 proc. augimas.

„Savaime suprantama, kad BSI turėtų kisti keičiantis ekonominei situacijai šalyje, t. y. jis turėtų būti koreguojamas pagal infliacijos tempus. BSI dydis dabar yra tas pats nuo 2007 m., o tai yra jau beveik 8 metai, nors realiai ekonominė ir socialinė situacija labai pakito. Todėl ekonominiu požiūriu ši konstanta, turinti atspindėti minimalų pagrindinių poreikių tenkinimo lygį, praranda savo prasmę, nes ji neatitinka ekonominės situacijos realijų”, - teigė ekonomistė.

Kitur adekvatus

Didžioji dalis baudų, pvz., už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra nustatomos nesivadovaujant BSI. Kitos baudos ar pašalpos nustatomos vadovaujantis šiuo dydžiu, kintant situacijai koreguojamas yra tik BSI skaičius. Lietuvoje remiantis BSI apskaičiuojamos ir studijų įmokos, tačiau universitetai pasilieka teisę, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos teisės aktais pakeistą BSI dydį, bazinę mėnesinę algą arba bendrąjį Lietuvos vartojimo kainų indeksą ar Statistikos departamento skelbiamą jo ekvivalentą, vienašališkai indeksuoti mokestį už studijas ir kitus su studijomis susijusius mokesčius, juos proporcingai perskaičiuoti. Taigi tai patvirtina faktą, kad kai kuriais atvejais paliekama teisė koreguoti taikytinų BSI skaičių pagal konkrečią situaciją.

Kitose valstybėse nustatant baudų dydžius yra taikoma įvairi praktika, „vadovaujamasi tam tikrais baziniais dydžiais arba nustatomos konkrečios baudų sumos, kai kuriose valstybėse skiriant įvairias socialines pašalpas ar nustatant baudas yra vadovaujamasi neapmokestinamo dydžio suma. Tai patvirtina faktą, kad kitose valstybėse taip pat taikomas tam tikras apskaitos vienetas, tik jis yra peržiūrimas ir yra adekvatus realiai situacijai”, - sakė D.Cibulskienė.

Nepagrįstas poreikiais

Ekonomikos mokslų daktarės nuomone, BSI dydis - 130 Lt - yra nepagrįstas tam tikrais objektyviais asmeninio vartojimo normatyvais.

„Iš esmės jos dydis priklauso nuo valstybės biudžeto galimybių tenkinti svarbiausius visuomenės socialinius poreikius. Aišku, kad 4,33 Lt tikrai nepakanka per dieną skirti maistui, drabužiams, avalynei ir pan. Daugelis mokslininkų, tiriantys skurdo lygį šalyje, teigia, kad BSI yra orientuota labiau į fizio-loginį minimumą, nes jo pagrindą sudaro minimalaus maisto produktų rinkinio vertė. Tai ir turėtų būti traktuojama kaip esminė BSI reikšmė”, - teigė ekonomistė.

Tiesa, situaciją, anot specialistės, keičia tai, jog skiriant tam tikras socialines vienkartines pašalpas, dažniausiai taikoma keletas BSI. Pvz., skiriant vienkartines pašalpas mokama nuo 1,5 iki 20 BSI. Tai parodo, kad realiai neapsiribojama viena bazine socialine išmoka,
t. y. 130 Lt.

„Lietuvoje, be BSI, yra taikoma daug kitų socialinių rodiklių, galbūt dėl to kyla labai daug painiavos visuomenėje, suvokiant, kas, kaip ir kada mokama. Pvz., yra nustatomos valstybės remiamos pajamos (350 Lt), nuo šio dydžio, o ne nuo BSI, priklauso socialinė mėnesinė pašalpa, bazinė mėnesio alga, kuri taikoma skaičiuojant biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, jos dydis dar mažesnis nei BSI, siekia tik 122 Lt. Taigi iš esmės Lietuvoje ne tik BSI, bet ir kiti socialiniai rodikliai nevisiškai atitinka realią ekonominę ir socialinę situaciją”, - teigė D.Cibulskienė.

Priklauso nuo valdžios

Politikas Saulius Lapėnas taip pat pritaria ekonomistės nuomonei, jog beveik visi socialiniai rodikliai Lietuvoje neatitinka realios situacijos.

„Aš manau, kad didėjant minimaliam darbo užmokesčiui visų pirma jau seniai reikėjo proporcingai kelti neapmokestinamą minimumą. Tokiu atveju realiai žmogus galėtų gauti tiek pajamų, kiek iš tikro yra padidinama. Šiuo metu iš esmės valdžia išsprendė mokesčių padidinimą mažiausiai apmokamų darbuotojų sąskaita. Aš kitaip to pavadinti negaliu”, - sakė S.Lapėnas.

Kalbant apie MGL (BSI), politiko manymu, svarbiausia yra pats principas, kuris turėtų būti siejamas su realia ekonomine situacija ir su kitais pokyčiais.

„Jeigu kinta minimalus darbo užmokestis bei kiti parametrai, turėtų keistis ir šis skaičius. Ir netgi sakyčiau, kad turėtų būti sąsaja su realiais infliacijos rodikliais, kurie yra fiksuojami kiekvienais metais. Tai negali būti konstanta, priklausanti tiktai nuo valdžios geros valios. Negali žinoti, kada ji galų gale pabus ir pamatys, kad atotrūkis tarp to, kas vyksta realiame gyvenime, ir to, kas buvo nustatyta prieš keletą metų, tampa per daug akis draskančiu dalyku”, - sakė S.Lapėnas.

Politikas įsitikinęs, jog 130 litų suma yra labiau paremta šalies biudžeto galimybėmis, negu realiais pamąstymais, kaip iš tokių pinigų žmogus galėtų patenkinti savo fiziologinius poreikius.

Siūlė didinti

Šioms mintims pritarė ir gausių šeimų bendrijos „Vilniaus šeimyna” vadovė Angelė Kostogrizienė.

„Apie tai galvojame jau labai seniai ir pasiūlymai buvo teikiami, bet kadangi nuo BSI priklauso daugelio išmokų, pensijų, kompensacijų dydžiai, valstybė negali apsispręsti. O kad šis dydis netenkina, vienareikšmiškai sutinku”, - sakė bendrijos vadovė.

A.Kostogrizienė tikino, jog gerokai klaidina kiti dydžiai, kurie yra taikomi atskiroms kategorijoms - pavyzdžiui, socialinė pašalpa apskaičiuojama remiantis valstybės remiamomis pajamomis.

„O BSI tiesiog tampa pagrindu kitiems skaičiavimams. Mes teikėme pasiūlymą BSI didinti, nes anksčiau ji buvo taikoma skiriant įvairias kompensacijas ir t. t. Dabar yra tos remiamos pajamos, todėl pastaruoju metu šito dalyko neliečiame”, - sakė „Vilniaus šeimynos” vadovė.

Anot A.Kostogrizienės, dabartinis BSI dydis yra visiškai nerealus: „Jeigu šiandien valstybės remiamos pajamos yra 350 litų, tai kas tada yra 130 litų? Gal vienas žmogus vieną savaitę ir išgyventų turėdamas tokią sumą. Tačiau mes matom ir suprantam, kad ir paslaugų kainos, ir prekių vertė yra nepalyginamai pasikeitusi”, - sakė moteris.


Kęstutis Daukšys, Seimo narys, ekonomistas:

Kalbėdamas apie socialines išmokas apskritai, kaip ekonomistas matau dvi bėdas. Per daug žmonių jomis naudojasi ir per mažai gauna tie, kuriems iš tikrųjų jų reikia.

Iš esmės yra daug žmonių, kurie turi nelegalų darbą, o kiti žmonės iš tikrųjų neturi darbo ar serga, yra neįgalūs. Jiems ta išmoka būna per maža ir neleidžia pragyventi oriai. Tai yra dalykas, kurį mūsų Vyriausybė turėtų spręsti. Yra sprendimo būdų, pavyzdžiui, pašalpų dalinimo perkėlimas į savivaldybes, ir, tikiuosi, tai šiek tiek pagerins padėtį.

Realiai šiandien tie visi minimalūs dydžiai yra tokie maži, kad nežinau, kurioje vietoje Lietuvoje būtų galima iš jų išgyventi. Apie Vilnių ir Klaipėdą, kur pragyvenimas dar brangesnis, net nešneku.

Neatsimenu tokio laiko, kai iš 130 litų per mėnesį buvo galima išgyventi. Gal tik pačioje pradžioje lito įvedimo, kai vidutinė alga buvo 400 litų. Tai tada gal ir buvo įmanoma. O šiais laikais tikrai neįmanoma. Bet juk skaičiuojama pagal įvairius koeficientus. Tas 130 litų tėra bazinis dydis. Tačiau pats skaičius yra toks, kuris minimalaus pragyvenimo lygio tikrai neparodo.

Galbūt iš tikrųjų atėjo laikas tam, kad būtų nustatytas naujas skaičius ir jis nuolatos keistųsi, atsižvelgiant į infliacijos lygį ir t. t. Natūralu, juk, perėjus prie euro, viskas keisis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUTARTIS: Vyriausybės įgaliota socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei keturios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį 2022 metams.
  • FINIŠAS: Lietuvos-Lenkijos dujotiekio projektas pasiekė finišo tiesiąją. Atlikus vieną svarbiausių paskutinių darbų – pasienyje suvirinus auksinę GIPL dujotiekio siūlę – sujungtos abiejų valstybių dujų perdavimo sistemos.
  • NEKETINA: K. Navickas (žemės ūkio ministras): neketinu atsistatydinti ir atsisakyti žaliojo kurso.
  • TAISYKLĖS: JAV Federalinis rezervų bankas (FED) paskelbė naujas griežtas taisykles, draudžiančias centrinio banko vadovams prekiauti konkrečiomis akcijomis ir obligacijomis, taip pat apribojo kitas investicines veiklas.
  • NUŠOVĖ: JAV aktorius Alecas Baldwinas iš rekvizitinio pistoleto kino filmavimo aikštelėje Naujojoje Meksikoje nušovė operatorę ir sužeidė režisierių, ketvirtadienį pranešė JAV teisėsaugos pareigūnai.
  • SRAUTAI: Mažesnės, iki 1.500 kv. metrų parduotuvės ir turgavietės, aptarnaujančios pirkėjus be galimybių paso, nuo penktadienio privalo reguliuoti jų srautus ir užtikrinti bent 30 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui.
  • GINČAS: Lenkija yra „pasirengusi dialogui“ ginče su Briuseliu dėl ES teisės viršenybės, tačiau atmeta „šantažą“, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dominuoja šis klausimas.
  • SIŪLYMAS: Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas siūlo Darbo kodekse nustatyti, kad ne tik viešojo sektoriaus, bet visiems darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, būtų nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitės darbo laiko norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
  • FACEBOOK: „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad pasiekė susitarimą su kai kuriais Prancūzijos laikraščiais dėl mokėjimo už naujienų turinį, kuriuo dalijasi jo vartotojai.
  • INICIATYVA: Vokietija kartu su kitomis keturiomis valstybėmis narėmis (Suomija, Nyderlandai, Portugalija ir Slovėnija) ėmėsi iniciatyvos sukurti Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgas.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar gavote SMS žinutę, raginančią skiepytis nuo COVID-19?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 +9 C

+1 +9 C

 

+5 +10 C

+4 +9 C

+5 +11 C

 

+8 +12 C

0-7 m/s

0-6 m/s

 

0-10 m/s