„Lietuvos geležinkeliai“ (LG) garsėja, kaip niekam neatskaitinga „valstybė valstybėje“. Visi bandymai įvesti joje tvarką ir jos veiksmams suteikti daugiau skaidrumo baigėsi nesėkmingai. O štai lėšų šiai, nuolat skandalų purtomai, įmonei valdžios institucijos ir toliau negaili - Susisiekimo ministerija lengva ranka vis stringantiems geležinkelių elektrifikavimo darbams paskyrė dar beveik 40 mln. eurų.
Pinigai liejasi upeliais
Praėjusią savaitę susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymu Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimui iš ES Sanglaudos fondų buvo skirta 38 889 318,72 euro. Žadama, kad už šiuos pinigus bus elektrifikuotas 42 km ilgio geležinkelio ruožas, rekonstruota Lentvario traukos pastotė, išplėstas geležinkelių transporto eismo valdymo centras.
Oficialiai teigiama, kad projekto „Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas“ tikslas - modernizuoti Vilniaus geležinkelio aplinkkelio ruožą Kyviškės-Valčiūnai-Vaidotai- Paneriai bei Vilnius- Kirtimai-Valčiūnai. Įgyvendinus šį projektą turėtų sumažėti aplinkos tarša ir krovinių bei keleivių vežimo geležinkelių transportu išlaidos, padidėtų eismo sauga, didėtų geležinkelių transporto konkurencingumas.
Kadangi LG elektrifikavimui jau buvo numatyta skirti beveik pusę milijardo eurų, „Vakaro žinios“ pasiteiravo - kam skiriamos papildomos lėšos ir kas realizuos šį projektą?
Rangovas - skandalinga Ispanijos įmonė
Susisiekimo ministerija priminė, kad minėtas projektas yra sudėtinė geležinkelio linijos Vilnius-Klaipėda kompleksinio elektrifikavimo dalis.
Taip pat buvo patikslinta, kad projekto ,,Geležinkelio ruožo Vilnius-Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“ konkurso rezultatai nebuvo panaikinti, todėl susisiekimo ministras leido AB ,,Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ pasirašyti geležinkelio kelių elektrifikavimo sutartį su konkurso nugalėtojais - Ispanijos infrastruktūros statybos grupe „Elecnor“, savo šalyje įsivėlusia į kyšių skandalą, ir inžinerijos įmonės „Instalaciones Inabensa“ konsorciumu „Inabelec“.
„Susisiekimo ministerija, vidaus audito metu įvertinusi AB ,,Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ vykdomus geležinkelio kelių elektrifikavimo projektus, gindama viešąjį interesą supažindino Generalinę prokuratūrą su ataskaitoje pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis. Generalinė prokuratūra persiuntė audito ataskaitą Specialiųjų tyrimų tarnybai, Viešųjų pirkimų tarnybai ir Centrinei projektų valdymo agentūrai. Specialiųjų tyrimų tarnyba atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėtoje audito ataskaitoje pateiktos informacijos“, - rašoma ministerijos atsakyme. Taigi viskas švaru, net žalia!
Komentaras
Seimo nario Artūro Skardžiaus nuomone, labai tikėtina, kad dvejus metus besitęsiantis LG elektrifikavimo darbų vilkinimas leidžia papildomai užsidirbti subrangovams.
„587 tūkst. eurų Ispanijos bendrovei už Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo techninį projektą jau kartą buvo sumokėta. LG jau seniai galėjo pradėti įgyvendinti šį projektą, nes techninis projektas, pagal kurį turėjo būti perkami rangos darbai, buvo nupirktas. Deja, LG valdybai priėmus sprendimą apjungti visų trijų geležinkelio ruožų projektų pirkimus, Vilniaus geležinkelio mazgo projekto veiklos įgyvendinamos iš naujo. Tikėtina, kad ta pati Ispanijos bendrovė „Ardanuy Ingenieria S.A.“ šį kartą jau kaip konkurso laimėtojo „Elecnor“ subrangovas, keis savo pačios parengtą techninį projektą ir vėl gaus pinigus už tą patį darbą. Kitaip sakant, LG kartą jau sumokėjus už techninį projektą daugiau negu pusę milijono eurų, už jį, net nepradėjus darbų, vėl bus mokama iš naujo“, - prielaidomis dalinosi parlamentaras.
Be to, politikas nuogąstavo, kad, nepaisant pasirašytų sutarčių, artimiausiu metu geležinkelio ruožų elektrifikavimo galime ir nesulaukti.
„Elecnor“ turi nemalonumų su teisėsauga Ispanijoje ir neaišku, kaip ten viskas baigsis. Keista, kai pasirašoma sutartis su tokia įmone. Juolab kad Vilniaus mazgas jau seniai galėjo būti elektrifikuotas. Tai būtų gerokai padidinę LG konkurencingumą krovinių pervežimo rinkoje. Dabar ne tik nevyksta šie darbai, bet ir milžiniškos sumos, užuot jas panaudojus krašto ekonomikos gaivinimui, atiduodamos ispanams“, - sakė pašnekovas.
Priminęs, kad, nepaisant to, jog Susisiekimo ministerijos audito ataskaitoje buvo nurodyta, kad lėšas LG naudoja neefektyviai, jis stebėjosi, kad įmonės veikla visai nesidomi kontroliuojančios institucijos.
„Panašu, kad valstybės strategines įmones Lietuvoje valdo ne valstybė, o į jų „nepriklausomas“ valdybas susodinti buvę politikai ir įvairių verslo interesų grupių atstovai. LG - ne išimtis. Susisiekimo ministerijos atliekamo audito metu geležinkelių buvo klausiama, ar buvo paskaičiuoti jau atlikti darbai ir atitinkamai bus sumažinta rangovui „Elecnor“ mokama suma. Visus auditorių klausimus LG ignoravo, jokių atsakymų nepateikė, tačiau tai neužkliuvo nei Viešųjų pirkimų tarnybai, nei STT, nei FNTT“, - valstybinių institucijų darbą apibendrino A.Skardžius.