respublika.lt

Kai parduotuvės - ant kiekvieno kampo

(83)
Publikuota: 2023 balandžio 22 13:03:58, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Užsienyje įprasta didelius prekybos centrus statyti priemiesčiuose ar bent jau už miesto centro ribų. EPA-Eltos nuotr.

Lietuvoje vos ne ant kiekvieno kampo veikia parduotuvės. Daugiausiai - prekybos tinklų, kuriuose kasdien apsilanko milijonai pirkėjų. Vieni žmonės perka, kiti - pasižvalgo, bet pirkėjų netrūksta, nes tinklai plečiasi, atidaro vis naujas parduotuves. Ar yra kokia nors riba, kai bus gana? O gal tuoj visi gyvensime tiesiog dideliame prekybos centre?

 

Kai kurie prekybos tinklai jau turi daugiau nei po 200 prekybos centrų. Vėliausiai į Lietuvos mažmeninės prekybos rinką įžengęs „Lidl" vien Vilniuje turi 11 parduotuvių, Kaune 8. Klaipėdos mieste ir priemiesčiuose šiuo metu statomi visų pagrindinių mažmeninių tinklų parduotuvės.

Ar neatsitiks taip, kad smulkiųjų prekybininkų parduotuvėlės bei kioskai bus galutinai išstumti iš mažmeninės prekybos? O miestų centrai ištuštės, kaip Kaune ištuštėjo Laisvės alėja, nes pirkėjus nuviliojo netoliese pastatytas „Akropolis". Vienu metu siūlantis daugybę paslaugų ir sutalpinęs parduotuves, pasitraukusias iš Laisvės alėjos.

Architektas Augis GUČAS, paklaustas, ar ne per daug prekybos centrų yra įsikūrusių miestų centruose bei senamiesčiuose, pasakė:

„Be jokios abejonės, kad per daug. Absoliučiai per daug. Bet niekas nesikeis, jie liks. Nebent koks nors prekybos centras natūraliai išsikvėps.

Keista, kad Lietuvoje yra šitaip. Paprastai didžiuliai prekybos centrai statomi miestų pakraščiuose, o ne pačiame centre, nes centre jie tiesiog žudo smulkųjį verslą - parduotuvėles, kepyklėles, įvairias kitas smulkias paslaugas. Todėl pagrindinės miestų centrų gatvės, senamiesčiai ir yra tokie tušti. Kaip, pavyzdžiui, Klaipėdoje. Šiuo atžvilgiu ten labai blogi reikalai. Jei kur nors toliau nuo senamiesčio, gal ten ir trūksta prekybos centrų, gal jų ir reikia, nes labai toli ta Klaipėda į pietus nusitęsia. Miegamuose mikrorajonuose gali būti ir dideli prekybos centrai statomi, bet tik ne miestų centruose. Pavyzdžiui, šitas „Akropolis" Kaune - tai tragiškas atvejis. Tai chrestomatinis, vadovėlinis pavyzdys, kaip nereikia daryti."

O kodėl leidžiama tai daryti? Kodėl nesipiktino architektų bendruomenė?

„Architektų bendruomenė mažai čia turi įtakos, - tik nusijuokė A.Gučas. - Architektų bendruomenė daugiau turėjo įtakos socializme, o šiais laikais įtaką daro verslas. Verslas ir politikai. Tai yra tas duetas, kuris dirba, o architektai tam duetui tarnauja. Esą liepkite man papaišyti prekybos centrą, tai ir nupaišysiu, jei pinigus iš to galiu uždirbti. O kodėl gi ne?

Ir anksčiau būdavo neteisingų architektūrinių išorės ar vidaus sprendimų. Kaune „Metropolio" restoranas (menantis tarpukario Lietuvą - aut. past.) buvo sugadintas 1970-aisiais ar gal šiek tiek vėliau. „Metropolio" senąjį interjerą išardė, nors ten buvo gražus interjeras su medinėmis lubomis. Tą interjerą visą išardė ir tada padarė tokį rožinį modernų interjerą. O tai, kas padaryta iš „Metropolio" dabar, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jau neturi reikšmės."

Kaune neliko ir Konrado kavinės, pervadintos į „Tulpę". Niekas šios istorinės kavinės negynė, nors tarpukario Lietuvoje čia lankėsi visa laikinosios sostinės bohema.

„Taip, - sutiko A.Gučas. - Konrado kavinė 1960-aisiais buvo gražiai perdirbta į kavinę „Tulpę", o šiais laikais išnyko. Kodėl Vilniuje neišnyko restoranas „Neringa"? Nes „Neringa" buvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą ir nebuvo galima joje nieko kito daryti. „Neringa" iš pradžių, apie 1990-uosius labai sunkiai, netgi klaikiai vegetavo, vos ne bankrutavo, bet kažkaip išplaukė ir dabar joje vėl viskas labai gerai.

O dėl „Akropolio" ar kitokių didelių parduotuvių miestų centruose - čia jau sunku miestiečių bendruomenėms pasisakyti, todėl, kad verslininkai visada įrodys, kad čia statyti reikia, neva žmonėms bus geriau, kad žmonės čia eis ir pirks ir t.t. Taip, eina ir perka, bet teko man lankytis Kanados sostinėje Otavoje. Ten irgi prie pat senamiesčio pastatė labai didelį prekybos centrą ir Otavos senamiestis dėl to tiesiog „išmirė". Ne tik krautuvėlės, bet ir visa kita. Tada Otavos bendruomenė susizgribo, susiorganizavo ir pradėjo veikti, kad kaip nors atgaivintų sostinės senamiestį, ėmė ieškoti alternatyvų didžiajam prekybos centrui, konkurentų ir šiaip ne taip jį iš senamiesčio iškrapštė. Bet tai gali pavykti tik valstybių sostinių bendruomenėms."

Bet ar urbanistiškai gražu, kai miestų centrus „puošia" sandėlius primenančios griozdiškos parduotuvės? Bet architektas A.Gučas su tokiu architektūros apibrėžimu nesutiko:

„Ne visos parduotuvės tokios. Prekybos centrų būna įvairiausių. Pavyzdžiui, Vilniaus „Ozas" yra kitoks, bet pasakyti, kad čia architektūra vertinga, tai nepasakyčiau. Čia pat, Vilniuje yra „Panorama". Irgi kitokios architektūros. Sakyčiau, visiškai tinkamas dydis yra Mindaugo gatvės „Maximos". Tai yra pakankami didelis daiktas miesto centrui, bet neviršijantis gabaritų.

Architektų bendruomenė, kaip sakiau, yra visiškai priklausoma nuo užsakymų. Skulptorius, pavyzdžiui, gali dirbti pats sau, kurti skulptūrą. Jei ji bus gera, žiūrėk - ir atsiras muziejuje ar parodos ekspozicijoje, o architektas kurti, statyti dėl savęs negali. Jis priklausomas nuo užsakovų. Verslo ir politikų, nes statomi ir visokie administraciniai pastatai. Jei užsakovams neįtiksi, užsakymų negausi. Todėl pareikalauti, kad architektas elgtųsi urbanistiškai, šiais laikais yra labai sunku".

Komentuoja Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos vadovas Vytenis BUTKEVIČIUS:


„Jau šiandien padėtis yra tokia, kad didieji prekybos centrai yra užspaudę smulkiuosius verslininkus. Daugiau jau spausti neįmanoma. Dabar jau vyksta tiesiog smulkiojo verslo naikinimas. Galime pamatyti, kas vyksta prie Gariūnų, kai miestas neina į jokius kompromisus, o tiesiog naikina darbo vietas.

O kas vyksta su mokesčiais, su naujomis tvarkomis verslo liudijimams ir individualiai veiklai.

Nuo pat nepriklausomybės atgavimo pradžios visos vyriausybės buvo prieš smulkųjį verslą ir užleidinėjo geriausias miestų vietas būsimiems prekybos centrams. O ten, kur įsileidžiamas prekybos tinklas, ten 1 km spinduliu visas smulkusis verslas, neatlaikęs konkurencinės kovos, išnykdavo.

Atsakingos ES valstybės, kurioms rūpi smulkusis verslas, miestų centruose palieka tik mažas parduotuvėles, kepyklėles, bet neleidžia statyti miestų centruose didžiulių parduotuvių. Jiems nurodo kurtis už miesto. Tai mes matome Varšuvoje, Romoje, Londone, Madride ir visur kitur. Deja, mūsų politikai yra korumpuoti. Jie padarė tai, kas praktiškai neatstatoma. Norint pagerinti situaciją, reikėtų staigiai peržiūrėti įstatyminę bazę, drausti naujų parduotuvių statybas miestų centruose. Ir būtina pradėti senų prekybos centrų iškeldinimą, užleidžiant šias teritorijas smulkiesiems. Tiesa, tuoj pat sukrustų lobistai, teisininkai - su įvairiais pasiūlymais pajudėtų į miškus, kur uždaruose medžiotojų būreliuose visokie galimai korupciniai sprendimai gimsta.

Aš, pilietis, visiškai nenoriu gyventi valstybėje, kur kas trečias ar ketvirtas žmogus dirba didžiuosiuose prekybos centruose pardavėju, valytoju, apsaugininku, sandėlininku. Tai yra labai garbingos profesijos ir aš puikiai suprantu, kad reikia atlikti ir šiuos darbus, bet aš nenoriu, kad visuomenės dauguma būtent tuo užsiimtų. Aš noriu matyti aplink save žmones, kurie turi savo nuosavą kioskelį, mažą kepyklėlę, mezga megztinius vaikams, suaugusiems ar šunims, bet nėra vergai, priklausomi nuo darbdavių. Yra smulkiojo verslo atstovai. Nes tai yra visiškai kitokie piliečiai. Jie yra oresni. Jie nėra valstybei našta. Jie neprašo pašalpų, gali dirbti iki senatvės, o paskui perduoti verslą vaikams ar anūkams".

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
128
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (83)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s