respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Į kokią pelkę buvo įbridę skandinavų bankai?

2014 vasario mėn. 28 d. 15:08:03
Respublika.lt

Skandinavų bankai vėl pasidžiaugė pernykščius metus buvus labai sėkmingus. Tačiau Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas suskubo žurnalistams pranešti, kad dėl gero bankininkų uždarbio mūsų valstybei ir vėl - nieko gero. Lyg advokataudamas skandinavams finansų įstaigų kontrolės vadovas skaičiavo milžiniškus bankininkų nuostolius per krizę. Iš kur tie nuostoliai, jei bankai neprarado nė vieno užstatyto buto, sklypo ar mašinos? Visuomenė jaučiasi apvogta: nuo 2009-ųjų iš didžiausiųjų užsienio bankų, vis branginančių paslaugas ir uždirbančių milijardus litų, praktiškai negavo pelno mokesčio. Gal ne tai pusei advokatauja Lietuvos bankas?

×
nuotr. 1 nuotr.
Į kokią pelkę buvo įbridę skandinavų bankai? Irmanto Sidarevičiaus nuotr.


Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo ekonomistė, buvusi europarlamentarė Margarita STARKEVIČIŪTĖ, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius ŽILINSKAS,  Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius BUTKEVIČIUS ir filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Skandinavų bankai pastaraisiais metais uždirbo 2,7 mlrd. litų, bet deklaravo 3,9 mlrd. litų nuostolį. Į mūsų valstybės biudžetą, įvairiais skaičiavimais, du di-džiausi iš jų sumokėjo 3-5 tūkst. litų. Turbūt bet kuris kioskas daugiau sumoka. Savo bankų kaip ir neturime, dominuoja skandinavų. Kas čia per fenomenas, kad jie valdo mūsų ekonomiką?

M.STARKEVIČIŪTĖ: Lietuvos bankas turi pakankamai svertų, kad paveiktų skandinavų bankus. Yra neseniai atlikta studija, kaip elgiasi Lietuvos bankas, palyginti su Latvijos ir Estijos centriniais bankais. Lietuvoje susidarė didelis burbulas, nes Lietuvos bankas nesinaudojo tais svertais, kuriais naudojasi Latvijos ir Estijos bankai.

Išėjo taip, kai Lietuva labai plėtėsi, reikėjo koofinansuoti Europos Sąjungos projektus, tai daug kapitalo buvo atvežta į Lietuvą iš šalies. Tai buvo ne mūsų pačių santaupos. Mes savo santaupų ne tiek daug turėjome.

Įvykus krizei bankai turėjo gana daug blogų paskolų. Buvo per daug optimistiniai lūkesčiai. Dabar kapitalas iš Lietuvos išvažiavo. Ir iš esmės Lietuva dabar kiek sukaupė, tiek ir save finansuoja.

Dėl mokesčių, tai čia yra Lietuvos įstatymų reikalas. Kitos šalys nebuvo tokios dosnios. Nebuvo tokio reguliavimo, kuris leistų tiek nuostolių nurašyti į skolas.

Verslui nurašyti dalį rizikos į skolas tikrai reikia. Kitaip verslas pasidaro labai rizikingas - tik jį pradedi ir iš karto bankrutuoji. O valstybė suinteresuota, kad verslas po truputį įsisuktų. Tai taikoma tiek bankams, tiek ir smulkiajam verslui. Bet tas procentas turi atitikti realią ekonomiką.

Lietuva, dažnai rengdama įstatymus, nepasižiūri, kas darosi kaimynystėje.     
    
S.ŽILINSKAS: Visame pasaulyje finansų sektorius turi išskirtines sąlygas. Lietuvoje verslui kol kas dar leidžiama nuostolį perkelti kažkiek metų.

Kadangi Lietuvoje galioja sąskaitinė sistema, tai iš karto išrašius sąskaitą ir negavus pinigų tu esi apmokestinamas. Tai yra pagrindinė problema. Fizinių asmenų apmokestinimas vyksta pagal natūra gautas pajamas. Ten tos problemos nėra ir apskaita yra daug paprastesnė.

Nežinau, kaip pakeisti, gal atskira šalis ir galėtų pakeisti, bet bankams leidžiama patiems nuspręsti, kiek jų pajamų yra realios, o kiek - ne. Lietuvos bankas tokį dalyką turėtų kontroliuoti. Mes gyvename tokiomis sąlygomis, kur tai nebuvo sukontroliuota.

Lietuva nuo 2000 metų buvo tiesiog pripumpuota pinigų. Tai rodo staigus kilimas. Pinigai turi vieną labai paprastą savybę: pinigų kaina šiandien yra viena, o įsipareigojimai, kurie kyla iš tų pinigų, yra daug brangesnė prekė. Labai geras biznis yra supumpuoti pinigus ten, kur kas nors juos paims ir įsipareigos 30-iai metų.

A.BUTKEVIČIUS: Su valstybine garantija - tuo labiau.

S.ŽILINSKAS: Atitinkamoms finansinėms institucijoms nereguliuojant, į Lietuvą buvo pripumpuoti pinigai ir pats verslo pikas buvo 2008-ųjų 12-as mėnuo. Tuo metu verslui buvo įpumpuota 35 mlrd. 728 mln. - paskolų likutis. Tai vieši duomenys, kurie skelbiami Lietuvos banko statistikoje.

O fiziniams asmenims tuo metu buvo išduota 30 mlrd. 180 mln. Tai labai geras verslas. Ir tie įdėti pinigai dabar 30 metų duos labai gerą stabilų atlyginimą bankams.

Mes nesame tokia šalis, kuri būtų rizikinga ir kurioje koks nors prezidentas staiga padarytų perversmą ir tie įsipareigojimai būtų panaikinti. Mes esame gana stabili Europos šalis, kuri neš tą jungą ilgai.

A.BUTKEVIČIUS: Koks verslas Lietuvoje uždirbs tuos dividendus? Iš ko mes pagaminsime?

S.ŽILINSKAS: Smulkusis. Kas atsitiko nuo 2008 metų 12-ojo mėnesio? Atsitiko toks stebuklas, kuris kitur Europoje negali atsitikti. Verslas sugebėjo grąžinti 30 proc., įsivaizduojate?

Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu įvyktų toks dalykas Vokietijos ekonomikoje, kur metinis prieaugis būtų 2-5 proc.? Jei būtų pareikalauta per 5 metus grąžinti 30 proc. visos paskolinės bazės, nebūtų Vokietijos ir jos ekonomikos.

Mūsų žmonės, lietuviai, yra ne tiktai iki begalybės ištvermingi, bet net už finansinį išprusimą galėčiau juos pagirti. Žmonės sugebėjo sumažinti tą skolą iki 25 mlrd. 521 mln. 15 proc.! 

A.BUTKEVIČIUS: Tai čia iš esmės verslas grąžino, ar čia įtrauktas ir privatus sektorius, t.y. žmonės?

S.ŽILINSKAS: Ne, yra dvi atskiros kreivės. 30 proc. grąžino verslas - verslo paskolų likučiai. Ir 15 proc. grąžino namų ūkiai.

Bankai, kurie atstovauja Lietuvoje, nekilnojamojo turto stabilumui išlaikyti subūrė savo antrines firmas. Šios gana brangiai perpirkinėdavo turtą, kad išlaikytų turto kainą ir panašius dalykus. Tai paskolų likučiuose yra įtraukti šių firmų įsipareigojimai. Todėl egzistuoja tokie dalykai, kurie šiaip jau negalėtų egzistuoti. Ir staiga įvyksta 100 mln. per vieną mėnesį atsiskaitymas. To nebūna. Arba staiga atsiskaitymas užauga per 70 mln. To irgi nebūna.

G.JAKAVONIS: Tai ar valdžia, su bankais suaugusi, nuolaidžiauja?

A.BUTKEVIČIUS: Yra keletas aspektų. Visų pirma tai valstybinės politikos finansų srityje nebuvimas. Vien todėl, kad respublikos nėra, valdyti finansus atiduota užsienio bankams.

Nė vienas iš mano artimų kolegų negali pasakyti, kokie gi prioritetai yra keliami į Lietuvą atplaukiantiems finansams. Kokie aktyvai turi būti sukurti pasitelkiant šiuos finansus? Tai palikta visiškai savieigai.

S.ŽILINSKAS: Turiu atsakymą - įsisavinti.

A.BUTKEVIČIUS: Suprantu. Mes abu tyčiojamės iš tų ponų. 

Tas žodis „įsisavinti“ yra pats baisiausias, nes jis ateina dar iš tų laikų, kai pinigai buvo metami čia iš Maskvos. Tada paskutiniais metų mėnesiais buvo perkamos sąvaržėlės ir kas tik nori. Nes jeigu tu neįsisavinsi, tai ir negausi.

Lygiai ta pati logika yra dabar dėl paskolų pinigų. Baisiausia, kad su įvairių fondų pinigais jie tiesiog įsisavinami.

Valstybė ir Vyriausybė neturi strategijos, kas gi Lietuvoje turi būti sukurta ir kas padidins mūsų, kaip valstybės, konkurencingumą tiek Europos Sąjungoje, tiek ir pasaulinėse rinkose.

Pagrindinė problema yra ta, kad žmonės, pakliuvę į aukščiausius politikos ešelonus Lietuvoje, vis dar galvoja, kad tiek Europos Sąjunga, tiek apskritai pasaulis yra gerų dėdulių klubas, kur visi suinteresuoti, kaip teikti pagalbą Lietuvai, kaip čia paduoti kokius nors fondus. Kaip pagalbą teikiančios organizacijos, kaip „Caritas“.

Ir iš to išplaukia, kad konkuruoti nereikia. Čia niekas nekonkuruoja, čia skandinavai su savo bankais. Tas pats „Statoil“ atvyko tam, kad mums padėtų.

Tokia kaimiečio filosofija blogąja to žodžio prasme yra oficiali mūsų valstybės filosofija. Tai čia, galima sakyti, yra kvailiai. Deja, aš netikiu, kad tai kvailiai. Manau, kad čia nusikaltėliai.

Žmonės, pakliuvę į tokius postus, gana greitai susigaudo, kad žaidimas yra finansinis ekonominis, ir tai slepia labai aiškius interesus. Sunaikinamas vienas ar kitas bankas, kuris galėjo būti paverstas veikliu instrumentu, net jeigu tuo momentu atimsi jį iš savininkų. Kalbu apie „Snorą“. Jis galėjo būti naudojamas.

Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie bet kokį lėšų panaudojimą. Jeigu, išnaudojant visą Lietuvos KPTC (Kaimo plėtros tyrimų centras), jos dividendų pavidalu grąžinamos čia patogiai pasidėjusiems pinigus, vadinasi, mūsų valdžia kartu su savo šeimininkais melžia Lietuvos gamintojus. Štai kas vyksta.

G.JAKAVONIS:  Niekada negirdėjau, kad europiečiai ten gelbėtų žemės ūkio sektorių, bet bankus gelbėja. Kodėl čia skiriamas išskirtinis dėmesys?

V.RUBAVIČIUS: Čia visiškai dėsningas dalykas. Pasižiūrime bankininkystės ir finansų raidą per pastarąjį šimtmetį. Ypač per globalizaciją, kuri prasidėjo 8-ajame dešimtmetyje ir įgavo naują pagreitį. Įvairių ekonomikos sektorių, pačių verslininkų bei verslininkų sluoksnių ir politikų santykiai yra gražūs.

Kas ką valdo? Bankų finansinis sektorius buvo kuriamas ir plėtojosi aptarnauti pramonei, gamybai ir t.t. Šiuo metu jis įgijo tokią galią, kurios jokia pramonės šaka ir joks sektorius nebepavys. Jis tapo dominuojantis, tapo pagrindine galia.

G.JAKAVONIS: Ar jie patys pasidarė verslo šaka?

V.RUBAVIČIUS: Iš esmės gamyba ir visa kita jiems tampa nereikalinga, nes jie pinigus gamina patys. Ir ne vienas Nobelio premijos laureatas yra labai aiškiai įvardijęs bankus - tai yra pinigų gamyba.

Apskritai kas yra kapitalas, pinigai, sunku net nusakyti. Mes žinome, kad pinigai šiuo metu paprasčiausiai spausdinami. Su realia verte jie nesusiję. Ten yra įvairūs tarpiniai skaičiavimai. Tos vertės, santykiai priklauso ir nuo politinių sprendimų, ir nuo bankų politikos. Bankai visada gali sukurti tokią situaciją, kad reikės devalvuoti, kažką nuvertinti ir t.t.

Išskirtinė bankų padėtis yra ta, kad nuo jų priklauso visa likusi pasaulio ekonomika ir apskritai pasaulio funkcionavimas. Kaip dominuojanti galia tai pasireiškia ir per politinio sluoksnio valdymą.

Vienaip ar kitaip bankinis sluoksnis suauga su politiniu nomenklatūriniu elitu. Taip yra visose šalyse.

Iškyla klausimas tik dėl politinio sluoksnio savimonės, jo galios ir kaip jis suvokia geopolitinius interesus.

Tos šalys, kurios suvokia savo nacionalinius ir geopolitinius interesus, vienaip panaudoja kapitalą ir bankininkystę. Kaip žinome, kapitalas yra belytis, betautis ir t.t. Bet jį, kaip galią, vienaip ar kitaip galima panaudoti įvairiose pasaulio vietose.

Lietuvoje mes matome tokią padėtį, kad politinis elitas besąlygiškai „aptarnauja“ bankininkystę.

J.JAKAVONIS: V.Vasiliaus-kas buvo dabartinės šalies prezidentės rinkimų štabo vadovas. 

V.RUBAVIČIUS: Be abejo, tie išoriniai dalykai parodo esminę sąjungą ir toje sąjungoje esančias padėtis. Jie yra tiesiog aptarnaujantis elitas. Iš to išplaukia, kad tai, kas Lietuvoje vyksta, vienaip ar kitaip turi būti pajungta bankui ir to kapitalo čia funkcionuojantiems interesams.

Iš tos naujos finansinio kapitalo prigimties, jo galios išplaukia ir ekonomikos supratimas. Ekonomika neišvengiamai tampa spekuliacinė, tai burbulinė ekonomika. Tai įvardijama beveik visose ekonomistų ir finansininkų kalbose.

Burbulai yra neišvengiami. Kuriant burbulus galima lengviausiai padauginti kapitalą, jį priauginti.

Kitas dalykas yra pinigų spausdinimas. Amerika spausdina 85 mlrd. per mėnesį. Mes nespausdiname, nes ta galia yra atimta. Ta galia koncentruojama tam tikrose vietose. Plūduriuojančių pinigų yra labai daug. Džozefas Štiglicas (Joseph E.Stigliz) ironiškai ir gana skausmingai yra prasitaręs: kai kalbama apie Amerikos skolą, tai tos skolos nėra. Reikia tiktai kitą pavarą įjungti, ir bus tų dolerių, kiek reikia.

Tai kaip tuos popierius, kurie yra skleidžiami, padaryti veiksmingus? Jie turi savo galią, bet jie turi įgauti ir veiksmingą, pavergiančią galią. Tų pinigų transformacijos pagrindas yra valstybinės skolos. Kuo labiau politinis elitas praskolina valstybę, tuo geriau ją valdyti. Tuo geriau yra tam kapitalui, kuriam net nebereikia kreiptis į jokius smulkiuosius verslus. Su jais bendravimas yra nuobodus.

Jeigu valstybė pasiskolino ir turi ganėtinai didelę skolą, jai tvarkyti bus nepaliaujamai skolinamasi. Čia yra uždaras geriausio gyvenimo ratas.

Yra kitas etapas - kad ta skola anksčiau ar vėliau būtų paversta dar geresniu realistiniu dalyku. Tie realistiniai dalykai yra žemė, kurios nedaugėja, vanduo, oras, kurį irgi galima apmokestinti. Yra daug dalykų, kuriuos vienaip ar kitaip šiuolaikinis kapitalas įsižemina.

Ir šiuolaikinio globalaus kapitalo judėjimo ypatumas yra tas, kad jis priauga įsižemindamas per valstybės skolą ir per pačią žemę. Pvz., statybų sektorius, kuris jau savaime burbulinis, yra nepaliaujamo kapitalo perdirbimo ir priaugimo sektorius.

A.BUTKEVIČIUS: Noriu visiems priminti, kad stojant į ES Lietuva skolos neturėjo.

G.JAKAVONIS: Ar mūsų bankų sistema, palyginti su kitomis valstybėmis, yra blogesnė, ar čia apskritai yra visos Europos liga? Pasikviečiame skandinavus, nes patys nesugebame tvarkytis?

M.STARKEVIČIŪTĖ: Dauguma bankų buvo privatizuoti, paskui tai buvo privatus verslas ir savininkai pardavė užsienio investuotojams. Čia nieko negali padaryti.

Bankų ar finansų sistema yra kraujo apytaka ekonomikoje. Kepenis gali pakeisti, bet jeigu nėra kraujo apytakos, tai visas organizmas sustoja.

Kartais privatūs veikiančių užsienio bankų interesai kertasi su šalies nacionalinės politikos interesais. Europos Parlamente šiuo klausimu labai daug diskutuodavome. Todėl sukurtas visas mechanizmas, kaip reguliuoti šalyse dirbančias antrines, sakykime, „home-host“ įmones.

Aš visada su dideliu liūdesiu žvelgiu į tai, kad Lietuvos bankas tomis priemonėmis nesinaudoja. Jis gali daryti didesnę įtaką bankų veiklai per tam tikrus rodiklius, kapitalo pakankamumą, likvidumo valdymą.

Šią Lietuvos krizę visada studentams aiškinu kaip pačių padarytą krizę. Turėjome sudėtingą situaciją, ekonomika būtų šiek tiek smukusi. Bet tokio dydžio krizę mes padarėme patys.

Mes leidome pripumpuoti pinigų, padaryti per didelį likvidumą, nereguliavome, kaip darė estų ir latvių bankai, o paskui leidome staigiai ištraukti didelę pinigų sumą, kurią sumokėjo verslas ir gyventojai per biudžetą, socialinę sferą.

Čia yra didelė Lietuvos banko ir Vyriausybės finansų vadovų kaltė. Yra studijos, kurios įrodo, kad taip ir yra.

V.RUBAVIČIUS: Tai ar čia yra tyčinė veika, ar neišmanymas?

M.STARKEVIČIŪTĖ: Manau, kad neišmanymas. Paskyrė žmogų iš gatvės  vadovauti centriniam bankui. Nepykite, bet taip buvo su centrinio banko vadovu. Gal dabar jis jau išmoko, bet tada buvo eksperimentas su Lietuva.

A.BUTKEVIČIUS: Tai jeigu dabar paskirsime operuoti, pvz., ponią šalies prezidentę, chirurgui, kuris atėjo iš gatvės, ir tas chirurgas ją papjaus, tai čia bus nusikaltimas ar ne?

M.STARKEVIČIŪTĖ: Žvelgiant į ateitį, smulkiajam, vidutiniam verslui yra labai daug europinių programų. Mano supratimu, jie gali su tais bankais, jeigu jiems nepatinka įkainiai ar dar kas nors, draugauti kuo mažiau.

Bet dėl europinių programų vėlgi bėda. Pas mus Ūkio ministerijai vadovavo psichologai, visi, kas nori, tik ne ekonomistai. Arba žmonės, neturintys ekonominio išsilavinimo, arba geri partijos draugai. Kad jie ištikimi partijos nariai, tai jie partijos interesais, matyt, daugiausia ir rūpinosi.

Lietuvos ekonomikos interesais, kaip palaikyti verslą, niekas nesirūpino. Daugeliu atvejų tų programų tiesiog nežino. Ten yra programos, kaip parengti projektą. Viskas yra finansuojama.

Mano supratimu, Europos lygmeniu tai padaryti yra per daug sudėtinga. Iki 2013 metų skirta labai daug pinigų papildomai. Tik tas programas reikėtų supaprastinti. Lietuvoje reikia sudaryti konkurenciją bankams.  

Kita vertus, suprantu ir bankus. Administravimo sąnaudos didesnės, o paskola - tūkstantis litų. Tai irgi galbūt bankai ne visada prisiima tą riziką ir jie irgi atsako už žmonių pinigus.

S.ŽILINSKAS: Ne visai yra taip, kad visiškai nieko nedaroma Lietuvoje. Sakykim, kai kur įvyksta liūno efektas, kur iniciatyvos prigęsta.

Pavyzdys labai paprastas. Dar 2006 metais Ūkio ministerija bandė aprašyti įvairias grėsmes Lietuvai. Viena iš finansinio sektoriaus grėsmių buvo labai paprasta: formuojasi bankinė oligopolinė situacija.

Bet viskas nugeso. Ūkio ministerija gavo pylos už tai, kad kelia tokius klausimus, ir jokie veiksmai nebuvo padaryti. Latvijoje ir Estijoje pirminės užuomazgos esamomis priemonėmis buvo išspręstos. O Lietuvos konkurencijos taryba 2013 m. vasario 15 d. viską nutraukė: ne, bankai nieko nesusitarę, nieko nedaro, jie šventi.

Tie patys skandinavai atlieka tyrimus, ir jie sako labai paprastą dalyką: dėl krizės Baltijos šalyse atsakingi skandinavų bankai. Tai parašyta oficialiuose dokumentuose. Pas mus tų dokumentų neskelbia, jų nesimato. Niekas jų nekomentuoja, išvadų nedaro. Tas pats liūnas.

Lietuvos banko pateikta statistika atrodo juokingai liūdna. Yra trys bankai, kurie yra visose trijose šalyse. Lietuvoje jiems yra geriausia. Tik Lietuvoje trys skandinavų bankai taiko visus tris galimus apmokestinimo būdus: mėnesinį, už pajamas ir už išlaidas. Kitur netaiko.

Smulkusis verslas kovodamas savo srityje irgi šį tą padarė - bankų įstatymuose įvedė 56 straipsnį, kur bankai privalo atsakyti į paklausimus raštu. Iš principo tai yra normali veikla: jeigu tavęs klausia - atsakyti, bet jeigu nėra įstatymo, jie neatsako. Reikia teisinės normos, kuri priverstų tai daryti.

G.JAKAVONIS: Ar čia iš tikrųjų reikia vengti tam tikrų radikalių žygių ir susitvarkys savaime padėtis?

A.BUTKEVIČIUS: Pradėkime nuo to, kad aš tikrai nesu moralistas ir nemanau, kad bankai gali kitaip elgtis - kad jie patys savaime bus suinteresuoti apriboti savo veikimą ir galimybes.

Taip bus, jeigu jie suvoks, kad reikia greičiau pasitvarkyti patiems, nes kai juos tvarkys, bus gerokai skaudžiau. Yra tokių pavyzdžių, kai verslas pats save pradeda riboti.

Šiaip jau aš nekaltinu bankų ar užsienio bankininkų. Jie rado erdvę, nišą ir čia klesti. Problema yra dėl mūsų valstybės vadovų. Būtina, kad jie visų pirma atsakytų žmonėms į klausimą, kokią valstybę jie mato.

Ar tai yra nacionalinė valstybė ir ji ketina išlikti Europos Sąjungoje, ar ji turės ir tam tikrus konkurencinius ryšius Europos Sąjungoje? Ar tai yra būsimo unitarinio vieneto viena iš teritorijų, valdoma iš kažkur esančio centro?

Iš visos šiandieninės veiklos galima spręsti, kad jie tiesiog svajoja, kad šitos valstybės nebeliktų. Jie gaus garantuotus gerus atlyginimus, kuriuos šiandien užsitikrina paskolų sąskaita.

Turbūt sutiksite, kad visas valdininkų sektorius yra išlaikomas sąskaita tų pinigų, kuriuos skolinamasi.
Žmonės turi užduoti klausimą politikams. Sutikite, Ukrainoje ne todėl kilęs sukilimas, kad ten maža nepriklausomybės. Ne, gerbiamieji, ten yra kleptokratai valdžioje. Šitie kleptokratai vienodai smaugia tiek Vakarų, tiek ir Rytų Ukrainą, ir žmonės pakilo į kovą. Todėl, pavyzdžiui, V.Janukovyčius neteko savo tradicinės bazės - Pietryčių Ukrainos.

Jeigu kovoti su kleptokratais Ukrainoje yra gerai ir tą pripažįsta Lietuvos valdžia, tai kovoti su Lietuvos kleptokratais turi būti gerai.

V.RUBAVIČIUS: Jokie dalykai be tam tikro valstybės demokratizavimo plano nebus įmanomi.

Sistema, plaunanti pinigus, leidžianti skolinti, praskolinti valstybę, parceliuoti, veikia labai puikiai. O visa kita, - visuomenės balsas arba įvairūs visuomenės judėjimai, kylantys iš apačios, - yra tiktai trikdžiai tam puikiam sisteminiam veikimui. Tai tuos trikdžius reikia naikinti.

Pvz., Vytauto Landsbergio kalba yra labai aiškus atsakas, nušvietimas, kaip tuos trikdžius reikia naikinti.  Ir ideologiškai, ir politinėmis priemonėmis.

Reikia plėsti tiesioginio atstovavimo demokratijos sritį. Ir ypač žemiausio kasdienio gyvenimo lygmeniu, kur veikia smulkusis ir vidutinis verslas.

Kodėl Lenkijos smulkusis ir vidutinis verslas yra galingas ir ten nepritrūksta žmonių? Todėl, kad ten jis yra daug laisvesnis negu Lietuvoje, nes veikia tuo savivaldos lygmeniu, kur yra tiesioginis atstovavimas.

Mes laisvės nematysime, jei verslas nesuvoks, kad jis laisvintis gali tik laisvinantis patiems žmonėms kasdieniame gyvenime. Kad jie įgytų teisę tvarkyti savo gyvenimą santykinai savarankiškai per savo atstovus, per savo kaimynus, per mokytojus, kuriuos iškelia ir išrenka.

Kitaip nebus aukštesnio politinio sluoksnio atsinaujinimo. Pagrindinis brandos lygmuo yra savivaldos, seniūnijų lygmuo. Yra miestų, kur net nėra seniūnijų. Kitaip tariant, mūsų savivalda yra tik vaizduojamoji.

Vaizduoti reikia, kaip to reikalauja europinės demokratijos taisyklės, bet turinio mes neturime. Mes net nepradėjome per 20 metų kurti to turinio. Ir kai dabar referendumu žmonės bando įžiebti kokią nors turinio ugnelę, matome, kokia yra reakcija. Neduok Dieve, jei bus sumažinta kartelė iki 100 tūkst.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUSILEIDO: 2020 metų Europos futbolo čempionato atrankos Europos zonos B grupės rungtynėse pirmadienį Lietuvos rinktinė Vilniuje 1:2 (0:0) pralaimėjo Serbijos komandai.
  • 160 000: tiek civilių dėl Turkijos karinių veiksmų Sirijoje buvo priversti bėgti, skelbia JT.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar teisinga, kad prekybos centrai savo mokesčius permeta ant vartotojų?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +12 C

 +8 +10 C

 

+10 +13 C

+16 +18 C

+13 +15 C

 

 +17 +19 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s