F.Petrauskas: Prie kainų didinimo žmonės bus pratinami

Eurą pasiryžę įsivesti politikai visuomenę įtikinėja, kad kainos dėl perėjimo prie kitos valiutos nekils ir vartotojai sulauks tik naudos. Esą už piktnaudžiavimą verslininkai bus baudžiami. Tačiau, pasirodo, bus tikrinama tik tai, ar teisingai konvertuojama valiuta. O štai noro kainas didinti prisidengiant kitomis priežastimis, pavyzdžiui, sąnaudomis keičiant sistemas, niekas nesiruošia tramdyti.

Vakar spaudos konferencijoje teisingumo ministras Juozas Bernatonis tikino, kad verslininkai, kurie pasinaudodami euro įvedimu bandys apgaudinėti vartotojus, sulauks griežto atsako. „Savo kompetencijos ribose aš asmeniškai kontroliuosiu šį klausimą ir neleisiu, kad Lietuvos vartotojai būtų apgaudinėjami“, - pasižadėjo J.Bernatonis.

Teisingumo ministras piktnaudžiautojus tramdys, papildęs Euro įvedimo įstatymą ir jame numatęs atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Tačiau atsakomybė bus nustatyta tik už kainų nurodymo eurais ir litais bei šiam nurodymui keliamų reikalavimų pažeidimus.

Kitaip tariant, verslininkai galės kainas kelti prisidengdami kitomis priežastimis, pavyzdžiui, kad ir sąnaudomis keičiant informacines ir mokėjimo sistemas. „Respublikos“ kalbintas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas neneigia, kad kainų didėjimo įsivedus eurą nepavyks išvengti. Tačiau jis guodžia, kad vartotojai tai pajus ne iškart.

- Kodėl, įsivedant eurą, apskritai turėtų būti pagrindas didinti kainas?

- Matot, pirmiausia kaina gali didėti vien dėl to, kad, pavyzdžiui, padidėjo elektros ar vandens kainos. Pavyzdžiui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatys, kad šiandien šalto ar karšto vandens kaina pagal atitinkamą metodiką turi būti vienokia ar kitokia. Vadinasi, ji bus keičiama.

O jei ji padidės, tai ir prekybos tinklai, naudojantys karštą vandenį, už jį mokės brangiau. Jo brangimas bus įskaičiuotas į administracines išlaidas, šios - į prekės ar paslaugos kainą vartotojui. Į ją įskaičiuos ir nuomą, ir pelno maržą. Kainų didėjimas - normalus rinkos ekonomikos dalykas. Jos kyla nuolatos.

- Valdžia kalba apie tai, kaip kontroliuos kainų didėjimą privačiame sektoriuje. O kaip su viešuoju? Ar neatsitiks taip, kad, prisidengiant sąnaudomis įsivedant eurą, pabrangs viešosios paslaugos, kils valstybės reguliuojamos kainos?

- Viešajame sektoriuje valstybinės įmonės paslaugų kainų neturės didinti. Daugelio paslaugų įkainiai yra tvirtinami įstatymais. Pavyzdžiui, antstolių paslaugų įkainiai tvirtinami teisingumo ministro įsakymu. O jei nori didinti, turi pagrįsti tą didinimą.

Aišku, kalbant su verslininkų asociacijomis, jie aiškina, kad reikės keisti kompiuterines programas, kad žmogus galėtų ekrane matyti kainos litais ir eurais skirtumą. Natūralu, kad tai bus įskaičiuota į kainą. Bet tai reikia priimti normaliai, nes taip yra visame pasaulyje.

Kainos didėja. Mes dirbame su verslininkais, vyksta aiškinamasis darbas, kad jie taip nedarytų. Geras, tikras verslininkas kainos staigiai nedidins, nes ją padidinęs, jis gaus pelną tik tam mėnesiui, bet ilgainiui praras klientą. Protingas verslininkas kainas didins labai lėtai, kad žmogui tai būtų neskausminga. Teisingumo ministras jau minėjo, kad bus priimtas Euro įvedimo įstatymo papildymas, kuriame numatytos baudos už piktnaudžiavimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

- Tačiau bus žiūrima tik į tai, ar kainos litais teisingai perskaičiuojamos į kainą eurais. O visa kita? Ar verslininkai neieškos kitų priežasčių padidinti kainas? Pavyzdžiui, kad ir prisidengiant kokiu nors pasauliniu grūdų trūkumu?

- O visa kita laikas sudėlios. Matysis. Dabar Lietuvos bankas dirba, Ūkio ministerija dirba su verslininkais, geros valios kodeksą planuoja pasirašyti. Bus numatytos gairės, švelnūs saugikliai. Tai priklausys ir nuo verslininkų požiūrio. O dėl tų kitų galimų priežasčių gali būti tik garsūs emociniai pasvarstymai. Versle turi būti ekonominis pagrindimas.

- O vartotojų teisės nebus pažeidžiamos, jei be visuomenės pritarimo bus pereinama prie euro?

- Neaišku, kokia dalis visuomenės - mažesnė ar didesnė - nepritaria eurui. Kai latviai vedėsi eurą, kalbėjomės su kolegomis, jie sakė, kad pusė žmonių pritaria, pusė nepritaria. Bet po euro įvedimo skeptikų sumažėjo - eurui pritaria 65 proc. gyventojų.
Abejonės yra žmogiškas faktorius. Aišku, žmonėms sunku priprasti prie naujos valiutos. Bet reikia jiems aiškinti. Aš linkęs manyti pozityviai, kad žmonės normaliai priims eurą. O geriausias gydytojas ir teisėjas yra laikas.