Šilti orai ir išaugusi atsinaujinančių energijos išteklių elektros gamyba lėmė, kad sausio 9-15 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 22 proc. - iki 8,3 cento už kilovatvalandę. Tačiau galutiniam vartotojui ji - keturis ir daugiau kartų brangesnė.
„Litgrid" skelbia, kad savaitės kaina „Nord Pool" biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo nuo 106 iki 83 Eur/MWh. Arba iki 8,3 cento už kilovatvalandę.
Pasak „Litgrid" Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, praėjusią savaitę dėl neįprastai šilto oro sumažėjo elektros vartojimas, be to, visame Baltijos jūros regione neįprastai daug elektros pagamino vėjo jėgainės bei hidroelektrinės.
Tą patį skelbia ir „Elektrum Lietuva".
„Baltijos šalyse kainoms įtakos turėjo ir didelė vietinė elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių - vandens ir vėjo, taip pat 15 proc. didesni energijos srautai iš Suomijos ir 5 proc. didesni srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos", - sako „Elektrum Lietuva" Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas. Priduriama, kad per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 75 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 43 proc., Latvijoje - 134 proc., Estijoje - 72 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
Tačiau eiliniams vartotojams dėl to - nei šilta, nei šalta. Ta pati „Elektrum Lietuva" siūlo pigiausią planą, kurio vartotojams kilovatvalandė kainuotų beveik 33 centus be valstybės kompensacijos, jei kaina fiksuojama 36 mėnesiams (paliekama galimybė kainą peržiūrėti kas pusmetį), „Ignitis" savo tinklalapyje skelbia, kad visuomeninio tiekimo kilovatvalandė iki kompensacijos kainuoja 54 centus, o pasirinkus „Ignitį" kaip nepriklausomą tiekėją reikės mokėti 32-34 centus (priklausomai nuo plano) iki kompensacijos.