Ekonomistas: siūlomas bankų solidarumo įnašas – absurdas

„Tai ką mes bandome priimti, tai yra visiškas absurdas. Daugiau paimti, mažiau paimti, tai nėra jokio klausimo. Turėtume suprasti, kad priėmę šį sprendimą, visi, kas spaus mygtuką dėl to sprendimo, jame bus klausimas ar Lietuva taps stipresnė, ar silpnesnė. Aš manau, kad ji taps silpnesnė, nes bet koks investuotojas supras, jog mokesčių aplinka yra nestabili“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) surengtuose klausymuose apie laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektą teigė M. Dubnikovas.

„Tai ką išgirdome, yra naudojami burtažodžiai – gynybai, dar kažkam tai (bus naudojamas solidarumo įnašas – ELTA). (...) Tie pinigai nenukeliaus į gynybą, jūs (kreipiamasi į finansų viceministrą Gediminą Norkūną – ELTA) meluojate. Tie pinigai keliaus kažkur kitur, į biudžetą, ir iš jo bus skirstomi. Kam taip daryti? Jeigu gynybai reikia pinigų, negalima apmokestinti vieno sektoriaus“, – piktinosi analitikas.

Tuo tarpu finansų viceministras Gediminas Norkūnas ekonomisto pasisakymą įvertino kaip neargumentuotą. Taip pat, anot jo, lėšos iš bankų solidarumo įnašo yra reikalingos tam, kad būtų susitelkta į spartesnį NATO sąjungininkų atvykimą į Lietuvą.

„Labai keista iš analitiko girdėti pagrindinį argumentą „absurdas“, nes tai nėra argumentas ir ne analitiko lygio pasisakymas. Kalbame apie finansavimą karinio mobilumo dvigubos paskirties projektams, o ne apie priešraketinės gynybos įsigijimą, tai du skirtingi dalykai“, – sakė G. Norkūnas.

„Jei kalbėtume apie atskirą gynybos mokestį, tai būtų nuolatinis dalykas, nesakome, kad dabar „mirk–gyvenk“ reikia atskiro mokesčio, jog galėtume finansuoti gynybą 10 metų į priekį. Mums reikia susitelkti į NATO sąjungininkų spartų atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – tikino jis.

BFK klausymų metu nepritarimą laikinajam bankų solidarumo įnašui taip pat išreiškė Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Investuotojų forumas“ bei Lietuvos verslo konfederacija. Organizacijos akcentavo, kad toks įstatymo projektas gali pakenkti investicinei aplinkai šalyje, taip pat, kritikuojamas buvo numatomas įsigaliojimas skubos tvarka.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime po pateikimo pritarta Finansų ministerijos siūlomam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.

Už balsavo 107, prieš 6, susilaikė 14 balsavime dalyvavusių Seimo narių. Įstatymas, kuriam taikoma skubos tvarka, svarstymo stadijoje į parlamento plenarinių posėdžių salę grįš balandžio 25 d. Pagrindinis komitetas, kuriame bus svarstomas projektas – BFK.

Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.

Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.

Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, pateikimo stadijoje jam pritarti linkęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad „laisviečiai“ dėl mokesčio susilaikys.

Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.

Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.