Bankų įkaitai laukia malonės

2010 gegužės mėn. 06 d. 11:42:14 Perskaitė 2750

Lietuvos banko užsakyta apklausa atskleidė, kad apie 20 procentų paskolas būstui įsigyti paėmusių namų ūkių pernai kreipėsi į bankus, kad šie pakeistų paskolų mokėjimo sąlygas. Dar 13 proc. būsto paskolų įkaitų bankų malonės ketina prašyti šiemet.

Patys kalti

Dažniausiai namų ūkiams buvo atidedamas pagrindinės skolos dalies mokėjimas, keičiama paskolos būstui įsigyti valiuta, paskolos grąžinimo laikotarpis ir palūkanų normų fiksavimo laikotarpis.

Lietuvos banko duomenimis, paskolas būstui įsigyti yra paėmę daugiau nei 11 proc. Lietuvos namų ūkių. Kiek jų už paskolas įsigyti būstai verti šiandien, Lietuvos bankas neskaičiuoja. Kaip ir mokesčių, žmonių vadinamų baudomis, kurias krizės prispausti gyventojai moka bankams už paskolų sutarčių pakeitimus.

“Taip, Lietuvos bankas prižiūri komercinių užsienio bankų veiklą šalyje, bet privačių klientų ir banko santykių jis nereguliuoja”, - kirste nukirto Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, “Respublikos” paklaustas, kodėl nestabdo bankų savivalės prieš būsto paskolų turėtojus, kurių aukso vertės butai sprogus nekilnojamojo turto burbului nuvertėjo perpus, o paskolos pakibo kaip akmuo po kaklu.

“Kiekvienas žmogus turėjo skaityti paskolos sutartį su banku. Kas ten parašyta, to reikia laikytis. Parašyta, kad sutarties sąlygas galima keisti susitarus su banku, tai ir reikia tartis”, - tėviškai mokė Lietuvos banko vadovas. Ir dar pridūrė, kad pats būsto paskolos neturi. Supraskite - R.Šarkinas asmeniškai nepatyrė bankų diktato nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusiems klientams. Vadinasi, to diktato tarsi ir nėra.

Nei būsto, nei pinigų

Kūdikio besilaukianti vilniečių šeima (pavardė redakcijai žinoma), neturinti nuosavo būsto, “nepriklausomų” ekspertų suviliota, prieš dvejus metus pasiėmė beveik pusės milijono litų paskolą ir ketino statytis namą.

Tiesa, skandinavų bankas, įvertinęs šeimos pajamų šaltinius, suteikti paskolą atsisakė. Mat pusę pajamų šeima gavo pagal neįgalumo grupę turinčio vyro verslo liudijimą, suteiktą statybos darbams. Kitą pajamų dalį sudarė žmonos atlyginimas pagal autorinę sutartį. Vokiečių kapitalo bankui pajamų šaltiniai nebuvo kliūtis. Tačiau pernai, kai statybos įšalo, o atlygis už kūrybinę veiklą sumenko perpus, vokiečių bankas parodė savo nagučius.

Vilniečių šeima už 180 tūkst. litų pirko sklypą, bet per metus nespėjo suderinti namo projekto, nes savivaldybės įmonė nenutiesė planuotų vandens tiekimo trasų. Dėl svetimos kaltės neįvykdžiusi sutarties sąlygų, minėta šeima sumokėjo bankui daugiau nei 1000 litų baudą. Paprašę atidėti likusios paskolos dalies išmokėjimą, vilniečiai gavo naujos sutarties projektą, pagal kurį šalia 1000 litų įmokos už jau suteiktą paskolą jie turėtų kas mėnesį mokėti dar po 400 litų už “rezervuotą paskolos dalį”. Tarsi tie 300 tūkst. litų būtų užrakinti spintelėje, o prie jos pastatytas apsaugininkas.

“Turime sklypą, kuris šiandien vertas gal pusės mūsų paskolos sumos, gyventi nėra kur, o bankui mokėti vis tiek reikia”, - guodėsi vilnietė.

Pažeidžia teises

Nacionalinės finansinių paslaugų vartotojų asociacijos valdybos pirmininko advokato Kęstučio Kvainausko tokia situacija nestebina.

“Niekas mūsų žmonių finansinio raštingumo nemokė. Tik dabar, kai nebeišgali mokėti milžiniškų paskolų, jie sėda skaityti sutarčių sąlygų ir mato, kad jos jiems nepalankios. Deja, tai labai žiaurus finansinio švietimo būdas”, - pripažįsta advokatas.

Anot K.Kvainausko, šalies valdžia galėjo paveikti būsto kainų burbulą ir per mokesčių politiką, ir ribodama besaikį paskolų išdavimą, tačiau bijojo visuomenės reakcijos. Valstybės finansuojamos vartotojų teisių gynimo institucijos taip pat neperspėjo žmonių dėl sutarčių su bankais sąlygų sąžiningumo, atitikties vartotojų interesams.

“Dažnai bankai savo procedūrose net nesudaro galimybės smulkesniam klientui bent žodį toje sutartyje pakeisti, o tai jau vartotojo teisių pažeidimas”, - teigia advokatas. Pasak jo, didžiulius mokesčius už sutarčių pakeitimą bankai taip pat ima ne visai teisėtai ir jau tikrai ne sąžiningai.

Bronius BRADAUSKAS - Seimo narys:

Per patį paskolų bumą, kai vadinamieji finansų ekspertai ragino skolintis drąsiai, nei iš Seimo, nei iš Lietuvos banko niekas žmonėms nepasakė: “Sustokite ir pagalvokite”. Blogiausia, kad mes negalvojome anksčiau, kad nors vienas bankas Lietuvoje turėtų būti nacionalinis. Tada valstybė galėtų kažką pastatyti prieš užsienio bankus, diktuodama vienokias ar kitokias sąlygas. O dabar pagal Europos Sąjungos teisę nei Lietuvos bankas, nei Seimas negali kištis į privačių klientų santykius su ūkio subjektu. Teisiniais metodais galėtume nebent neleisti bankams iškraustyti žmonių iš vienintelio praskolinto būsto. Ir tai jeigu Europos Komisija neužprotestuos. O tokių ženklų yra.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net