Bankai nori mažesnio mokesčionuotraukos (24)

2021 liepos 22 20:31:21 Perskaitė 928

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) vakar svarstė, ar ir toliau kredito įstaigoms, uždirbančioms 2 mln. eurų per metus ir daugiau, taikyti papildomą 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Apsispręsti reikia greitai, mat kitų metų liepą įsigalios Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kad papildomas apmokestinimas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant procedūras. Aišku, bankai rėkia, kad papildomą mokestį reikia iš karto panaikinti.

 

2019 m. gruodį Seimas pritarė pataisoms, numatančioms, kad bankams ir kredito unijoms, kurių pelnas viršija 2 mln. eurų, 2020-2022 m. taikomas ne 15 proc. pelno mokestis, galiojantis Lietuvoje, bet 20 proc. Tačiau dalis parlamentarų, veikiausiai ne be bankų darytos įtakos, tokį sprendimą apskundė KT, aiškindami, esą vieno sektoriaus papildomas apmokestinimas yra antikonstitucinis. KT šią gegužę išaiškino, kad pats įstatymo turinys nėra antikonstitucinis, tačiau pataisos priimtos pažeidžiant procedūras, nes įsigaliojo mažiau nei po mėnesio. Anot KT, mokestinės pataisos turi įsigalioti ne mažiau nei po pusmečio, kad verslo subjektai galėtų tam pasiruošti. Tiesa, KT nusprendė, kad šis jo nutarimas įsigalios tik kitų metų liepą. Tad jei Seimas nieko nepakeistų, jau nuo kitų metų liepos visos kredito įstaigos vėl mokėtų tik 15 proc. pelno mokestį.

„Buvo keliamas klausimas, ar galima išskirti vieną sektorių ir jam taikyti skirtingą tarifą. KT konstatavo, kad bankai ir kredito unijos pelno mokestį moka nuo santykinai mažesnės gautų pajamų dalies nei kiti ūkio subjektai", - priminė BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.

Jis vakar komitetą sušaukė į nuotolinį posėdį, kurio metu buvo svarstoma, kaip Seimas turėtų elgtis. Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius informavo, kad jo atstovaujama institucija pasisakė prieš papildomą apmokestinimą, nes esą vieno sektoriaus išskyrimas yra „horizontaliai neteisingas".

BFK pirmininkas M.Majauskas kontrargumentavo, kad papildomas mokestis yra svarbus, nes jį įvedus pernai į šalies biudžetą papildomai surinkta 18 mln. eurų, o šiemet avansu papildomai sumokėta jau 10 mln eurų.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė aiškino, esą iš bankų reikalaujama stiprinti kapitalo bazę, o didesnis mokestis sunkina šią užduotį, todėl esą jį reikėtų nuo kitų metų sausio atšaukti. Be to, esą didesni mokesčiai baido investuotojus, bankai centrines būstines dėl to iškelia į užsienį. Tačiau gavo atkirtį iš BFK nario Valiaus Ąžuolo, kuris priminė, kad visose aplinkinėse valstybėse, tarp jų ir Latvijoje, bankai irgi moka 20 proc. pelno mokestį, todėl būstinės į Rygą iškeliamos tikrai ne dėl to. Anot jo, Lietuvos bankų pelningumas yra vienas didžiausių ES, todėl reikia apsispręsti, ar valstybei reikia papildomų 20-30 mln. eurų, ar nereikia.

„Čia politinis sprendimas, kaip sutvarkyti, kad įstatymas neprieštarautų KT sprendimui, ir kaip padaryti, kad valstybė gautų pajamų. Tai netrukdo nei naujiems bankams ateiti, nei esamiems. Klausimas, ar yra politinė valia, ar nėra. Kaip atrodytų, jei taršos mokestis už automobilį gyventojams padidės, o bankams pelno mokestis sumažės?" - retoriškai klausė jis.

Posėdyje kalbėję BFK nariai išreiškė nuomonę, kad bankams padidintą pelno mokestį iš viso reikėtų taikyti neterminuotai, o ne tik 2020-2022 m.

„Mes kalbame, kad per daug yra įstatymo projektų. Jei nustatysime 2023 metus, ar 2025 metus, vėl turėsime projektus, kurie naikins ar pratęsinės mokestį. Mano manymu, neturėtų būti termino", - pareiškė komiteto narys Andrius Palionis.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė Finansų ministerijos nuomonę išdėstė labai aptakiai. Pasak jos, tiek verslui, tiek kontroliuojančioms institucijoms yra papildoma administracinė našta, kad tuos pačius metus mokestį reikia mokėti pagal du skirtingus tarifus, todėl pasiūlė 20 proc. tarifą palikti visus 2022-uosius: šį sprendimą priimti jau rudenį, kad būtų įgyvendintas KT nutarimas.

O dėl mokesčio įvedimo neterminuotai patarė neskubėti, nes esą kitų metų rudenį Finansų ministerija pateiks visą paketą mokestinių siūlymų, kaip keisti mokesčius, kokių lengvatų atsisakyti, todėl esą ir bankų klausimą reikėtų svarstyti kartu - į mokesčius žiūrėti holistiškai.

„Terminuotas galiojimas yra geroji praktika apmokestinamųjų priemonių, kad termino galiojimo pabaigoje būtų galima spręsti, ar pratęsti, ar ne. Finansų ministerijos nuomone, dar šiek tiek per anksti spręsti, ar šios priemonės pasiekė joms keltus tikslus, ar reikėtų kitą modelį priimti", - aptakiai kalbėjo viceministrė.

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net