Bankai apmokestina ir senolius

Į „Vakaro žinių“ redakciją kreipėsi skaitytoja iš Klaipėdos, pasipiktinusi nauju banko mokesčiu. Ji teigė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. „Swedbank“, kurio klientė ji yra, ėmė taikyti papildomą mokestį už pensijos išgryninimą. Kad gautą pensiją išsigrynintų, jai tenka sumokėti 3 eurus. Maža to, kiekvieną mėnesį bankas išskaičiuoja mokestį už sąskaitos tvarkymą, nors sąskaitoje nelabai yra ką tvarkyti.

Kai garbingo amžiaus ponia kreipėsi į banką, jai buvo paaiškinta, esą tai „Sodros“ taikomi mokesčiai, o bankas čia niekuo dėtas. Tačiau „Sodroje“ senjorei buvo paaiškinta, kad Lietuvoje egzistuoja pensijų neliečiamybė. Jos yra apdraustos valstybės, tad „Sodra“ negali taikyti jokių mokesčių. „Grįžus į „Swedbank“ man niekas negalėjo paaiškinti, kodėl man taikomas naujas mokestis už pensijos išgryninimą“, - teigia skaitytoja.

Ji neslepia, kad pensija nėra itin ori - ji siekia vos 201 eurą, tad kiekvienas neplanuotai nuskaičiuotas euras moteriai yra aukso vertės. Dabar aš turėsiu badauti dvi dienas todėl, kad bankas pasisavino tuos 3 eurus. Bankas ir taip kiekvieną mėnesį gauna mokestį, tad aš kategoriškai atsisakau mokėti papildomai 3 eurus. Jei situacija nebus išaiškinta, aš kreipsiuosi į teismą. Kadangi neturiu jokio turto ir jokių papildomų pajamų, valstybei teks apmokėti mano advokato ir dar teismo išlaidas“, - piktinasi senjorė.

„Vakaro žinioms“ susisiekus dėl šios situacijos su „Swedbank“, banko atstovas Saulius Abraškevičius informavo, kad įkainiai už pinigų išgryninimą banko padaliniuose yra taikomi nepriklausomai nuo lėšų kilmės: „Šia paslauga naudojasi labai nedidelė dalis banko klientų senjorų - tik 6 proc. jų vis dar renkasi pinigų išgryninimo operacijas padaliniuose. 91 proc. senjorų turi mokėjimo korteles, užtikrinančias galimybę nemokamai išsigryninti pinigų „Swedbank“ bankomatų tinkle.

Tačiau ką daryti, jei pensininkui nesinori ir taip skurdžios pensijos dalytis su banku? „Tokiais atvejais, kai klientui yra neaktualios jokios kitos paslaugos, išskyrus pensijos išmokėjimą padalinyje, klientui patariame apsvarstyti kitus pensijų gavimo būdus. Tam reikia pateikti prašymą dėl mokėjimo būdo keitimo - tai galima padaryti „Sodros“ elektroninėje sistemoje arba banko padalinyje“, - dėsto „Swedbank“ atstovas.


- Ar normalu, kad bankai plėšikauja iš pensininkų pelnydamiesi už tai, kad šie išgrynina gautą pensiją? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovo Rūtenio PAUKŠTĖS.

- Žinoma, taip neturėtų būti. Klientė turėtų deklaruoti, kad nori užsisakyti paslaugų krepšelį, kuris jai turėtų kainuoti 0,75 euro per mėnesį. Ji turėtų gauti nemokamas pinigų išgryninimo, elektroninio pinigų pervedimo paslaugas, kortelę ir kitas paslaugas. Tai numato įstatymas ir bankai neturėtų mokesčio taikyti kitaip. Žinoma, elektroninės paslaugos nėra lengvai suprantamos vyresnio amžiaus žmonėms, nes reikia nemažai atsiminti, mokėti naudotis kortele. Tokie dalykai vyresnio amžiaus žmonėms yra neįprasti ir dažnai nelabai paprasti. Todėl mūsų asociacija ir aš asmeniškai tikrai nesu šalininkas tokio beprotiško lėkimo į elektroninę erdvę. Nes žmones, kuriems tai yra svetima, mes tiesiog atribojame nuo galimybių. Įsivaizduoju, kad tokių žmonių yra trečdalis.

- Ar dažnai į Lietuvos bankų klientų asociaciją kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės?

- Kreipiasi. Ir būtent dėl to, kad bankai nustojo teikti lengvatines sąlygas, kurias teikdavo nuolatinių įplaukų sąskaitoms. Žinoma, vyresnio amžiaus žmonės gal nėra tiek aktyvūs, gindami savo teises, kiek turėtų. Bet tai lengvai paaiškinama, nes žmogus tiesiog supranta, kad toje situacijoje mažai kas gali jam padėti. Todėl žmogus nesiryžta ieškoti pagalbos. Pensininkui gal sudėtinga naudotis elektroninėmis priemonėmis, o su kažkuo dar ir diskutuoti apie tai, aiškintis yra dar sudėtingiau.

- Jei valstybė užtikrina pensijų neliečiamybę, ar nebūtų sąžininga bankams netaikyti papildomų mokesčių už paslaugas pensininkams? 201 eurą pensijos gaunančiai klientei 3 eurai už suteiktą paslaugą yra didelė suma...

- Tikrai pritariu, kad kai kurie bankai iki krepšelių atsiradimo taip ir darydavo, tačiau dabar tai panaikinta. Juk paslaugų krepšelių taikymo reikalavimas, į kurį bankai reagavo labai priešiškai, ir atsirado būtent dėl to, kad bankai nėra etiški ir neatsižvelgia į mūsų žmonių gyvenimo ypatumus ir galimybes. Akivaizdu, kad vyksta tam tikra kova, kurioje bankai nenusileidžia nė per centą ir nesuteikia jokių lengvatų žmonėms. Jie gero žmogui gali padaryti tik tiek, kiek yra priversti pagal įstatymą, ir ne daugiau.

- Šiandien labai populiaru kalbėti apie socialinį verslą ir verslo atsakomybę. Ar šios sąvokos su bankų veikla nesuderinamos?

- Kol kas bankams tai negalioja, viskas pasireiškia tik deklaracijų forma arba kokiomis nors smulkmenomis. Štai įrengtos vietos dviračiams prie darbovietės ar mažesnio popieriaus kiekio naudojimas, jų akimis, pristatomi kaip žygdarbiai, o apie tai, kas tiesiogiai paliestų piliečius ir kas labiausiai juos skaudina, net negalvojama. Man atrodo, kad į žmogų Lietuvoje turėtų būti žiūrima taip, kaip žiūrima Skandinavijoje. Ten bankų sektoriuje padėtis visiškai kita. Bet lietuviai tenkina skandinavų bankų užgaidas, o bankai su žmonėmis elgiasi taip, kaip nori, kad užsidirbtų algas.

- Ar iškreiptą situaciją rinkoje išgelbėtų įsteigtas nacionalinis bankas?

- Mes turėjome visą krūvą nacionalinių bankų ir labai norėjome juos paversti privačiais. Nes nacionalinis bankas susiduria su labai daug pavojų: vyksta spaudimas, kaip kredituoti, ką įdarbinti ir pan. Tad esant tokiai padėčiai šiam bankui būtų labai sunku atlaikyti kitų bankų konkurenciją. Juk nacionaliniam bankui reikėtų konkuruoti su užsienio bankų tinklais, kurie turi pranašumą prieš pavienį banką. O juk Lietuvos rinka labai maža, tad tas bankas jau iš karto būtų raišas. Manau, kad nacionalinis bankas, kuris kredituoja ir vykdo veiklą, galėtų arba turėti mokestines lengvatas ir tai iškreiptų rinką, arba jis tiesiog pasidarytų mums nuostolingas ir tektų jam primokėti.

- Tuomet kas belieka?

- Pirmiausia reikia priimti gerus sprendimus. Vienas iš tokių sprendimų - įsiteisėjęs paslaugų krepšelio įvedimas. Jis paskatino konkurenciją, nes atsirado, dėl ko konkuruoti. Tai paslaugų vienetas, kurio kaina skirtinguose bankuose gali būti skirtinga. Be to, reikia sudaryti sąlygas naujai ateinantiems bankams. Bent jau tokias, kokias ateidami turėjo dabar veikiantys bankai. Prisiminkime, kad pakviesti skandinavų bankai turėjo teisę dirbti kelerius metus nemokėdami mokesčių. Mums reikia nuleisti atėjimo kartelę tiek žemai, kad ateitų daugiau dalyvių ir taip sukurtų šiek tiek didesnę bankininkystės rinką. Gal tokiu būdu atsiradus dar keliems bankams iš skirtingų regionų rastųsi ir nedidelė konkurencija? O gal reikia kooperuotis su kaimynais latviais ir estais, nes situacija visur panaši. Tad, jei mes galėtume pasiūlyti 8 milijonų klientų rinką, bankams tai būtų patrauklesnis pasiūlymas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"