A.Romanovskis: MMA didinimo siejimas su mokesčių reforma atrodo kaip Vyriausybės bandymas gudrauti

LVK teigimu, siekis didinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas palaikomas, tačiau kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Vyriausybė, nustatydama MMA, privalo atsižvelgti ir į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Šios savaitės pradžioje paskelbtas itin neigiamas šių metų pirmojo ketvirčio Lietuvos BVP įvertis, kuris išsiskyrė nuo visų viešai pristatytų ekonominių prognozių, kelia nerimą, jog pernelyg didelis MMA augimas gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių daliai įmonių.

Dėl to LVK palaiko siūlymą kartu su MMA didinti ir NPD dydį – apie siekį suvienodinti NPD ir MMA dydžius kalbama nuosekliai jau keletą metų, o šiuo metu toks Vyriausybės sprendimas demonstruotų solidarumą su verslu, kuomet mažiausiai uždirbančių asmenų pajamų augimas nebūtų paliktas vien tik ant verslo pečių.

Vis dėlto, nerimaujama, kad MMA ir NPD didinimo klausimą Vyriausybė skubina bandydama jį susieti su šiuo metu svarstoma mokesčių reforma ir taip pagrįsti valstybės poreikį reformoje numatytam reikšmingam mokesčių verslui didinimui, su kuo verslo bendruomenė kategoriškai nesutinka.

„MMA ir NPD klausimų siejimas su mokesčių reforma verslo bendruomenei atrodo kaip Vyriausybės bandymas gudrauti“, – sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

„Vyriausybė didindama NPD tarsi siūlo pasidalinti atsakomybę su verslu už mažiausiai uždirbančių asmenų pajamų augimą, tačiau už tą patį NPD augimą verslas bus priverstas susimokėti per padidintus mokesčius“, – pridūrė jis.

Verslas nepritaria sparčiam minimalios mėnesinės algos didinimui

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2023 m. pradžios didėjo 15 proc., arba 110 eurų – iki 840 eurų, todėl dar vienam MMA didėjimui verslo įmonės nepritaria.

„Didinant MMA, našta ir pareiga užtikrinti socialinį teisingumą perkeliama tik ant verslo pečių. Kyla klausimas, kokiu tikslu valdžia tai darytų? Galbūt tikslas yra tiesiog surinkti daugiau mokesčių? Jei tikslas visgi yra pagerinti žmonių gerovę, tai pirmiausia, kas turėtų būti daroma, tai keliamas neapmokestinamų pajamų dydis (NPD), jis turėtų būti prilyginamas MMA. Ir tik tuomet, jau vėliau, galime kalbėti apie šių abiejų dydžių kėlimą“, – savo komentare teigė S. Leonavičius.

Jo teigimu, sunku prognozuoti, kokie verslui bus 2024-ieji, tačiau tendencijos nėra džiuginančios. „Ekonomika lėtėja, pramonė vis labiau stoja. Gamybinės įmonės susiduria su ypač dideliais iššūkiais: žaliavų brangimu, užsakymų sumažėjimu, nestabiliomis energetikos kainomis, karu Lietuvos pašonėje ir ekonomikos sulėtėjimu eksporto rinkose. Vyraujant neapibrėžtai situacijai, metas planuoti dar vieną verslui itin jautrų MMA kėlimą nėra tinkamas“, – pažymėjo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.

Tuo metu Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė dr. Vyda Mozūriūnienė sako, kad MMA pakėlimas yra aktualiausias būtent gamybinėms įmonėms, nes čia dirba daugiausiai nekvalifikuotos darbo jėgos.

„Gamybinėms įmonėms išaugusius darbo jėgos kaštus tektų perkelti galutiniams vartotojams, t. y. didinti kainas, tačiau smunkant perkamajai galiai ir pardavimams tai galės daryti ne kiekviena įmonė. Be to, į užsienį eksportuojančios įmonės taip pat vargiai gali sau leisti didinti kainas, neprarasdamos savo konkurencingumo. Taigi beatodairiškas MMA kėlimas didintų įmonių nuostolius, mažintų veiklos apimtis, investicijas ir taip prisidėtų prie tolimesnio ekonomikos susitraukimo“, – mano dr. Vyda Mozūriūnienė.

Jos vertinimu, MMA padidinimas užsuktų užburtą ratą: tam, kad liktų atlyginimų skirtumas tarp kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos, daugiau mokėti reiktų ir kvalifikuotai darbo jėgai. „Beje, jau ir dabar aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai, vien girdėdami diskusijas apie MMA kėlimą, spaudžia darbdavius kelti atlyginimus tokiu pačiu procentu, kiek didėtų MMA.

Taigi atlyginimų pakėlimas visiems – tiek kvalifikuotą, tiek nekvalifikuotą darbą dirbantiems – tik dar labiau įsuks infliacijos spiralę, o reikiamos naudos – socialinės atskirties mažinimo – neatneš. Socialinę atskirtį padėtų sumažinti NPD pakėlimas“, – akcentavo viceprezidentė.

ELTA primena, kad Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas praėjusią savaitę tarybos posėdyje tvirtino, kad 2024 metais pagal Trišalės tarybos nustatytą formulę, MMA Lietuvoje turėtų būti keliama 112,84 euro arba 13,4 proc. – nuo 840 iki 952,84 euro.

Toks MMA dydis nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2024 m. prognozuojamą VDU be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2019–2021 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.

Nuo 2023 m. pradžios MMA augo iki 840 eurų, t. y. 15 proc. nuo buvusių 730 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 5,14 euro vietoje praeitais metais nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėjo 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc.

Trišalėje taryboje vykusi diskusija dėl MMA dydžio netikėtai suvienijo darbdavius ir profsąjungas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrui Vytautui Šilinskui pasiūlius, kad Trišalė taryba dar kartą susitiktų iki gegužės 4 d. ir nutartų, kokia yra jos pozicija dėl MMA dydžio, kilo pasipiktinimas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis bei kitų darbdavių ir profsąjungų atstovai tvirtino, kad per tokį trumpą laiką rasti sutarimą organizacijų viduje yra pernelyg sudėtinga.

Į tai atsakydamas tuometinis finansų viceministras Gediminas Norkūnas aiškino, kad Vyriausybėje matomas poreikis dėl MMA sutarti kuo anksčiau, nes tai liečia ir kitų metų planuojamo biudžeto bei mokestinių pakeitimų klausimus.

Jis taip pat akcentavo, kad Trišalėje taryboje dažniausias sutarimas dėl MMA dydžio nebūna randamas, kas sukėlė likusių tarybos narių pasipiktinimą.