970 mln. litų pelno uždirbę skandinavų komerciniai bankai pelno mokesčio tesumokėjo 3 tūkst. litųnuotraukos

2013 gegužės mėn. 17 d. 09:45:46 Perskaitė 12874

Lietuvos valstybės biudžetas kasmet surenka po maždaug 25 mlrd. litų. Nemažą pajamų dalį sudaro pelno mokestis. Ir pernai, ir šiemet jo ketinama surinkti po maždaug 1,2 mlrd. litų. Sunku patikėti, tačiau komerciniai bankai praėjusiais metais už 2011-uosius metus pelno mokesčio sumokėjo vos apie 11 mln. litų, nors uždirbo 1,1 mlrd. litų. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jau susitarė su mokesčių inspektoriais, kad šie papurtytų bankus. Įtariama ir įdomi schema: Lietuvoje veikiantys bankai milžiniškomis palūkanomis skolinasi pinigus iš pirminių, paskui moka jiems palūkanas, kad išvengtų pelno mokesčio.

Atidavė tik procentą vietoj 15

Ir toliau išlieka tendencija, kad dirbantys žmonės šalies biudžetą gyventojų pajamų mokesčiu papildo labiau nei ūkio subjektai pelno mokesčiu. Pernai iš maždaug 25,1 mlrd. litų pajamų į biudžetą pelno mokesčio surinkta apie 1,2 mlrd. litų, pajamų - apie 1,46 mlrd. litų. Šiemet į iždą planuojama surinkti 25,7 mlrd. litų, iš jų gyventojų pajamų mokesčio - 1,827 mlrd. litų, pelno - 1,281 mlrd. litų.

Įdomiausią faktą išsiaiškino Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Pavyzdžiui, komerciniai bankai pernai valstybės biudžetą pelno mokesčio pavidalu papildė tik kiek didesne nei 11 mln. litų suma. Šie pinigai mokėti už 2011 m. veiklą. O Lietuvos bankas skelbia, kad tais 2011-aisiais bankai uždirbo net 1,1 mlrd. litų. Tad realiai valstybei nuo pelno nubyrėjo vos 1 proc., nors pelno mokesčio tarifas - 15 proc.

Juokingos sumos

Didžiausias paradoksas, kad du didžiausi Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai - SEB ir „Swedbank“ - kartu sudėjus pernai sumokėjo... 3 tūkst. litų pelno mokesčio. Net mažesnę nei vidutinę algą uždirbantis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio sumokėjo daugiau nei du milžiniški bankai. Norint mokesčio sumokėti tiek pat, kiek du bankai, pernai reikėjo uždirbti 1670 litų per mėnesį.

Tokią informaciją apie bankų pelno mokestį iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. Vienas iš minėtų bankų sumokėjo 5 tūkst. litų, o kitas atsiėmė 2 tūkst. litų, mat buvo sumokėjęs avansą. O 2011-aisiais SEB skelbiasi uždirbęs 380 mln. litų, „Swedbank“ - net 590 mln. litų.

Kiti bankai taip pat mokėjo centus, išskyrus „Nordea“. Jis sumokėjo apie 11 mln. litų. Pats bankas skelbia, kad 2011 m. prieš mokesčius ir atidėjimus jo pelnas siekė 90,9 mln. litų.

Įtaria naudojant schemą

B.Bradauskui tokie paradoksai atrodo įtartini, todėl jis ketina išsiaiškinti, kodėl milijardus žarstantys bankai temoka centus.

„Labai keista, nes vien iš gyventojų kiek surenka bankai už paslaugų apmokėjimą, valiutos konvertavimą. 728 mln. litų per metus surinkta, o pelno mokesčio sumokėta 11 mln. litų. Kur čia šuo pakastas? Iš Lietuvos išvežami surinkti pinigai, o vietiniams lieka špyga. Bankai tvirtina, kad perkėlė ankstesnių metų nuostolius, tačiau su Valstybine mokesčių inspekcija susitarėme, kad ši atrankos būdu patikrintų kelis bankus. Man labai didelių abejonių kelia didelės Lietuvoje veikiančių bankų paskolos, paimtos iš pirminių bankų. Kai kurie yra pasiskolinę po 5-6 mlrd. litų, o mažiausia užsienio kapitalo banko skola - 500 mln. litų. Reikia pažiūrėti, už kokias palūkanas paėmė, tai LIBOR ar EURIBOR, kodėl taip. Mat per palūkanas visą pelną galima pervesti pirminiams bankams ir išvengti pelno mokesčio. Nesakau, kad taip ir yra, tačiau reikia išsiaiškinti. Antras dalykas - atidėjimai. Sukuriamos blogos paskolos ir daromi atidėjimai, kurie nurašomi į sąnaudas, ir tokiu būdu mažinamas pelnas. Nesakau, kad taip daroma, tačiau patikrinti reikia“, - „Respublikai“ sakė B.Bradauskas.

Pelną mažina dirbtinai

Pasak jo, visos įmonės turi teisę nuostolius perkelti į kitus finansinius metus, o specialieji atidėjimai galimi tik kredito įstaigoms.

Pelno mokestį už 2012-uosius bankai turės deklaruoti iki birželio, o sumokėti iki spalio. Įmokos šiemet bus kur kas solidesnės, tačiau vis tiek neadekvačios pelnui. Pavyzdžiui, „Swedbank“ skelbia nuo 367 mln. litų pernykščio pelno sumokėsiantis tik 14,6 mln. litų.

„Bankai įvairiai veikia. Dažnai perka naują techniką, taip mažindami pelną ir išvengdami mokesčių, nes perkant taikomas nulinis tarifas. Ši lengvata galioja iki 2014-ųjų ir aš sieksiu, kad ji nebūtų pratęsta. Ne kartą buvo kuriozų, kai ne tik bankai, bet ir kiti ūkio subjektai, turintys nulinį tarifą investicijoms, įmonių sąskaita pirko butus, mašinas, kuriomis savininkai važinėjosi, baldus savininkams ir t.t. O valstybė tada negauna nė cento. Gudraujama, nors pelno mokesčio tarifas pas mus nedidelis. 15 proc. - tai jau labai nedidelis. Jei palygintume darbo jėgos ir kapitalo apmokestinimą, pamatytume, kad pernai darbo jėgos apmokestinimas buvo didesnis 50 mln. litų. Panaikinus lengvatą investicijoms, biudžetas papildomai gautų 100 mln. litų ir pagaliau kapitalo apmokestinimas taptų didesnis. Tai būtų sveikintina ir taip turėtų būti“, - tvirtino B.Bradauskas.

Mėgsta gudrauti

Politikas stebisi, kaip komerciniai bankai, vien už paslaugų suteikimą per metus surinkdami daugiau kaip 700 mln. litų, vis tiek sugebėjo 2009 ir 2010 m. deklaruoti nuostolius.

„Aiškina, kad dėl blogų paskolų. Tačiau nuvaryti paskolą į blogą labai lengva. Pavėlavo kažkas kelias dienas sumokėti įmoką - ji perkeliama į atidėjimus, kad nereikėtų mokėti pelno mokesčio. G-7 šalys sutarė kovoti su didžiausiais mokesčių nemokėtojais. Todėl ir mes norime ištirti situaciją. Jei matysime, kad įstatyme yra spragų - jas reikia taisyti. Man gaila Lietuvos pinigų, kai jie išvežami į užsienį“, - sakė Seimo narys.

Lietuvos įstatymai numato galimybę Lietuvoje veikiantiems bankams sudaryti specialiuosius atidėjimus blogoms ar galimai blogoms paskoloms padengti ir nuo jų nemokėti pelno mokesčio. Tuo bankai itin noriai naudojasi.

„Aišku, jei pasirodo, kad paskola nebuvo bloga ir yra grąžinama, tada atidėjimas kitais finansiniais metais grįžta į balansą ir yra apmokestinamas. Tačiau tai tęsiasi metų metus. Niekas nepripažįsta, kad paskola prarado riziką ir ją reikia perkelti į normalių paskolų portfelį. Kasdieninės kontrolės juk nėra. Todėl atidėjimai metų metus lieka atidėjimais ir pelno mokestis nemokamas“, - paaiškino B.Bradauskas.

Iškraipoma konkurencija

Nepriklausomas finansų analitikas Vladimiras Trukšinas stebisi, kad specialieji atidėjimai leidžiami tik kredito įstaigoms.

„Atidėjimai daromi iš ikimokestinio pelno ir sumažėja pelno mokestis. Paskui paaiškėja, kad paskolos nebuvo tokios labai blogos ir grįžta į bankus.

Kur jos paskui atvaizduojamos - lieka spėlioti.

Tačiau iškyla kitas klausimas - kodėl atidėjimai leidžiami tik finansų produktams. Kodėl kitas verslas negali daryti atidėjimų blogoms operacijoms, galimai blogiems sandoriams? Konkurencijos sąlygos iškraipomos.

Dėl atidėjimų komerciniai bankai labai pykstasi su Lietuvos banku. Dažniausiai norima daugiau atidėjimų, kad mažiau pelno mokesčio reikėtų mokėti.

O dėl „Snoro“ buvo kitaip. Lietuvos banko žmonės sakė, kad per mažai atidėjimų buvo padaryta, „Snoro“ vadovas Raimondas Baranauskas įrodinėjo, kad ne per mažai, kad jis neturi lygiuotis į skandinavus. R.Baranauskas nenorėjo parodyti nuostolių, nenorėjo ginčytis su Lietuvos banku.

Jei tu ginčijiesi su Lietuvos banku, vadinasi, pas tave kažkas blogai, tada atsiranda galimybė, kad tu žlugsi vien dėl to, kad ginčijiesi“, - tvirtino nepriklausomas finansų analitikas V.Trukšinas.

„Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis tvirtino, kad fiskaliniai metai ne visada sutampa su kalendoriniais, o tai - irgi viena iš priežasčių.

„Ypač tarptautinių įmonių, nes jos moka įmokas ne metų pradžioje, o metų pabaigoje. Kitas dalykas, kurį galima pasakyti ne tik apie bankų sektorių (tačiau politikai mėgsta kalbėti tik apie jį, nes bankai nėra populiarūs), - ir pramonės įmonės, ir mažmeninės prekybos įmonės uždirba didžiulius pelnus, bet nemoka pelno mokesčio. Taip yra todėl, nes įstatymai numato galimybę prieš metus patirtą nuostolį perkelti į kitus metus. Normalu, kad vienais metais patyrusi nuostolį, o kitais metais uždirbusi tokį pat pelną įmonė per dvejus metus valstybei pelno mokesčio visai nemoka. Taip, bankams ir 2011-ieji, ir 2012-ieji buvo pelningi, tačiau Lietuvos įstatymai leidžia nuostolius perkelti 5 metus į priekį. O 2009 m. bankai patyrė 4 mlrd. litų nuostolį. Kol tų 4 mlrd. litų neuždirbs, tol pelno mokesčio ir nemokės, o tam prireiks ne vienų ir ne dvejų metų“, - tvirtino N.Mačiulis.

SEB banko analitikas Gitanas Nausėda tvirtino, kad B.Bradauskas, besistebintis, kaip bankai sugebėjo kai kuriais metais dirbti nuostolingai, nors vien už paslaugų teikimą iš žmonių susirenka po daugiau nei 700 mln. litų, dievagojosi, kad tokie skaičiai yra iš piršto laužti.

„Suma iš aptarnavimo mokesčių gerokai padidinta. Tai yra dešimt kartų mažesnės sumos, nei paminėta. O svarbiausias dalykas - taip, pajamos buvo generuojamos, bet buvo didžiuliai nuostoliai dėl blogo paskolų portfelio, kuris suprastėjo, nes dalis klientų dėl krizės negalėjo atsiskaityti su bankais. Skolos buvo nurašomos į atidėjimus, tai didino bankų sąnaudas, sąnaudos tapo didesnės už pajamas ir atsirado dideli nuostoliai. Vėliau išsivalius paskolų portfelį vėl buvo galima pelningai dirbti, tačiau pelnas, palyginti su ikikriziniu laikotarpiu, ir dabar dar nėra didelis“, - tvirtino G.Nausėda.

O bankai nemoka pelno mokesčio ne iš gobšumo?

„Kiek man žinoma, tai yra dėl ankstesnio nuostolio perkėlimo, kuris yra leidžiamas įstatymais“, - sakė G.Nausėda.

Parengta pagal dienraštį "Respublika" 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net