Vienas Kuperis pabėgo, „Snorui“ ieškomas kitas Kuperis

Gandus patvirtino ekspertai

Seimo nariai jau 2012 metais buvo gavę informacijos, kad po bankroto paskelbimo iš „Snoro“ plaukia pinigai. Tačiau Seimas, paprašęs pateikti informaciją „Snoro“ bankroto administratoriaus N.Kuperio ir Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, nieko nepešė.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, viešai prabilęs apie tuometės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino Degučio vadovaujamos bendrovės „Novotersa“ sėkmę, kai „Snoro“ sąskaitoje buvusiomis lėšomis atlikta 0,6 mln. litų viršijanti paskolos užskaita, sulaukė kaltinimų šmeižtu. Verslininkas kreipėsi į teismą, tačiau praėjus metams nusprendė sudaryti taikos sutartį ir kuo greičiau tą tamsią istoriją pamiršti.

Tačiau pamiršti neleido Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokurorai. Mat iš pradžių sėkmingai nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, gautos ekspertų išvados, kad „Novotersos“ operacija, atlikta 2012 m. sausio 6 d., neteisėta. Išvadose minima ir dar viena panaši operacija, kuri su N.Kuperio žinia buvo atlikta tų pačių metų spalio mėn.

Ragina tikrinti viską

Pats G.Degutis ne kartą minėjo, kad 645 tūkst. litų viršijusi „Novotersos“ užskaita nebuvusi jokia išskirtinė, - esą taip buvo paprasčiausiai užbaigta operacija, pradėta iki moratoriumo „Snorui“ paskelbimo 2011 m. lapkričio 16 d.

„Buvo keli tūkstančiai žmonių ir įmonių, visas sąrašas, kur iš pradžių buvo sustabdyta, grąžinta, o paskui galų gale užskaityta“, - taip savo tiesą G.Degutis „Respublikai“ įrodinėjo vos prieš porą savaičių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, dalyvaujantis prie „Snoro“ bankroto istorijos sugrįžusios laikinosios parlamentinės komisijos darbe, įsitikinęs, kad prokurorai turėtų į tai atsižvelgti ir viską patikrinti. Mat, vos pasklidus gandams apie operacijas „Snore“, tai bandė paneigti net Lietuvos bankas, bet paaiškėjo, kad vis dėlto jų būta, o dabar jau ir N.Kuperis yra tapęs įtariamuoju.

„Manau, kad jokie užskaitymai, jokie pinigų paėmimai jau bankrutavus bankui buvo negalimi. Kiekvienas toks atvejis turi būti labai atidžiai įvertintas. Turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, ir jeigu bus nustatomi kalti asmenys, jie privalo už tai atsakyti“, - įsitikinęs A.Paulauskas.

Tyrėjams numetė kaulą

Kad ikiteisminiame tyrime dėl neteisėtų operacijų uždarytame „Snoro“ banke gali būti naujų posūkių, neatmeta ir jį šiuo metu kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kuprusevičius.

Mat informacija apie vos dvi operacijas, kuriomis padaryta daugiau kaip 1,2 mln. litų žalos „Snoro“ kreditoriams, yra gauta... iš paties N.Kuperio.

„Išeitų, kad tas asmuo, kurį dabar įtariame atlikus neteisėtus veiksmus, pats apie juos ir informavo“, - sako L.Kuprusevičius.

Tiesa, informaciją prokurorams N.Kuperis perdavė byloje būdamas tik liudininkas, o ne įtariamasis. Bet kas gali paneigti, kad bankroto administratorius tiesiog numetė tyrėjams kaulą?

„Galbūt, kai pasikeis bankroto administratorius, bus nuspręsta dar kartą kreiptis į „Snorą“ ir vėl paklausti apie tokias operacijas, kur pervedimai ar lėšų užskaitos viršija Indėlių draudimo įstatyme nustatytą 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) draudžiamąją sumą“, - svarsto L.Kuprusevičius.

Paklaustas apie G.Degučio minimus tūkstančius „Snoro“ klientų, kuriems, kaip ir jo įmonei, užskaitos buvo atliktos neva užbaigiant dar iki moratoriumo pradėtas operacijas, L.Kuprusevičius patvirtino, kad sąvokos „prasidėjusi finansinė operacija“ nė viename įstatyme nėra.

„Pagal proceso dalyvių parodymus prašymai padaryti tas užskaitas ar atlikti pervedimus buvo gauti iki moratoriumo paskelbimo 2011 m. lapkričio 16 d. Tai neva reiškia, kad finansinė operacija prasidėjusi ir ją esą buvo galima pabaigti, nepaisant bankroto. Dėl to mes ir kreipėmės į ekspertus, - aiškina prokuroras. - Dviejose specialisto išvadose ir per apklausą ekspertė patvirtino, kad nesvarbu, kada paduotas prašymas atlikti užskaitą, sustabdžius banko veiklą ji negali viršyti draudžiamosios sumos“.

Įtariamas turto iššvaistymu

Pasak L.Kuprusevičiaus, gavus minėtą išvadą buvo perkvalifikuota galima N.Kuperio nusikalstama veika - piktnaudžiavimu tarnyba jis jau nebeįtariamas.

„Bet buvo nustatyti kitų veikų požymiai - galimas tarnybos pareigų neatlikimas ir turto iššvaistymas pagal Baudžiamojo kodekso 229 ir 184 straipsnius“, - patikslina prokuroras.

Anot jo, tolesni tyrimo veiksmai priklauso nuo N.Kuperio apklausos, jo pozicijos, motyvų.

„Kovo 10-ąją su jo advokatu bandysime suderinti apklausos laiką, datą ir tęsti tyrimą toliau. Galbūt iškils kokių nors papildomų klausimų“, - teigia prokuroras.

Ko gero, daugiausia painiavos gali kilti dėl apklausos vietos. Mat vieni teisininkai teigia, kad N.Kuperis sutiktų būti apklausiamas Lietuvos banko patalpose, kiti - kad tik ambasadoje.

„Paprastai žmonės į apklausą ateina į prokuratūrą ar STT, - juokiasi L.Kuprusevičius. - Bet galima ir kokia nors kita vieta. Praktikoje yra tekę apklausinėti ir žmonių namuose, ir automobilyje. Viską galima suderinti. Bet apklausa turi vykti Lietuvoje“.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“