Pristatydami NSGK išvadas, politikai svaidėsi kaltinimais vieni kitiems

NSGK išvadas rengę politikai, pristatydami parlamentinio tyrimo išvadas, nemažą laiko dalį skyrė abipusiams kaltinimams ir savo atstovaujamos politinės jėgos panegirikai.

NSGK narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas parlamentinio tyrimo išvadas ir į viešumą iškilusius neskaidrius verslo ir politikų santykius siejo su tuo, kad į valdžią atėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LŽVS).

„Tik tada, kai į valdžią atėjo, noriu tą pabrėžti, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, išties, gal dėl to, kad niekada mes ir nebuvome valdžioje, specialios tarnybos tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek STT atsivėrė. Tai parodė pasitikėjimą ir ta informacija, kurią gavome, ir ji buvo išslaptinta. Tai tik parodė, kad žmonių pasirinkimas buvo teisingas“, - „valstiečius“ gyrė politikas.

„Valstietis“ tikino, kad kalbos, jog NSGK tyrimas yra selektyvus, kai į tyrimą nėra įtrauktas „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“, nėra pagrįstos. Politikas tikino, kad jam STT ir VSD vadovai tvirtinę, kad „Agrokoncernas“ net neprilygsta tiems koncernams, kurie gali daryti įtaką.

D. Gaižauskas reiškė priekaištus ir kaltinimus konservatoriams. Pasak jo, tiek „MG Baltic“, tiek Liberalų partija „užaugo“ konservatoriams vadovaujant.

„Tas monstras, kuris užaugo, kalbu apie tyrime įvardintą liberalų partiją ir „MG Baltic“ įtaką, visgi užaugo ant Kubiliaus, tuometinio premjero, kelių. Taip kad konservatoriai vienaip ar kitaip išsivalyti savo munduro tikrai negalės. Todėl, kad yra pakankamai faktų, keliančių įtarimų, kad šita partija vienaip ar kitaip žinojo, matė, tačiau nieko nedarė“, - kalbėjo „valstietis“.

Į D. Gaižausko replikas atsakydama NSGK narė konservatorė Rasa Juknevičienė užsiminė, kad ateis ir „Agrokoncerno“ eilė analogiškam tyrimui. Konservatorė priminė, kad „valstiečių“ jėgai atstovaujantys politikai dalyvavo neskaidriuose procesuose.

„Aš tik noriu priminti, kad jie („valstiečiai“, - ELTA) buvo valdžioje ir LEO LT palaimino būtent jų ūkio ministras Vytas Navickas, kurio, beje, mes neapklausėme. Tai komiteto klaida. Galėjome pasikviesti“, - spaudos konferencijoje sakė R. Juknevičienė.

Politikė pabrėžė, kad konservatoriai tikslingai buvo juodinami kompromituotų jėgų. Be to, akcentavo konservatorė, nėra jokios kompromituojamos medžiagos, rodančios apie jos partijos dalyvavimą korupciniuose procesuose.

„Tai aš noriu pasakyti, kad nėra ir nebuvo nuo pat pradžių tose išvadose jokios kompromituojamos medžiagos. Ir pono Dainiaus Gaižausko insinuacijos, kad neva kažkas mokėjo kažką nuslėpti, yra visiškai neteisingos“, - apibendrino R. Juknevičienė, akcentuodama, kad tyrimo medžiagoje kaip tik pasakyta, jog konservatoriai atsilaikė prieš „MG Baltic“ taikytą spaudimą.

Vienintelis dėl NSGK išvadų susilaikęs socialdemokratas Juozas Olekas taip pat negailėjo kritikos „valstiečiams“. Pasak jo, viena iš priežasčių, kodėl jis nepritarė NSGK išvadoms, buvo ta, kad valdantieji „valstiečiai“ jau dabar išnaudoja išvadas savo partijos interesams.

S. Skvernelis: NSGK išvadų kontekste gali atsirasti dar vienas parlamentinis tyrimas

Premjeras Saulius Skvernelis įvertino trečiadienį pristatytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas.

Premjeras pabrėžė, kad ne visi svarbiausi klausimai atsakyti, ir sakė neatmetąs galimybės, kad NSGK išvadų kontekste atsiras dar viena kita laikinoji tyrimo komisija Seime. Kartu premjeras pažymėjo, kad NSGK tyrimas visiškai nepalietė konservatorių, kurie, pasak jo, Andriaus Kubiliaus vadovautoje vyriausybėje turėjo žinoti apie vykusius neskaidrius procesus šalyje.

Vyriausybės vadovas „Žinių radijui“ sakė, kad NSGK tyrimas atskleidė silpniausias politinės sistemos vietas.

Tačiau, pabrėžė S. Skvernelis, galima diskutuoti, ar visos svarbios kryptys buvo ištirtos.

Premjeras pasigedo daugiau dėmesio politinių partijų finansavimui. Anot jo, dėmesio politinių partijų finansavimui per viešąsias įstaigas, viešųjų ryšių agentūras bei stambias įmones turėtų būti skiriama daugiau.

Premjeras užsiminė, kad NSGK tyrime, jo nuomone, žurnalistui Tomui Dapkui buvo suteiktas pernelyg didelis vaidmuo.

S. Skvernelis apibendrino, kad po paskelbtų NSGK išvadų, pasak jo, perspektyvūs klausimai gali būti toliau tiriami teisėsaugos. Taip pat Vyriausybės vadovas neatmetė galimybės, kad NSGK išvados paskatins inicijuoti naujas laikinąsias tyrimo komisijas Seime.

„Matyt, neatmesčiau tokios iniciatyvos, kad šių išvadų išdavoje gali atsirasti dar viena kita laikinoji tyrimo komisija Seime“, - apibendrino S. Skvernelis.

Premjeras pritarė NSGK nario „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko trečiadienį konservatoriams išsakytiems priekaištams, kad šie, pasak „valstiečio“, parlamentiniame tyrime liko nepelnytai nepaliesti. Parlamentaras kalbėjo, kad tiek „MG Baltic“, tiek Liberalų partija „užaugo“ konservatoriams vadovaujant.

„Ne tai, kad švelniau apėjo, tiesiog iš viso apėjo. Čia toks esminis dalykas yra. Ir tikrai tas laikotarpis, tuo metu buvo koalicinė vyriausybė, buvo premjeras, visa tai vyko žinant, dalyvaujant, būnant koalicijoje“, - kalbėjo Premjeras.

Galiausiai S. Skvernelis palankiai įvertino vieną iš NSGK siūlymų - įkurti žvalgybos ombudsmeno instituciją, kuri padėtų užtikrinti geresnę saugumo tarnybų kontrolę. Pasak premjero, ombudsmeno atsiradimas būtų dar viena stipri grandis, stiprinanti pasitikėjimą tarp visuomenės ir specialiųjų tarnybų.

NSGK kai kuriuose sandoriuose įžvelgia grėsmę nacionaliniam saugumui

Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonėje „Iževskij radiozavod“ pagaminta ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ įdiegta lokomotyvų saugos sistema KLUB-U yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais, savo išvadų projekte konstatuoja parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Komitetas taip pat mano, kad Rusijos įmonėje „Severnyj zavod“ pagaminta ir VĮ „Oro navigacija“ įdiegta radiolokacinė įranga yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.

„Buvusios šios įmonės vadovybės ilgalaikiai ryšiai su nesaugios įrangos gamintojų atstovais ir įrangos įdiegimo aplinkybės vertintini kaip galimai turėję poveikį priimant sprendimus strategiškai svarbiame nacionaliniam saugumui sektoriuje ir galimai kėlę grėsmę valstybės interesams“,- sakoma dokumento projekte.

NSGK nariai nustatė, kad Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ atstovų, jos valdomos bendrovės NUKEM atstovų, koncerno MG Baltic atstovų palaikomais neskaidriais ryšiais su Lietuvos politikais, valstybės tarnautojais, įmonių vadovais, buvo daromas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus siekiant paveikti projektų įgyvendinimą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioje VĮ „Ignalinos AE“.

NSGK: tam tikros valstybės institucijos galėjo būti vertinamos kaip užvaldytos

Rusijos korporacija „Rosatom“, pasinaudodama valdoma bendrove „Nukem“, siekė daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, kai kuriems politikams ir (ar) politiniams procesams, siekdama užsitikrinti Lietuvos valdžios pritarimą Rusijos Federacijai palankiems strateginiams projektams: naujų atominių elektrinių prie Lietuvos sienos statybai, elektros perdavimo jungčių su Kaliningrado sritimi, per kurias būtų prekiaujama statomose atominėse elektrinėse pagaminta elektra, tiesimui, Kruonio HAE panaudojimui šiuose projektuose.

Tai nustatė parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Pasak NSGK pirmininko Vytauto Bako, palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ ir jos valdomos bendrovės „Nukem“ atstovais siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką kai kuriems politikams ir (ar) politiniams procesams.

NSGK išvadose nemažai dėmesio skiriama ir koncernui „MG Baltic“.

Pasak išvadų projekto, „MG Baltic“ kaip įtakingiausios Lietuvos įmonės, taip pat parlamentinio tyrimo metu nustatytų įmonių savininkų ir atstovų veikla, „kuria siekiama daryti ir daromas neteisėtas poveikis politinei sistemai, taip pat valstybės institucijoms priimamiems sprendimams ir neteisėta įtaka kai kuriems politikams bei politiniams procesams, kelia grėsmę demokratiniam valstybės valdymui ir nacionaliniam saugumui“.

Išvadų projekte sakoma, kad tam tikros „valstybės institucijos galėjo būti vertinamos kaip de facto užvaldytos“. „Šį teiginį patvirtina atvejai, kai verslo grupės, siekdamos išspręsti kilusias problemas, kreipiasi pagalbos į koncerną „MG Baltic“. Tokia „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes: politinius sprendimus de facto priima niekam neatskaitingos asmenų grupės; politinė įtaka tapo preke; kai to reikalauja koncerno interesai, jo kontroliuojama žiniasklaida išnaudojama kaip spaudimo ir manipuliacijų įrankis. Galima tokios veiklos pasekmė - fasadinė demokratija, kurioje valdo pinigai ir neformalūs įtakos tinklai“, - pažymima išvadų projekte.

Anot jų, koncerno „MG Baltic“ strategijos ilgalaikį sisteminį įgyvendinimą, atsižvelgiant į „MG Baltic“ atstovų veikimo mastą, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą, todėl keliančią grėsmę valstybės interesams ir nacionaliniam saugumui.

Anot NSGK, koncerno vadovybė, veikdama savarankiškai ir naudodama koncerno lėšas, nuosekliai plėtojo veiklą, kuria buvo siekiama neteisėtais metodais užsitikrinti valstybės ir savivaldybių politikų, valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų, valstybės vykdomų akcinių bendrovių vadovų nuolatinę paramą, sukūrė korupciniais ryšiais, neteisėtu poveikiu paremtą įtakos sistemą, skirtą paremti sau naudingus sprendimus valstybės ir vietos savivaldos lygiuose.

Iš NSGK disponuojamos medžiagos matyti, kad šia įtaka minėta asmenų grupė naudojosi pelno tikslais, teikdama jau minėta neteisėta įtaką paremtas, atlygintinas paslaugas kitiems verslo subjektams ir darė tai sistemingai, tarpusavyje pasidalijusi vaidmenimis ir siekdama asmeninės naudos. Pagal komiteto gautą informaciją, yra duomenų, kad turima įtaka buvo prekiaujama, suteikiant paramą kitoms verslo grupėms ir iš to gaunant tiesioginės materialinės ir kitokios naudos, kuri nebūtinai tekdavo koncernui, kaip juridiniam asmeniui, o atitekdavo tiesiogiai jo vadovybei asmeniškai.

„Tai leidžia daryti prielaidą, kad iš kelių asmenų suformuota, iš anksto susitarusių asmenų grupė ilgą laiką vykdė veiklą, kuri iš esmės atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius“, - sakoma išvadų projekte.

Anot NSGK dokumento, ypatingą nerimą kelia tai, kad minėta asmenų grupė per sau palankius politikus, tarnautojus, valstybės įmonių darbuotojus, jų vadovus pasinaudodama neteisėtai daroma įtaka, atstovavo ir, komiteto duomenimis, tebeatstovauja ne tik savo, bet ir kitų įmonių, įskaitant „Rosatom“, interesams.

„Didžioji dalis pastarųjų interesų yra susiję su siekiu pakeisti Lietuvos Respublikos politikos geopolitinę kryptį. Komitetas gavo duomenų, kad tokio pobūdžio projektus, kurie susiję su Ignalinos AE uždarymu, gali įgyvendinti mažiausiai 46 įmonės iš Europos, JAV, Japonijos, todėl tikslinga, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ieškoti rangovų, atitinkančių euroatlantinius saugumo kriterijus“, - sakoma NSGK išvadose.

Vertinant tai, kad tiek Rusijos energetikos kompanijos „Rosatom“, tiek koncerno veikla remiasi neteisėtos įtakos valdžios institucijoms darymu ir tai, kad abi įmonės neskaidriai siekia daryti įtaką politiniams procesams bei „Rosatom” tikslai dominuoti regiono energetikos sektoriuje, nesuderinami su Lietuvos Respublikos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos Federacijos, NSGK mano, kad „toks susiformavęs ryšys kėlė ir tebekelia tiesioginį pavojų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui“.

V. Bakas: sieksime, kad žalą valstybei padariusios verslo grupės ją atlygintų

Pasibaigus parlamentiniam tyrimui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad bus siekiama, jog žalą valstybei padariusios verslo grupės ją atlygintų.

„Turime dvejus metus ir tikrai sieksime, kad tos verslo grupės, sunku kai kurias jų pavadinti verslu, kurios padarė žalą valstybei, ją atlygintų. Tam yra skirta daug pasiūlymų ir Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Seimo Energetikos komisijai. Tikrai mes sieksime peržiūrėti visus „MG Baltic“ sandorius, kurie buvo daromi 2008-2012 metais, bus peržiūrėti Vilniaus prekybos įkūrimo ir gyvavimo sandoriai“, - patvirtinus NSGK parlamentinio tyrimo išvadas, spaudos konferencijoje sakė V. Bakas.

Jo teigimu, šita padarytos žalos suma gali siekti ne vieną šimtą milijonų eurų ir teks ieškoti būdų, kaip ją valstybei atlyginti.

V. Bakas sakė nenorįs, kad būtų sudarytas įspūdis, jog dėl politikų veiklos yra kaltas verslas ar žiniasklaida.

„Panašu, kad sutarėme, jog korupcijos užsakovai yra politikai. Jeigu politikai yra neatsparūs spaudimui, šantažui, minutei eterio, ta prasme niekas negali jiems padėti, tada tokia kultūra sprendimų pradeda dominuoti“, - apgailestavo NSGK pirmininkas.

Jo nuomone, reikėtų pradėti nuo pačios politinės sistemos stiprinimo, ir čia, matyt, yra raktas į sprendimą.

V. Bakas pripažino, kad ir dabartiniame Seime gali būti pažeidžiamų parlamentarų. „Jeigu kalbėtume apie parlamentarų pažeidžiamumą per partijų politinių kampanijų finansavimo aspektą, taip, dabartiniame Seime yra pažeidžiamų parlamentarų“, - sakė V. Bakas.

NSGK išvadų projekte siūloma Generalinei prokuratūrai įvertinti įmonių grupės „VP Market“ valdomų įmonių su valstybe (valstybės valdomomis įmonėmis) sudarytų sandorių, kurių pagrindu „VP Market“ įmonės išmokėjo akcininkams dividendus iš pelno, gauto už monopolinių paslaugų teikimą elektros energijos skirstymo rinkoje, galimai valstybei padarytus nuostolius ir juos nustačius spręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo.

Taip pat siūloma atlikti valstybės valdomos įmonės AB „Lietuvos geležinkeliai“ su koncerno „MG Baltic“ valdoma įmone AB „Mitnija“ 2009-2013 m. laikotarpiu sudarytų sandorių teisėtumo patikrinimą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas V. Bakas sako, kad atliekamas parlamentinis tyrimas dėl atskirų verslų grupių poveikio politikams baigtas. Po visos įtemptos darbo dienos trečiadienį NSGK nariai patvirtino galutinę išvadą.

Už ją balsavo 10 Seimo narių, 1 susilaikė.

Artimiausiu metu NSGK patvirtintą išvadų projektą planuojama įregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate. Dėl jo plenariniame posėdyje turės balsuoti visas Seimas.