Vairuotojų tyko avarijas darantys sukčiainuotraukos

2020 sausio mėn. 16 d. 06:58:23 Perskaitė 1749

Dvejus metus į avarijas Vilniaus apskrityje patekę vairuotojai net neįtarė, kad tapo apsukrių sukčių taikiniu. Siekiant pasipelnyti, tyčia sukelta daugiau nei šimtas eismo įvykių. Draudikams tai kainavo beveik pusę milijono eurų.

 

Prieš kelerius metus Vilniaus apskrities VPK gauti kelių draudimo bendrovių pareiškimai virto nemažai darbo pareikalavusiu ikiteisminiu tyrimu. Draudikams abejonių kilo analizuojant kai kurių eismo įvykių aplinkybes. Neatmesta galimybė, jog avarijos galėjo būti sukeltos sąmoningai, siekiant neteisėtai pasipelnyti ir gauti draudimo išmokas.

Įtarimai pasitvirtino su kaupu. Kaltinimai sukčiavimu ir dokumentų klastojimu pareikšti 50 asmenų bei dviem įmonėms. Įvairiais tarpusavio ryšiais susiję kaltinamieji keliuose ir gatvėse darbavosi dvejus metus (2013-2015 m.). Tyčia sukėlus avarijas, eismo įvykių deklaracijose būdavo nurodoma, kad jos įvyko natūraliai. Taip pat inscenizuotos ir transporto priemonių dalių vagystės. Juridiniams asmenims kaltinimai pareikšti, nes jų direktoriai avarijas tyčia sukeldavo įmonėms priklausančiais automobiliais.

Draudimo išmokos už inscenizuotus eismo įvykius siekė nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Vilniaus apskrities VPK kriminalistams pavyko nustatyti, jog ši asmenų grupė tyčia galėjo padaryti 110 avarijų. Žalą patyrė septynios Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės. Jos teismui pateikė civilinius ieškinius atlyginti beveik puse milijono eurų įvertintą turtinę žalą. Pastariesiems užtikrinti kaltinamųjų turtui pritaikyti laikini areštai.

Ratuoti sukčiai aukų paprastai tyko didžiuosiuose miestuose ir net turi mėgstamiausias vietas. Didžiausia tikimybė su jais susidurti yra žiedinėse sankryžose. Intensyvus eismo srautas, prastesnis matomumas ir sudėtingesnės manevravimo sąlygos sudaro palankias aplinkybes eismo įvykiams sukelti. Tokiose sankryžose taikomasi į kito automobilio šoną, šiam persirikiuojant į išorinę eismo juostą ar išvažiuojant iš sankryžos, pasirinkus netinkamą juostą.

Pasak specialistų, įrodyti, kad vairuotojo veiksmai piktavališki ir nesąžiningi, yra labai sunku. Sukčiai gatvėse stengiasi būti nepastebimi ir veikia pagal iš anksto gerai apgalvotą schemą, puikiai išmano Kelių eismo taisykles (KET) bei naudojasi kitų eismo dalyvių neatsargumu. Vairuoja į akis nekrentančius, paprastus, apie 10-15 metų senumo automobilius. Po sukeltos avarijos pastarųjų net neremontuoja, tik siekia kuo greičiau gauti draudimo išmoką, ir jais važinėja toliau. Dažnai į spąstus pakliuvusiam vairuotojui siūlo už atlygį susitarti vietoje, nekviečiant policijos ar neužpildant eismo įvykio deklaracijos.

„Pasipelnyti iš avarijos siekiantys vairuotojai gali apsimesti itin paslaugiais ir mandagiais. Pavyzdžiui, duoti kelią ten, kur patys turi pirmumo teisę. Prie norinčio pasukti į kairę arba išsukti iš šalutinio kelio vairuotojo priartėjęs galimos avarijos iniciatorius stabteli ir paslaugiai pasiūlo jį praleisti duodamas ženklą šviesomis ar gestais. Kai pirmojo automobilio vairuotojas pradeda atlikti manevrą, kitas automobilis netikėtai pajuda ir sukelia nedidelę avariją“, - konkrečią situaciją įvardijo „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Klasika jau tapusios tyčinės avarijos schema - staigus stabdymas, nepaliekant laiko iš galo važiuojančio automobilio vairuotojui sureaguoti. Dalis įtartinų įvykių nutinka ir prekybos centrų stovėjimo aikštelėse. Jose mašinos juda nedideliu greičiu, tad vairuotojai yra ne tokie atidūs ir dėmesingi.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net