1 nuotr.Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, yra taikomos baudos.
Kaip pažymi Aplinkos ministerija (AM), asmenims gali būti skirta nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 300 eurų, už ražienų, nenupjautų ir nesurinktų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą asmenims - nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 350 eurų.
Be to, gali tekti atlyginti ir aplinkai padarytą žalą. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį.
Pasak AM, soduose susidarančias žaliąsias atliekas reikėtų ne deginti, o kompostuoti ar pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, nes deginant į atmosferą yra išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos, didinama oro tarša.
Remiantis surinktų augalų ar jų dalių deginimo tvarką nustatančiu specialiu teisės aktu, sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauke leidžiama deginti tik surinktas į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir kai toks deginimas neprieštarauja vietos savivaldybės patvirtintoms tvarkymo ir švaros taisyklėms.
Taip pat AM pažymi, kad tokių atliekų deginimas turi būti nuolat stebimas. Baigus deginti, smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti užpilant vandeniu, smėliu. Tačiau surinktus augalus, jų dalis ar krūvas deginti draudžiama miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.
