Teismas keliasi į universitetąnuotraukos (7)

2020 rugsėjo 05 11:36:09 Perskaitė 2015

Netrukus Lietuvos apeliacinis teismas vėl atvers 1991 metų sausio 13-osios ir kitų įvykių baudžiamąją bylą. Jos nagrinėjimą nutraukė šalyje dėl koronaviruso paskelbtas karantinas. Įvertinus proceso dalyvių skaičių ir siekiant apsisaugoti nuo minėtos infekcijos, byla bus nagrinėjama kelis šimtus žmonių galinčioje sutalpinti universiteto auditorijoje.

 

Lietuvos apeliacinis teismas Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą nutraukė šių metų pavasarį. Teisminis procesas bus atnaujintas rugsėjo 15 d. Jau sudarytas 20 teismo posėdžių (iki gruodžio 15 d.) grafikas.

Prieš jiems prasidedant, įvertinta Lietuvoje dėl koronaviruso infekcijos plitimo susiklosčiusi situacija. Atsižvelgus į sveikatos specialistų rekomendacijas, didelės apimties byla, kurioje labai daug proceso dalyvių, bus nagrinėjama Mykolo Romerio universitete. Pastarojo didžiojoje auditorijoje telpa iki 400 asmenų.

„Teismas privalo užtikrinti ne tik teisingą, sklandų ir viešą bylos nagrinėjimą, bet ir ribojimų bei rekomendacijų, susijusių su apsauga nuo COVID-19 ligos, laikymąsi teismo posėdžių metu. Teisme saugiai nagrinėti tokios apimties bylos neturime galimybių, todėl džiaugiamės Mykolo Romerio universiteto suteikta galimybe bylą nagrinėti universiteto patalpose. Universitete ne tik bus išlaikomi reikiami atstumai tarp proceso dalyvių, bet ir bus galima pasinaudoti kitomis patalpomis, kuriose procesą stebės žurnalistai ir kiti byla besidomintys asmenys“, - sakė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.

Asmenims, kurių dalyvavimas teismo posėdyje nėra privalomas, rekomenduojama į teismo posėdžius nevykti. Visa informacija apie teismo procesą bus skelbiama viešai.

Pirmąjį verdiktą Sausio 13-osios byloje praėjusių metų kovo 27 dieną paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Iš viso už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus nuteisti 67 asmenys (Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos piliečiai), jiems skirtos nuo 4 iki 14 metų laisvės atėmimo bausmės. Po šio nuosprendžio sulaukta 61 apeliacinio skundo. Nuteistuosius gina daugiau kaip 100 advokatų.

Rusijai ir Baltarusijai atsisakius išduoti, 65 kaltinamieji nuteisti už akių, salėje verdiktus išklausė tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Byloje ketinta apklausti ir buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą. Rusija tokį Lietuvos prašymą atmetė.

Nors prokuratūra buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui prašė laisvės atėmimo iki gyvos galvos, teismas pripažino jį kaltu ir skyrė galutinę subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Įkalinimo iki gyvos galvos išvengė ir KGB karininkas Michailas Golovatovas. Jam skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Griežčiausios bausmės sulaukė buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas bei sausio 13-osios naktį Loretą Asanavičiūtę pervažiavusio tanko borto vadas Nikolajus Astachovas - 14 metų laisvės atėmimo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorai. Šią rezonansinę bylą nagrinės teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus. Atsižvelgiant į bylos apimtį, proceso dalyvių skaičių, prognozuojamą bylos nagrinėjimo trukmę ir siekiant užtikrinti sklandų teisėjų kolegijos darbą, šią bylą nagrinėti atsargine teisėja paskirta Egidija Tamošiūnienė.

Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą Rusija stebi itin atidžiai. Po nuosprendžio, ją tyrusiam prokurorui už akių pareikšti kaltinimai „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“, o keturiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams iškeltos baudžiamosios bylos. Jie apkaltinti tuo, jog priėmė žinomai neteisingą nuosprendį Rusijos piliečiams.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net