Teisingumas vykdomas ne teismuose, o teisėjų kabinetuosenuotraukos

2012 sausio mėn. 31 d. 12:41:10 Perskaitė 10977

Apie naujai įsiplieskusį skandalą Kaune, jo vertinimą, problemas teismų sistemoje Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras KRYŽEVIČIUS „Respublikai“ davė išskirtinį interviu.

- Akcentavote, kad Kauno teisėjų pažeidimai - viso labo etikos pažeidimai. Tačiau Lietuvos Konstitucija draudžia kištis į teismų, teisėjų darbą. Kodėl precedento Kaune neįvardijate kaip kišimosi į teisėjų darbą?

- Konstitucijoje kalbama apie kitų institucijų, kitų valdžių ir apskritai išorinį spaudimą, kuris galėtų paveikti teisingumą. O šiuo atveju situacija yra kita - kai kolegiškų santykių pagrindu bandoma pasiekti rezultatų, kuriais suinteresuotas kolega. Tai visai kitas principas, todėl mes ir kalbame apie etikos pažeidimus.

- Kauno miesto apylinkės teismas ne pirmą kartą nuskamba. Teisėjai Jurgis Kaušinis ir Tomas Kaminskas 1996 metais buvo apkaltinti kyšio ėmimu, tačiau Vilniaus apygardos teismo išteisinti - girdi, nors ir paėmė kyšį, neturėjo galių daryti įtaką kitų teisėjų sprendimams. Tiesa, vėliau jų veika perkvalifikuota į piktnaudžiavimą tarnyba, jie buvo nuteisti. Kauno teismai yra problemiški vykdant teisingumą?

- Nenorėčiau pasakyti, kad Kauno teismai kuo nors skiriasi nuo kitų, taip pat nesakyčiau, kad kituose teismuose egzistuoja neteisėtumo aplinka. Manyčiau, skandalai sietini su atskiromis personalijomis. Kita vertus, prisiminkime, kad buvo daug liūdnesnių pavyzdžių, kai, pavyzdžiui, Šiauliuose buvo nenagrinėjamos, vilkinamos bylos. Tai lygiai toks pat etikos pažeidimas, kuris kerta per teisingumo sistemą nė kiek ne mažiau negu Kauno atvejis. Visuose regionuose išlenda vienokios ar kitokios situacijos ir aš nemanyčiau, kad Kaunas kuo nors išsiskiria ar yra ypatingas.

Žinoma, Kaunas turi tam tikrų bylų specifiką, čia nagrinėjama nemažai administracinės teisės, teisės į nuosavybę, turtinio pobūdžio bylų. Gal dėl to ir įvairių kalbų pasklinda.

- Jūs komentavote Neringos Venckienės ir Laimos Stankūnaitės bylą dėl mergaitės. Kad ir būnant Teisėjų tarybos pirmininku, visgi ar tokius dalykus galima komentuoti?

- Žinoma, geriau nekomentuoti. Bet kai klausia, turi pasirinkti tam tikrą būdą - arba tylėti, arba pasakyti tik, kaip elgtųsi kiekvienas protingas ir teisei paklūstantis žmogus tokioje situacijoje. O kai kalbama apie teisėją, kiekvienas teisėjų bendruomenės narys, taip pat ir aš vertiname, kaip turėtume elgtis, jei atsidurtume panašioje situacijoje. Aš nevertinu sprendimo dėl vaiko perdavimo.

- 2006 metais Aukščiausiojo Teismo tuometinis teisėjas Valentinas Mikelėnas atsistatydino protestuodamas, kad teismų sistemoje negalima padaryti jokių permainų. Buvusio teisėjo manymu, tuo metu egzistavo teisėjų klanas. Ar klano esama ir dabar?

- Kodėl iš darbo išėjo V.Mikelėnas, aš turiu savo informacijos, ir tai, ką jis sakė viešai, manau, sakė vedamas populistinių interesų. Būdamas advokatu V.Mikelėnas daug įvairiausių interpretacijų teikia, nenorėčiau su juo diskutuoti šia tema.

- Bet V.Mikelėnas siūlė teismus reorganizuoti „iš dugno“...


- Jis išėjo į advokatūrą ir tapo brangiausiai mokamu advokatu. Geras V.Mikelėno kelias? Geras kelias. Aš nenoriu su V.Mikelėnu diskutuoti.

- Diskutuoti aš nesiūlau, klausiu jūsų nuomonės apie jo pateiktus principus: ar būtina teismų reorganizacija „nuo apačios“, nuo pirmos instancijos teismų?


- Jis dalyvavo visose reformose, kūrė Civilinį kodeksą, buvo Civilinio proceso kodekso grupėje, turėjo galimybių kaip žymus profesorius išdėstyti savo pozicijas. Tačiau dar kartą noriu pabrėžti - jis nepadarė nė vieno gero darbo, išskyrus kai kuriuos aspektus formuojant teismų praktiką. Jis tik populistiškai vieną kartą pakalbėjo. Organizacinės pertvarkos arba teismų funkcionavimo, struktūros pakeitimo, kadrų parinkimo klausimai, manyčiau, ne tas objektas, dėl kurio galima diskutuoti, pasiūlymus laikyti progresyviais.

- Visuomenėje dažnai kalbama, kad teisėjai turėtų būti renkami. Ar pritartumėte tam?


- Dalyvauju daugybėje tarptautinių renginių, bet tokios praktikos nežinau, kad kur nors būtų teisėjų visaliaudiniai rinkimai.

Iš dalies teisėjų rinkimai yra per atstovus, jei Seimą laikome tautos atstovybe. Aukščiausiasis, Apeliacinis teismai yra formuojami aktyviai dalyvaujant tautos atstovams. Žemesnės instancijos teismuose sistema pakankamai lanksti, patikima, ji parodė savo veiksmingumą. Dabartinis korpusas, tie, kurie ateina dirbti teisėjais, yra tikrai patyrę.

- Ir visgi - ar reforma teismų sistemoje reikalinga?

- Kad reikalinga - neabejoju. Tačiau kokių tikslų siekti? Nors ir dideli krūviai, nors nebegalima didinti teisėjų skaičiaus, mes manome, kad esame pajėgūs pagreitinti bylų nagrinėjimą, situaciją suvaldyti. Mes kalbame su politikais, Teisingumo ministerija apie poreikį stambinti teismus, norime maksimaliai atsikratyti pirmininkų institucijos, pasiekti, kad bylas skirstytų centruose. Taip būtų užtikrintas skaidrumas. Aš visą laiką pasisakiau už tarėjų instituciją, tačiau tik tam tikrose pirmos instancijos teismų bylose.

Mes siūlysime stambinti apylinkių teismus kai kuriuose rajonuose arba savivaldybėse steigiant teismų filialus, kur bylas nagrinės iš centrų atvažiavę teisėjai. Taigi bus galima sėkmingai panaudoti tiek žmogiškuosius, tiek materialinius resursus.

Pokalbį su vienu iš besitraukiančių teisėjų Geručiu Varanavičiumi skaitykite čia

 

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net