(1)Nepaisant nuolatinių policijos ir kitų atsakingų institucijų perspėjimų, telefoniniai sukčiai ir toliau vilioja iš žmonių pinigus. Tokiu būdu pastarosiomis dienomis pinigų neteko dvi sostinės gyventojos.
3 nuotr.
Pirmadienį Vilniaus aps. VPK gavo pranešimą, kad lapkričio 19 d. Vilniuje, Kelmijos Sodų 69-oji g., banko darbuotojais prisistatę telefoniniai sukčiai iš 55-erių moters apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis ir iš jos sąskaitų į kitas sąskaitas pervedė 9000 eurų.
Tą pačią dieną tik jau Laisvės pr. policijos pareigūnu prisistatęs telefoninis sukčius iš 49-erių moters apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis ir iš jos sąskaitos į kitą sąskaitą pervedė 300 eurų.
Psichologės Ramunės Murauskienės teigimu, netiesiogiai telefoniniams sukčiams padeda ir pati šiuolaikinė visuomenė.
„Moterys skatinamos būti aktyviomis. Akcentuojama, kad nebūtina laukti malonės iš partnerio, nes viską galima pasidaryti pačioms. Deja, pamirštama, kad moterys vis tiek yra jausmingesnės, ne visada racionaliai mąstančios, būtybės, todėl dažnai jų sprendimus lemia jausmai. Ypatingai - kai dar kažką siekiama įrodyti aplinkiniams. Tai lemia, kad sukčiai palyginti nesunkiai užkabina pavargusias, partneriais ar savo finansine padėtimi nusivylusias dailiosios lyties atstoves. Svajojančios gyventi ne pagal galimybes, jos ima tikėti pasakomis, bet tai baigiasi dar didesniais nusivylimais", - pastebėjimais dalinosi psichologė.
Problemą, pasak jos, gilina ir atsiradęs žmonių susvetimėjimas bei nutolimas.
„Jeigu santykiai šeimoje harmoningi, partneriai ar tėvai su vaikais kalbasi, bendrauja, pasitaria. Visgi pastebima, kad taip būna vis rečiau. Vyrai ir žmonos gyvena kas sau, seni tėvai nesikiša į suaugusių vaikų reikalus. Ir tuo sėkmingai naudojasi įvairias „investicijų schemas" siūlantys ar tiesiog pinigų reikalaujantys sukčiai, - sakė R.Murauskienė. - Situaciją blogina tai, kad ne vienas, ypač - vyresnio amžiaus žmogus, turi atsidėjęs „juodai dienai" ir atiduodamas pinigus sukčiams būna įsitikinęs, kad taip padeda savo artimiesiems. Ir ne šiaip padeda, bet per asmeniškai jam paskambinusį „banko atstovą" ar „policijos pareigūną".
Norint išvengti tokių nemalonumų, ji patarė laikytis kelių elementarių taisyklių.
„Pirmiausia būtina vėl išmokti bendrauti su šeimos nariais, dalintis su jais išgyvenimais ar aptarti gaunamus investicijų pasiūlymus. Juolab kad apie tai galima pasikalbėti ir su specialistais, kurie įvertins galimas rizikas ir prognozuojamus pelnus. Taip pat reikia įsisąmoninti, kad negalima skambinantiems nepažįstamiesiems pasakoti apie savo asmeninį gyvenimą bei turimas santaupas - nei banko darbuotojai, nei policijos pareigūnai tokios informacijos neprašo. Galiausiai būtina išaiškinti senjorams, kad gavus keistą SMS žinutę, telefono numerį reikėtų su kažkuo pasitarti. Jau verčiau įtarti kažką negero ir apsisaugoti, negu aklai pasitikėti ir prarasti pinigus", - apibendrino R.Murauskienė.
